Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki ir Lietuvoje paskelbta Baltarusijos
prezidente Svetlana Tichanovskaja.
Lenkijos vaidmuo antivyriausybiniuose Baltarusijos opozicijos protestuose
Lenkijos vaidmuo antivyriausybiniuose Baltarusijos opozicijos protestuose
Lenkijos vyriausybė greitai reagavo į streikų ir protestų bangą kilusią po 2020 metų rugpjūčio 9 Baltarusijos prezidento rinkimų padidindama paramą Baltarusijos antivyriausybiniai opozicijai. Kartu su kitomis valstybėmis ir ypač JAV, Lenkija siekė išnaudoti buvusią krizę, kad įtvirtintų savo geopolitinius interesus regione, kuris tapo pagrindine JAV/NATO karo rengimosi prieš Rusiją vieta.
Vykdydama šią intervenciją Baltarusijos atžvilgiu, Lenkijos vyriausybė naudojasi savo ilgalaikiais ryšiais su Baltarusijos antivyriausybine opozicija nukreipta prieš Baltarusijos prezidentą A, Lukašenką ir jo centrinę valdžią. Varšuvoje įsikūręs Baltarusių tinklaraštininkas Steponas Putila vadovauja interneto žiniatinklio „Telegram“ informaciniam kanalui „Nexta“, kuris tapo vienu iš pagrindinių informacijos šaltiniu apie gatvių protestus ir streikus Baltarusijoje.
Lenkija finansuoja Baltarusijos opozicijos informacinį kanalą „NEXTA Live“
Internetinio žiniatinklio „Telegram“ informacinį kanalą „Nexta“ 2018 metais įkūrė 22 metų Baltarusis Steponas Putilo (rus. Степан Путило, balt. Сцяпан Пуціла), kuris anksčiau dirbo Lenkijos palydoviniame kanale Baltarusių kalba „Belsat“.
Varšuvoje įsikūręs decentralizuotas internetinio žiniatinklio informacinis kanalas „Nexta“ veikia tik YouTube, Telegram, Twitteryje ir Instagrame be atskiros internetinės svetainės.
Baltarusijos antivyriausybinių protestų metu „Nexta“ kanalo vyriausiuoju redaktoriumi dirbęs žurnalistikos specialybę turintis Baltarusis Romanas Protasevičius (Роман Протасевич) 2020 sausio mėnesį pasiprašė politinio prieglobsčio Lenkijoje. Jis taip pat yra Lenkijos, Lietuvos ir JAV USAID finansuojamo 2005 metais Varšuvoje įkurto Europos radijo Baltarusijai „Euroradio“, bei CŽV propagandinio „Laisvės Radijo“ žurnalistas.
Kadangi „Nexta“ kanalas 24-7 kuria naujus vaizdo įrašus ir skelbia daug internetinių pranešimų, už „Nexta“ nugaros stovi nemažas darbuotųjų personalas Lenkijoje, taip pat ir Baltarusijoje.
2020 rugpjūčio 8 Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse Varšuvoje įkurtas internetinis informacinis kanalas „Nexta“ išplatino Baltarusijos vyriausybės pakeitimo planą, kuriame nurodoma ką konkrečiai Baltarusijos pilietis turėtų daryti prezidento rinkimų rugpjūčio 9 dieną ir kitomis dienomis.
Lenkijos vyriausybės vaidmuo finansuojant Baltarusijos antivyriausybinę opoziciją
Lenkijos užsienio reikalų ministerija ir tarptautiniai donorai finansuoja Lenkijos nacionalinės televizijos „TVP S.A.“ dukterinės įmonės palydovinės televizijos kanalą skirtą Baltarusijai (tiksliau Baltarusijos antivyriausybinei opozicijai) „Belsat“ pradėjusį veikti nuo 2007 metų gruodžio mėnesio.
Varšuvoje jau yra įsteigta neoficiali Baltarusijos antivyriausybinės opozicijos ambasada – „Baltarusijos Namai“. Varšuvoje taip pat įsteigtos dvi svarbios Baltarusijos Nevyriausybinės Organizacijos – „Solidarumo su Baltarusija Informacinis Biuras“ (įsteigtas 2011 metais Varšuvoje) ir „Chartija ’97“, kurios nuo 2010 metų turėjo biurus Lietuvos sostinėje Vilniuje ir Varšuvoje.
Šios Varšuvoje įsteigtos Baltarusiškos antivyriausybinės organizacijos palaikė valstybinį perversmą Baltarusijoje protestų metu po 2020 rugpjūčio 9 Baltarusijos prezidento rinkimų. Baltarusijos vyriausybė 2011 ir 2020 metais tiesiogiai apkaltino Lenkija sąmokslu siekiant įvykdyti valstybinį perversmą Baltarusijoje.
Po 2020 rugpjūčio 9 Baltarusijos prezidento rinkimų kilusių antivyriausybinių protestų Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis atskleidė „Solidarumo su Baltarusiją“ penkių punktų programą Baltarusijos opozicijai paremti ir pažadėjo programai išleisti daugiau nei 50 milijonų zlotų (daugiau nei 11 milijonų eurų). Neva finansine programa siekiama finansiškai remti opozicionierius Baltarusijoje, kad jie padengtų medicinos ar teisinius opozicijos bylinėjimosi su Baltarusijos vyriausybe mokesčius.
Lenkijos vyriausybė taip pat atleidžia nuo vizų mokesčio bėglius iš Baltarusijos ir žada finansinę paramą Baltarusijos antivyriausybinei opozicijai per NVO.
2020 rugsėjo 9 Svetlana Tikhanovskaja lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su šalies ministru pirmininku Mateuszu Morawiecki ir pilietinės visuomenės atstovais. Lenkijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad visa Lenkija yra „atviri namai Baltarusiams, kuriems reikia pagalbos“. Ir patvirtindamas savo žodžius, jis įteikė S. Tichanovskajai raktus nuo naujos Baltarusijos opozicijos rezidencijos „Baltarusijos namai“.
Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis Lietuvos herbo Vyčio fone perduoda Svetlanai Tichanovskajos Baltarusijos opozicijos rezidencijos „Baltarusijos namai“ raktus:
Susitikimo metu S. Tichanovskaja kalbėjo, kad „jos šalyje dabar yra labai sunkūs laikai… Dabar Baltarusijos miestų gatvėse vyksta baisūs dalykai, deja prievarta nežino ribų.“
(Ironiška, po mėnesio Baltarusijos „demokratijos globėjos“ Lenkijos miestus apėmė masiniai šimtatūkstantiniai ilgai trunkantys antivyriausybiniai moterų protestai ir žiaurus susidorojimas su protestuotojais).
2020 spalio 20 Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tikhanovskaja antrą kartą lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su šalies ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu aptarti tuometinę padėtį ir įvykius Baltarusijoje.
Lenkija toliau didina finansavimą Varšuvoje veikiančiai Baltarusijos opozicijos (Baltarusijos vyriausybės emigracijoje) palydovinės televizijos kanalui „Belsat“ transliuojančiam laidas Baltarusių kalba ir visoms Lenkijoje veikiančioms Baltarusijos opozicijos organizacijoms siekiančioms pakeisti Baltarusijos konstitucinę santvarką.
Lenkijos profsąjunga „Solidarumas“ – Baltarusijos opozicijos rėmėjas
2020 rugpjūčio 26 Lenkijos „nepriklausoma“ profesinė sąjunga „Solidarumas“ siekdama palaikyti Europos Sąjungos remiamą Baltarusijos opoziciją įnešė 1 milijoną zlotų į Lenkijoje sukurtą „Solidarumo su Baltarusija“ fondą. Lenkijos profsąjunga išsiuntė Baltarusijos streikuojantiems darbuotojams humanitarinę pagalbą – kelias dešimtis tonų maisto norėdama paremti protestuojančius Baltarusius. Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ragino Baltarusijos darbininkus ir tarnautojus tęsti kovą už politinius pokyčius šalyje.
Masiniai streikai ir protestai Baltarusijoje, besiribojančioje su rytų Lenkija, kėlė didelį Varšuvos susirūpinimą, kad streikai gali išplisti už Baltarusijos sienų iki Lenkijos, kurioje didelis švietimo darbuotojų ir šachtininkų socialinis nepasitenkinimas valdžia.
Baltarusijos opozicijos „Nexta“ kanalo „Pergalės programa“
Baltarusijos antivyriausybinių protestų įkarštyje Baltarusijos opozicijos „Nexta“ kanalas paskelbė išsamią programą vadinama Pergalės planu, kuris iš esmės yra Baltarusijos ekonomikos naikinimo planas.
Skiltyje „Ekonominis frontas“ yra pateiktas būtinų kovos su Baltarusijos vyriausybe priemonių sąrašas, kuriame nurodoma:
– Atsiimti indėlius iš valstybinių bankų ir visiškai nepaisyti bet kokių jų paslaugų;
– Vėluoti mokėti mokesčius ar visai jų nemokėti.
– Atlyginimus mokėti vokeliuose, dirbti be apskaitos dokumentų (jei įmanoma);
– Atsisakyti maisto ir drabužių, kuriuos gamina Baltarusijos valstybinės įmonės;
– Didžiausią dėmesį skirti privačioms ir importo rinkoms;
– Vėluoti atsiskaityti už komunalines paslaugas. Sumokėti tik reikiamą minimumą ir palaukti iki paskutinės akimirkos.
– Privačiam verslui atsisakyti dirbti su valstybės struktūromis ir saugumo pajėgomis.
– Neteikti Jokių paslaugų okupantams.“
Tačiau neaišku, kaip išgyventų vidutinis Baltarusis, jei streikuotų negaudamas pajamų ir nutrauktų savo verslą susijusį su valstybės įmonėmis?
Toliau rašoma: „Padėti atpažinti baudėjus ir nustatyti tuos, kurie dalyvavo žiauriai malšinant protestus. Pasirūpinti, kad baudėjai negalėtų pasislėpti už savo juodų kaukių. Baudėjų, okupantų, falsifikatorių ir bendrininkų nustatyti asmenys turi būti žinomi visoje šalyje. Pakabinti jų atvaizdus gyvenamosios vietos rajone, pranešti visiems žmonėms, kas yra jų kaimynas!“.
„Surasti kontaktą su kitų šalių politikais ir persvarstyti Baltarusijos darbotvarkę“.
„Kurti savanorių grupes, kurios stebėtų provokacijų slopinimą eitynių ir protestų metu. Sukurti savo vietovėje vietines teisėsaugos pajėgas, kurios sustabdytu okupantų provokacijas, skirtas sunaikinti automobilius ir piliečių turtą. Sukurti žvalgybos grupes, kurios fiksuos baudėjų tapatybę siekiant apibūdinti jų veiksmus ir juos išprovokuoti.“
Taigi, „Nexta“ kanalas „taikiems“ masiniams Baltarusijos protestuotojams siūlė kurti organizuotas nusikalstamas ginkluotas grupuotes vadinamas „Baltarusijos Liaudies Judėjimu“.
Lenkijos „NEXTA Live“ kanalas koordinavo Baltarusijos opozicijos gatvių protestus
Iš Baltarusijos opozicijos nuolat besitęsiančių protestų nukreiptų prieš prezidentą Lukašenką ir jo centrinę valdžią buvo aiškiai matyti labai aukštas protestų organizavimas. Vienas iš pirmaujančių Baltarusijai skirtų propagandos kanalų, pateikiančių atnaujintą informaciją apie tai, kas tariamai vyksta ir kartu koordinuojantis Baltarusijos protestuotojų veiksmus visos šalies mastu yra Lenkijoje veikiantis „Nexta Live“ kanalas. (Nauja „Nexta“ versija).
Protestų metu smurtas buvo dirbtinai didinamas be aiškios fizinės protestų lyderystės. Pagrindinė prezidento Aleksandro Lukašenkos priešininkų bendravimo platforma yra interneto žiniatinklio „Telegram“ kanalas. Opozicijos vieši internetiniai kanalai skelbė protestuotojų veiksmų planus, taip pat patarinėjo ką daryti konkrečiu antivyriausybinių riaušių momentu, kur bėgti, kur susirinkti.
Be to, interneto žiniatinklio „Telegram“ kanalai atliko propagandinę funkciją – jie nuolat kalbėjo apie Baltarusijos valdžios žiaurumus, iliustruodami tai ryškiais vaizdo įrašais ir nuotraukomis. Įrašai yra visiškai anonimiški. Jie nėra daromi konkrečių žmonių ar politinių jėgų vardu. Tai reikšmingas skirtumas nuo Maidano Ukrainoje, kurio metu konkretūs žurnalistai, tinklaraštininkai, visuomenės veikėjai, politikai prisistatė ir kalbėjo savo vardu ir siekė savo interesų. Šioje situacijoje iš esmės anoniminė grupė siekia kitų interesų.
Kaip minėta, pagrindinis naujienų tiekėjas iš Minsko ir kitų Baltarusijos miestų gatvių protestų buvo „NEXTA Live“ (HEXTA Live) kanalas. Jis turi bendrąjį kanalą – vadinamą tik „Nexta“. Abi internetinės svetainės daugiausia persiunčia viena kitai žinutes. Bet pagrindinis Baltarusijos protestuotojų kanalas buvo „Nexta Live“ kanalas. Ten pasirodydavo populiariausi propagandiniai vaizdo įrašai su tariamomis ir tikromis protestų scenomis, būtent ten buvo skelbiami antivyriausybiniai protesto planai – kada ir kur susirinkti į mitingą, kada pradėti streiką ir pan. Visą parą, ypač naktinių Baltarusijos opozicijos protestų metu, šio „NEXTA Live“ kanalo darbuotojai atnaujindavo keletą pranešimų per minutę greičiu. Daugumoje pranešimų būdavo keliami išskirtiniai vaizdo įrašai ir nuotraukos tiesiai iš Baltarusijos gatvių protestų židinių.
Be vaizdo įrašų, kanalas „NEXTA Live“ ir „Nexta“ be pertraukos koordinuodavo protestuotojų veiksmus, kurie buvo informuojami apie riaušių milicijos judėjimą, o protestuotojams prijaučiantiems žmonėms nurodoma, kaip priglausti ir padėti protestuotojus.
Kita „NEXTA Live“ kanalo funkcija buvo nuolatiniai raginimai piliečiams išeiti į gatves ir skatinimai išpuoliams prieš milicijos pareigūnus. Pačią pirmąją protestų dieną „Nexta Live“ kanale buvo pažymėta džiugi žinia – „Žmonės muša riaušių miliciją“. „Nexta Live“ kanale naudojami žodžiai kurstė neapykantą milicininkams, kurie buvo vadinami „fašistais“, „niekšais“, „Lukašistų šunsnukiais“, „juodais banditais“, „baudėjais“ ir pan. Pranešimų autoriai vienu ir tuo pačiu metu ragino teisėsaugos pareigūnus „būti su žmonėmis“, o akcijų dalyvius ragino deginti miliciją ir riaušių miliciją OMON.
2020 spalio 20 Baltarusijos Minsko Centrinio rajono teismas pripažino internetinio žiniatinklio „Telegram“ informacinis kanalą „NEXTA Live“ ir logotipą „‚Nexta“ ekstremistiniais.
2020 lapkričio 5 Baltarusijos Tyrimų Komitetas paskelbė, kad opozicijos internetinio žiniatinklio „Nexta“ kanalo kūrėjas Baltarusijos pilietis Stepanas Putilo ir buvęs šio kanalo vyriausiasis redaktorius Baltarusis Romanas Protasevičius patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinami masinių riaušių organizavimu ir grupiniais veiksmais, kuriais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarką Baltarusijoje.
Internetinio žiniatinklio „Nexta“ kanalas skelbė pakartotinius kvietimus protestuoti, blokuoti kelius, streikus, koordinuoti neteisėtus masinius įvykius, nurodant konkrečias vietas, taip pat judėjimo kelius.
Šiuo metu kaltinamieji S. Putilo ir R. Protasevičius yra tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąraše.
Buvusiai Baltarusijos kandidatei į prezidentus Svetlanai Tichanovskajai Baltarusijoje gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų pagal Baltarusijos BK 361 straipsnio 3d.: „Visuomenės raginimai smurtu pakeisti konstitucinę santvarką“.
Nepaisant to, Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja veikdama Lietuvoje paskelbė sukūrusi Baltarusijos „Liaudies Tribunolą ir amnestiją tiems, kas suims Lukašenką ir jo teroristinės grupės narius…“ Pasak jos, „Baltarusija pagaliau virto nusikaltimo vieta, o dabartinis jos vadovas Aleksandras Lukašenka ir jo bendrininkai yra teroristinė organizacija. Liaudies Tribunolas spręs režimo ideologų ir bendrininkų neutralizavimą. Taip pat jos dalyviai rinks ir tikrins nusikaltimų įrodymus. Be to, bus paleista programa „Pranešimas“.
Taigi, Baltarusijos antivyriausybinės opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja Lietuvos Respublikos Seimo pripažinta teisėta Baltarusijos prezidente anksčiau kalbėjusi tik apie Baltarusijos „taikius protestus“ dabar ragina jėga pakeisti Baltarusijos Konstitucinę santvarką. Deja, S. Tichanovskaja jau yra savo Baltarusijos opozicijos lyderės vaidmenį atlikusi figūra. S. Tichanovskajos pareiškimai ir kvietimai nuversti Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, tai jos siekis bet kokia kaina išlaikyti ryšį su Baltarusijos opoziciją. Jei po kurio laiko antivyriausybinių riaušių metu atsiras naujas opozicijos lyderis, S. Tichanovskaja bus nebereikalinga (vesti.ru)
Lenkijos Psichologinių Operacijų dalinių vaidmuo Baltarusijos antivyriausybiniuose protestuose
Lenkijos vyriausybė ir jos specialiųjų operacijų tarnybos vaidino svarbų vaidmenį vykstantiems masiniams antivyriausybiniams protestams Baltarusijoje.
Baltarusijos protestų organizavimu ir koordinavimu užsiėmė NATO Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Karaliaus Stepono Batoro vardo Centrinė Psichologinių Veiksmų Grupė (Centralna Grupa Dzialan Psychologicznych) dislokuota Bydgoščiuje. Tai yra atskiras karinis dalinys, kuris tiesiogiai pavaldus Lenkijos Sausumos pajėgų vadovybei ir yra Specialiųjų Operacijų pajėgų dalis. Jo uždaviniai yra teikti informaciją ir daryti psichologinę įtaką priešo kariams ir gyventojams, kad būtų pasiekti politiniai, kariniai ir propagandiniai tikslai.
Organizaciniu požiūriu centrinę grupę sudaro: būstinė; psichologinio karo žvalgybos centras, kuris yra jo pagrindinė koordinuojanti dalis ir kurį sudaro keturi skyriai – informacijos rinkimo ir apdorojimo.
Pirmasis skyrius užsiima spaudos ir kitų atvirų informacijos šaltinių Lenkijoje analize;
Antrasis skyrius užsiima spaudos ir kitų atvirų informacijos šaltinių analize daugiausia angliškai kalbančiose Vakarų šalyse;
Trečiasis skyrius užsiima spaudos ir kitų atvirų informacijos šaltinių analize Rytų Europoje;
Ketvirtasis skyrius užsiima spaudos ir kitų atvirų informacijos šaltinių analize valstybėse, kuriose yra konfliktinių situacijų.
NATO narės Lenkijos Centrinė Psichologinių Veiksmų Grupė kontroliuoja Lenkijos interneto išteklių „Nexta“ ir „NEXTA Live“ veiklą nukreiptą prieš Baltarusiją.
Apibendrinimas
Hibridinį Karą prieš Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką ir jo centrinę valdžią vykdo Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos aljansas vadovaujamas Lenkijos.
Praėjus dienai po 2020 metų prezidento rinkimų Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pirmasis pasiūlymas (po pasitarimo su Lenkijos prezidentu) sukurti Baltarusijos „nacionalinę valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų tarybą“ – įkurti Baltarusijos opozicijos Koordinacinę Tarybą siekiant įveikti krizę šalyje, po to siūlymas Baltarusijos prezidentui Lukašenkai taikiai perduoti valdžią Baltarusijos opozicijos sudarytai Koordinacinei Tarybai, o vėliau ir atviras Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos raginimas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai trauktis iš posto yra Lenkijos žvalgybinės užduotys skirtos mažesnei šaliai Lietuvai siekiant nukreipti dėmesį nuo Lenkijos.
Būtent Lenkija pirmoji mobilizavo Europos Tarybą siekiant aptarti situaciją Baltarusijoje ir nepripažinti Baltarusijos rinkimų rezultatų.
Taigi, Lenkija veikia ne tik kaip JAV politikos įrankis Europoje, bet ir kaip nepriklausomas žaidėjas, turintis savo geopolitinius interesus rytų Europos regione ir vadovauja Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos naci-fašistiniam blokui.
Susiję: