Vos ne kasdien Lietuvos žiniasklaida praneša apie naujus tymų atvejus pasaulyje ir Lietuvoje, tarsi tai būtų juodasis maras. Tie, kurie priešinasi skiepams yra viešai smerkiami ir kritikuojami. Lietuvoje dalis Seimo narių ir visuomenės sveikatos darbuotųjų stengiasi, kad privalomas skiepijimas vakcina būtų įteisintas įstatymu. 2019 kovo mėnesį LR Seimui buvo pristatyta Konservatorių rengta rezoliucija „Dėl neatidėliotinų priemonių siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“. Ta pati LR Seimo Konservatorių politinė grupuotė balandžio mėnesio pabaigoje siekė priimti įstatymo pataisą, kuri įteisintų priverstinį vaikų skiepijimą.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ragina pasiskiepyti tuos, kurie vaikystėje nebuvo skiepyti, o kai kuriems vaikystėje paskiepytiems rekomenduoja pasiskiepyti antrą kartą. Vienintele apsisaugojimo nuo tymų priemone LR Sveikatos apsaugos ministeras A. Veryga, medikai ir dalis politikų siūlo skiepus. Visuomeninė televizija LRT rodo JAV prezidento Trampo nuomonę, kuris pasisako už priverstinį skiepijimą. Žiniasklaida skleidžia informacija, kuri tymų epidemiją sieja su tuo, kad tymais dažniausiai suserga neskiepyti vaikai.
Ką žinome ir ko nežinome apie tymus ir jų vakcinas? Kodėl kai kuriems asmenims siūloma skiepytis antrą kartą? Ką rodo faktai? Ar tikrai skiepai yra vienintelė ir nepakeičiama apsisaugojimo nuo tymų priemonė?
Vyresnės kartos žmonės turbūt prisimena, kad anuo metu nebuvo tokios paranoidinės isterijos dėl skiepijimo nuo tymų, kuri vyksta mūsų laikais. Tymai, kaip ir vėjaraupiai buvo dažna vaikystėje paplitusi infekcija, prieš kurią pravedus trumpą gydymo kursą buvo įgyjamas imunitetas – organizmo atsparumas virusams. Sunkių komplikacijų ar mirtingumo nuo tymų rizika buvo minimali. Tymai buvo įprasta vaikystės liga, kuri praeidavo. Tačiau šiandien žiniasklaida praneša apie tymų epidemija, ragindama tėvus skiepyti savo vaikus, Siūloma šalyje įvesti priverstinį skiepijimą arba uždrausti neskiepytus vaikus priimti į darželius, o tėvus atsisakančius skiepyti savo vaikus bausti. Buvęs ministras Vytenis P. Andriukaitis jau buvo pasirašęs tokį įsakymą, kuriuo nebuvo leidžiama vesti į darželius neskiepytų vaikų.
Tymų infekcinė liga
Tymai (lot. morbilli), tai sunki itin užkrečiama ūminė virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasižyminti karščiavimu, odos bėrimu ir kvėpavimo takų, bei akių junginės uždegimu.
Tymų sukėlėjas, tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, ant odos atsiranda Kopliko dėmės prieš dvi – tris dienas iki tymų išbėrimo. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuris po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro tinklapyje rašoma, kad patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų yra skiepijimas vakcina (arba vakcinacija). Tačiau tymai ir vakcinos nuo tymų yra visiškai dvi skirtingos istorijos.
Kaip veikia natūralus įgytas organizmo imunitetas tymų viruso atveju?
Organizmo apsaugą nuo svetimos medžiagos viruso užtikrina įgimto ir įgyto imuniteto funkcijos, kurios kartu su kitomis sistemomis palaiko organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą (homeostazę).
Įgyto imuniteto atveju imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga virusais. Organizmas atpažįsta „svetimas“ medžiagas tymų virusus – antigenus, kurie sukelia imuninės sistemos atsaką, kuris prieš antigenus, kaip prieš „svetimas“ medžiagas gamina baltymus – antikūnus. Antikūnai lengvai sunaikina organizme susidariusius antigeno kompleksus. Tokiu būdu antigenas pašalinamas iš organizmo.
Įgyto imuniteto funkcijas taip pat atlieka įvairūs limfocitai.
Tymų vakcinos
Vakcina, tai medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus.
Tymų vakcina, tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skirta apsisaugoti nuo susirgimo tymais. Mikroorganizmai (virusai) arba jų dalys yra genetiškai svetimi organizmui, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukelia imuninį atsaką ir suformuoja imunitetą tam sukėlėjui, t. y. atsparumą.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti nuo 1964 metų. o nuo 1988 m. vaikai skiepijami dviem vakcinos dozėmis (antrinė vakcinacija).
Tymams retai vartojama atskira vakcina ir dažnai vartojama kartu su raudonukės, kiaulytės ar vėjaraupių vakcina.
- Tymų vakcina (savarankiška vakcina, ang. Measles vaccine).
- Tymų, Raudonukės vakcina (MR vakcina, ang. Measles Rubella vaccine).
- Tymų-Kiaulytės-Raudonukės vakcina (MMR vakcina, ang. Mumps Measles Rubella vaccine). Pirmoji dozė paprastai skiriama vaikams nuo 9 iki 15 mėnesių, o antroji dozė – nuo 15 mėnesių iki 6 metų amžiaus.
- Kiaulytės, Raudonukės ir Vėjaraupių viruso vakcina (MMRV vakcina, angl. Mumps, Measles, Rubella and Varicella virus vaccine). MMRV vakcina skiriama vaikams nuo 1 iki 2 metų.
Prieš skiepų įvedimą mirtingumas nuo tymų buvo mažiausias
Kaip rodo statistika, dar prieš vakcinos įvedimą JAV 1963 metais mirčių nuo tymų infekcijos skaičius sumažėjo iki 98 proc.
Prieš įvedant tymų vakciną 1963 metais mirtingumo nuo tymų rodiklis buvo labai žemas, o tymų susirgimo dažnis išliko aukštas. Taip buvo todėl, kad beveik visi žmonės buvo veikiami tymų viruso, dažniausiai vaikystėje ir dėl to įgijo visą gyvenimą trunkantį imunitetą.
Mažėjantis mirtingumas rodo, kad žmonija išmoko gyventi simbiozėje su virusu, kurio natūralus poveikis išvystė pastovų imunitetą nuo tymų, bei tuo pačiu padeda imuninei sistemai apsaugoti vaikus nuo kitų ligų. Tačiau išrasta vakcina naikina natūralų žmogaus imunitetą.
Natūrali tymų infekcija paprastai palieka asmeniui patikimą visą gyvenimą trunkantį imunitetą, tuo tarpu tymų vakcinos palieka imunitetą, kuris laikui bėgant silpsta. Ši silpstančio imuniteto dinamika reiškia naujomis tymų epidemijomis net ir labai vakcinuotose populiacijose.
Netrukus po to, kai 1963 m. buvo įvesta pirmoji tymų vakcina, nustatyta, kad skiepytiems pacientams pasireiškia blogesni tymų simptomai, nei tiems, kurie nebuvo skiepyti vakcina. Vakcina taip pat slopino normalų bėrimą ir karščiavimą susijusį su tymais, taip trukdydama normaliam imuniniam atsakui ir galiausiai sukeldama skiepytų vakcina asmenų sveikatos problemas suaugusiems žmonėms.
JAV Ligų kontrolės ir Prevencijos Centro (Centers for Disease Control and Prevention) ir Vakcinos Nepageidaujamų Reiškinių Ataskaitų Sistemos (Vaccine Adverse Event Reporting System, VAERS) palyginamieji duomenys atskleidė, kad nuo 2004 iki 2015 metų niekas JAV nemirė nuo tymų, o tuo pačiu metu VAERS registravo mažiausiai 108 mirties atvejus, kurie buvo susiję su tymų vakcinomis.
Šalutinis tymų vakcinos poveikis
Tėvai, susirūpinę, kad jų skiepyti vaikai gali užsikrėsti tymais per neskiepytus vaikus turėtų žinoti faktą, kad didesnė grėsmė sveikatai yra skiepų vakcina, o ne pati tymų infekcija.
Vakcinos yra neišvengiamai nesaugios. Netgi „Merck“ kompanijos produkto skirto tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcinai informaciniame lapelyje nurodoma, kad „geriausia išvengti vakcinos dozių.“
Tarp tų, kurie neturėtų būti skiepijami vakcina yra vaikai, kurie yra itin jautrūs bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai.
Oficialiajame „Merck“ kompanijos MMR II tymų vakcinos skirtos profilaktikai pakuotės instrukcijoje išvardijami šie galimi nepageidaujami vakcinos poveikiai, įskaitant gyvybei pavojingas ar ligas sukeliančias negalias:
Panikulitas (poodinio riebalinio sluoksnio uždegimas po oda), netipiniai tymai (MMR vakcina gali sukelti tymų tipo bėrimą); vaskulitas (būklė, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja kraujagysles, sukeldama uždegimą, kuris gali sukelti rimtų problemų, įskaitant aneurizmus); pankreatitas (kasos uždegimas); cukrinis diabetas; trombocitopenija (sutrikimas, kuriame yra neįprastai mažas trombocitų, reikalingų kraujui krešėti, kiekis); anafilaksija (gyvybei pavojinga kūno alerginė reakcija, kuri gali sukelti širdies ir kvėpavimo sustojimą); artritas (sąnarių uždegimas); encefalitas (smegenų uždegimas, kuris gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą ar mirtį); febriliniai traukuliai (traukuliai, kuriuos sukelia karščiavimas); taip pat afebriliniai traukuliai (traukuliai be karščiavimo, kurie gali rodyti epilepsiją, ypač dėl tymų-kiaulytės-raudonukės vakcinos MMR; aseptinis meningitas; pneumonija (plaučių uždegimas); retinitas (akies tinklainės uždegimas); epididimitas (spiralinio vamzdžio uždegimas sėklidės gale), mirtis.
Be to, galimos kitos nepageidaujamos tymų vakcinos reakcijos, kurių nemini vakcinos gamintojas: artralgija (sąnarių skausmas); mialgija (raumenų skausmas); guillain-Barré sindromas (autoimuninis sutrikimas, kai imuninė sistema atakuoja periferinę nervų sistemą, kuri gali sukelti paralyžių ar mirtį).
Daugelis šių tymų vakcinos nepageidaujamų reakcijų yra tokios pačios, kaip pačių tymų simptomai ar komplikacijos: karščiavimas, galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, viduriavimas; vėmimas; encefalitas ar netgi mirtis.
Galimų nepageidaujamų reakcijų, išvardytų vakcinos informaciniame lapelyje, sąrašas yra tik trumpalaikių tyrimų metu gautų reakcijų sąrašas. Tačiau ilgalaikis vakcinacijos poveikis ir jos kišimasis į natūralų žmogaus imuninės sistemos vystymąsi iki šiol nėra gerai ištirtas,
Niekada nebuvo atliktas ilgalaikio sveikatos pasekmių tarp skiepytų vakcina ir neskiepytų asmenų tyrimas.
Tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR) skiepijimo 6-12 mėnesių kūdikiams vakcina saugumas ir veiksmingumas iki šio nėra nustatytas.
Be to, yra žinoma, kad skiepijimas vakcina gali modifikuoti genų ekspresiją (procesas, kurio metu informacija iš geno naudojama funkcinio geno produkto sintezei). o tam tikri asmenys gali būti genetiškai linkę turėti nepageidaujamų reakcijų arba ilgalaikį neigiamą vakcinacijos poveikį sveikatai.
Tymų vakcina MMR kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai daugiau, nei 25 atvejais.
Vakcinos yra vienintelė produktų kategorija JAV, dėl kurių vakcinų gamintojai neneša jokios atsakomybės. Pagal 1986 m. JAV prezidento Ronaldo Reigano pasirašyta įstatymą (NCVIA) farmacijos kompanijos atleidžiamos nuo bet kokios finansinės atsakomybės, jei vaikai dėl vakcinos poveikio tampa neįgalūs ar miršta
Kinijoje privalomas skiepijimas nuo tymų nepasiteisino
Kinijoje skiepų vakcina nuo tymų yra privaloma. Nepaisant to, nuo 2009 iki 2012 metų Kinijoje buvo apie 700 tymų protrūkių atvejų. Todėl, kad tymų vakcinos nėra veiksmingos.
2014 metų vasario 20 JAV žurnale PLoS One paskelbtas atliktas tyrimas pavadinimu „Sunkumai pašalinant tymus ir raudonukės, bei kiaulytės kontrolė: pirmasis tymų ir raudonukės vakcinacijos ir antrasis tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcinacijos skerspjūvinis tyrimas“, atskleidė akivaizdų dviejų tymų vakcinų tymų ir raudonukės (MR) ir tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR)) vakcinos neefektyvumą įgyvendinant Kinijos pažadus užkirsti kelią tymų protrūkiams labiausiai vakcinų reikalavimus atitinkančiose populiacijose. Tyrimas buvo atliekamas rytinėje Kinijos provincijoje, kurioje gyvena 55 milijonai gyventojų, kur visi vaikai gauna privalomą pirmąją MR vakcinos dozę po 8 mėnesių ir kitą MMR vakcinos dozę tarp 18–24 mėn.
Japonija uždraudė privalomą MMR vakciną 1993 metais
Japonijoje, kurioje gyvena 127 mln. gyventojų yra daugiausia sveikų vaikų ir mažiausiai skiepytų vaikų ir daugiausia ilgiausią gyvenimo trukmę pasaulyje turinčių žmonių,.
1993 m. Japonija uždraudė privalomą MMR vakciną ir perėjo prie savanoriško skiepijimo vadovaudamasi koncepcija, kad geriau, kai skiepijimą atlieka vaikų šeimos gydytojai, kurie yra susipažinę su vaikų sveikatos būkle.
Japonija sukūrė dvi neprivalomų vakcinų kategorijas: įprastas vakcinas, kurių išlaidas vyriausybė dengia ir primygtinai rekomenduojamas vakcinas, bet neįpareigojančias ir papildomai savanoriškas vakcinas, kurias paprastai apmoka pacientas iš savo kišenės.
Japonija neturi skiepijimo reikalavimų vaikams prieš jiems pradedant lankyti ikimokyklinę ar pradinę mokyklą.
1989 metais Japonija įvedė MMR (tymų-kiaulytės-raudonukės) vakciną, tačiau kai apie 2000 žmonių patyrė šalutinį vakcinos poveikį, 1994 metais Japonija priėmė Vakcinacijos įstatymą, kuriuo atšaukė privalomą skiepijimą MMR vakcinomis, o vietoj MMR vakcinos pasiūlė atskiras tymų ir raudonukės vakcinas. Dabar Japonija rekomenduoja naudoti tymų ir raudonukės (MR) įprastinę vakciną, bet vis dar vengia naudoti MMR vakciną.
Vakcinos platina tymų virusą ir gali užkrėsti kitus skiepytus
Tyrimai parodė, kad skiepytas MMR (tymų-kiaulytės-raudonukės) vakcina asmuo ne tik gali užsikrėsti tymais, bet gali infekcija apkrėsti ir kitus, kurie taip pat yra skiepyti, tokiu būdu paneigiant medikų tvirtinimą, kad dvi MMR vakcinos dozes yra 99 proc. veiksmingos. Tą rodo ir epidemiologiniai atvejai ir klinikinė patirtis.
Pavyzdžiui, 2014 metais per tymų protrūkį JAV Disneilende tik 14 proc. užsikrėtusių tymais asmenų buvo neskiepyti, o likusieji 86 proc. buvo anksčiau paskiepyti. Daugiau nei tikėtina, kad paskiepytas žmogus sukėlė tymų protrūkį, kurį sukėlė gyvos susilpnintos virusinės (Live Attenuated Viral, LAV) vakcinos, tokios kaip MMR.
1987 m. paskelbtas tyrimas žurnale „New England Journal of Medicine“ (NEJM), aprašė tymų protrūkį, kuris įvyko 1985 m. pavasarį JAV Teksaso valstijoje Kristaus Kūno (Corpus Christi) mieste. Tymais susirgo keturiolika paauglių, kurie visi prieš tai buvo skiepyti MMR vakcina.
Per 2011 m. tymų protrūkį Kvebeke (Kanada) daugiau kaip pusė infekuotų tymais buvo prieš tai vaikystėje gavę dvi rekomenduojamas vakcinos dozes.
JAV žurnalas „Klinikinės infekcinės ligos“ paskelbė straipsnį „Tymų protrūkis tarp žmonių, turinčių ankstesnių imunitetų įrodymų, Niujorkas, 2011“, kuriame pripažino, kad anksčiau net du kartus skiepyti asmenys MMR tymų vakcina galėjo užsikrėsti tymais ir galėjo infekcija užkrėsti kitus asmenis (antrinis perdavimas).
Net du kartus paskiepyti vakcina asmenys taip pat gali užsikrėsti tymais ir užkrėsti kitus todėl, kad kai kurių žmonių organizmai nesugeba reaguoti į vakciną: jų imuninė sistema nesukuria pakankamai daug apsauginių antikūnų. Tai būdinga iki 5 proc. populiacijos. Todėl gydytojai rekomenduoja naudoti antrąją vakcinos dozę. Šis antras kartas 95 proc. vaikų yra nereikalingas, tačiau įprastai antrą kartą vėl skiepijami visi vaikai. Tačiau, net ir po antrojo skiepijimo vakcina vis vien nesukuria pakankamai daug apsauginių antikūnų.
Taigi, tie asmenys, kurie buvo paskiepyti dviem MMR vakcinos dozėmis, vis dar gali perduoti infekciją kitiems todėl, kad MMR vakcina nesugeba suteikti imuniteto prieš virusus.
Be to, vakcinos sukeltas imunitetas, kitaip nei tvirtesnis natūraliai įgytas imunitetas, laikui bėgant nyksta.
Tymų vakcina yra gyvi susilpninti virusai, tad asmenys arba potencialiai gali sunaikinti infekcijos virusą arba gali užsikrėsti infekciją per vakciną.
Vakcinos susilpninti gyvi virusai gali daugintis ir vėl gali virsti virulentine (užkrečiama) forma arba rekombinuotis (persitvarkyti) su kitais virusais, kad sukurtų naujas virulentines padermes. Tai reiškia, kad asmenys, gavę gyvų susilpnintų virusų vakciną, gali užsikrėsti tymų infekcija ir perduoti virusą kitiems
Kad vakcinos platina tymus rašoma JAV Nacionalinės vakcinos informacijos centro (NVIC) ataskaitose. 2014 metų ataskaitoje „Gyvų virusų ir virusų vektorinių vakcinų atsiradimo rizika: vakcinos padermės viruso infekcija, įsiskverbimas ir perdavimas“ 34-36 psl. JAV NVIC prezidentė Barbara Fisher pateikia įrodymų, kaip MMR vakcina gali užkrėsti tymų infekciją ir po keleto savaičių po vakcinacijos ją perduoti per gyvą virusą.
Labai didelėje vakcina skiepytoje populiacijose gali įvykti ir įvyksta tymų protrūkiai. Net jei buvo skiepyta 100 proc. žmonių, tymų protrūkiai vis dar gali įvykti dėl to, kad kai kurių asmenų imuninė sistema nereaguoja į vakciną ir dėl to, kad kai kurių asmenų imuninė sistema laikui bėgant silpnėja būtent dėl vakcinos.
Pvz. 1967 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė Ganą (Afrikos) valstybę įveikusią tymus, kai jos 96 proc. gyventojų buvo paskiepyti. Tačiau jau 1972 m. Gana patyrė vieną iš baisiausių tymų protrūkių, kurių mirtingumas buvo didžiausias.
LR Sveikatos apsaugos ministerija aiškindama 2019 m. tymų susirgimo priežastis nepateikia tikslių statistinių duomenų, kiek jau vieną kartą skiepytų asmenų susirgo ar mirė nuo tymų.
Lietuvoje Skiepų mafija ragina skiepytis ir nekalbėti apie neigiamą skiepų poveikį
Tuo tarpu Lietuvos medikų sąjūdis ir Jaunųjų gydytojų asociacija viešai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorių, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorių, kuriuo siūloma ankstinti vaikų skiepijimą MMR vakcina; supaprastinti su sergančiaisiais kontaktavusių asmenų skiepijimo tvarką ir revakcinuoti kontaktavusius asmenis be papildomų serologinių tyrimų. Tačiau nė žodžio nekalba apie skiepų galimą žalą žmogaus sveikatai.
Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva išplatino pranešimą spaudai, kuriuo „sveikatos priežiūros specialistai raginami susilaikyti nuo viešų pasisakymų, keliančių nepagrįstas abejones dėl vakcinacijos efektyvumo ir saugumo. Gydytojai kviečiami elgtis atsakingai ir neklaidinti pacientų, kalbėdami apie neva neigiamą skiepų poveikį ir išsakydami savo asmeninę nuomonę.“
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, „skiepai yra vienintelė veiksmingiausia mokslu grįsta prevencinė priemonė, kuri padeda išvengti daugybės infekcinių ar net onkologinių susirgimų, tad skiepytis yra būtina.“
Lietuvos visuomenės sveikatos ekspertai teigia, kad tėvų atsisakymai skiepyti savo vaikus prisideda prie tymų protrūkio šalyje. Tačiau tai nieko daugiau, kaip gąsdinimas ir tipiškas skiepų politikos stūmimas. Yra daugybė tyrimų, kurie įrodo, kad neskiepyti vaikai vakcina nuo tymų yra gerokai sveikesni už jų skiepytus bendraamžius.
Tyrimas parodė, kad šalys, kurios reikalauja daugiau vakcinų, turi didesnį kūdikių mirtingumą.
Tymų protrūkius sąmoningai skatina didieji farmacininkai tam, kad sukeltų skiepų isteriją
„Merck“ kompanijos vakciną tyrinėja mokslininkai 2014 metais atskleidė vykusį MMR vakcinos sistemingą tyrimų sukčiavimą ir įspėjo, kad JAV Maisto ir Vaistų priežiūros Agentūros (FDA) patvirtinimas buvo pagrįstas „falsifikuotais rezultatais“ ir kad suklastota MMR vakcina buvo „pirminė tymų protrūkio priežastis 2006 metais. 2005 metais JAV FDA suteikė kompanijai „Merck“ patvirtintą išskirtinę JAV licenciją MMR „ProQuad“ vakcinai.
Didžiausio pasaulyje vakcinos gamintojo „Merck“ vadovybė aktyviai dalyvavo sukčiavime netgi bandydama ištirti vakciną.
Taip mokslininkai „sukūrė“ MMR vakciną remiantis sufalsifikuotais „veiksmingais“ rezultatais, o iš tikrųjų naujai sukurta vakcina visiškai nesuteikė realaus organizmo imuniteto prieš tymus, tokiu būdu užtikrinant galimą tymų protrūkį, kurį žiniasklaida išnaudojo ragindama kuo daugiau skiepytis tymų vakcina.
Kai šie vakcinas tyrę mokslininkai bandė pespėti apie šį skandalą susijusį su tymų MMR vakcinos sukčiavimu, JAV valdžia jiems pagrasino, kad juos suims ir pasodins į kalėjimą.
Vakcinos, tai farmacijos pramonės milijardinis pelnas
Vakcinų verslas greitai taps pagrindiniu didžiausių pasaulio farmacijos korporacijų pelno šaltiniu. Viena iš pirmaujančių technologijų tyrimų ir konsultavimo įmonių pasaulyje bendrovių „Technavio“ prognozuoja, kad vakcinas gaminančios farmacijos bendrovės iki 2020 metų pasieks 61 mlrd. JAV dolerių pelno. Ataskaitoje „Pasaulinė žmogiškųjų vakcinų rinka 2016-2020“ pateikiama „Technavio“ išsami galimų pajamų ir „kylančių rinkos tendencijų“ pasaulinė analizė.
Remiantis „Marketwatch.com“ pranešimu „ataskaitos tyrimas rodo, kad naujų produktų diegimas skatina rinkos augimą. Be to, tikimasi, kad ženklus dabartinių produktų pasiūlos padidėjimas taip pat padidins rinkos augimą.“
Rinkose dominuos farmacijos korporacijų „Merck & Co“, „Pfizer“ ir „GlaxoSmithKline“ (GSK) vakcinos.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad yra dviejų tipų vakcinos: Gydomosios (vėžį, medžiagų apykaitos sutrikimus, lėtinės ir infekcines ligas) ir Prevencinės žmogaus vakcinos (vaikų skiepai), kurių apyvarta visame pasaulyje siekia 55 mlrd. JAV dolerių.
„Merck“ yra vienintelis farmacijos milžinas, turintis licenciją gaminti ir parduoti tymų vakciną „Prodquad“ ir „MMR II“ (tymų-kiaulytės-raudonukės) vakciną.
Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vakcinų sandėlyje jau yra nupirkta ir sukaupta per 30 tūkst. tymų-kiaulytės-raudonukės MMR vakcinos dozių, skirtų vaikų skiepijimui.
Vakcinos neša didžiausius pelnus farmacijos vaistų rinkoje. Kur yra užslėptas įtikinėtojas propaguojantis skiepytis, galima spėti, kas gaus naudos: tai didžiosios farmacijos bendrovės gaminančios vakcinas, jų akcininkai, vaistų prekybininkai ir gydytojai leidžiantys siepus.
Išvados
Tymų virusas iki šiol išliko tarp mūsų, bet tapo mažiau pavojingesnis dėl pagerėjusio pragyvenimo lygio, geresnės sanitarijos, švaraus vandens, higienos ir geresnės mitybos Ir atvirkščiai: dėl pablogėjusio pragyvenimo lygio, prastesnės mitybos tymų virusas tampa labiau pavojingas.
Vitaminas A yra svarbus siekiant užkirsti kelią mirtingumui nuo tymų ir gydant tymus vaikams iki 5 metų.
Tymų vakcinos nepaneigiamai turi šalutinį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Tymų vakcinos (ypač MMR) tyrimų, kurie buvo atlikti tiek prieš, tiek po vaistinio preparato pateikimo į rinką ir pranešimų apie jos saugumą pateikimas visuomenei iš esmės yra neadekvatus.
Skiepai neveikia, jei žmonės, kurie gauna skiepus, vis dar užsikrečia liga, tariamai dėl to, kad kiti aplinkiniai žmonės nėra skiepijami. Todėl negalima kaltinti tėvų dėl to, kad jie neskiepija nuo tymų savo vaikų, kai vakcinacija nesuteikia imuniteto ir užkrečia kitus, kurie taip pat buvo skiepyti.
Geriausiu atveju, skiepai sustiprina mūsų organizmo gynybą prieš virusus tik laikinai. Taip yra todėl, kad mūsų imuninė sistema yra sukurta atpažinti ir atakuoti virusus – užpuolėjus, kurie ateina per nosį, burną ar akis. Tačiau žmogaus organizmo imuninė sistema neveikia tinkamai, kai įnešame infekciją (vakciną) į mūsų kūną adata.
Skiepyti ar neskiepyti diskusijose dalyvaujančios suinteresuotosios šalys turi pažiūrėti į situaciją per pačius įrodymus, o ne į šališkų politikų, mokslininkų ar suinteresuotų skiepais gydytojų skelbiamas proklamacijas.
Propagandinė žiniasklaida ir politikai – vakcinų šalininkai padarys viską, ką gali, kad primestų savo požiūrį kitiems siekiant įstatymiškai įteisinti privalomą skiepijimą. Žmonėms priimantiems šiuos įstatymus visai nerūpi jūsų vaikų sveikata. Jie meluoja visuomenei, kad vakcinos yra saugios ir neturi jokio šalutinio neigiamo poveikio.
Vakcinos nėra saugios, todėl vakcinų gamintojai patys pripažįsta šalutinį neigiamą vakcinų poveikį. Be to, vakcinų gamintojai atleisti nuo bet kokios žalos atlyginimo atsakomybės, susijusios su vakcinų šalutinių poveikiu.
Duomenys apie tymų MMR vakcinos saugumą daugiausia yra pagrįsti faksifikuotais moksliniais tyrimais.
Kadangi vakcinos turi nepaneigiamą šalutinį poveikį, todėl propagandinė žiniasklaida, šališki politikai ir gydytojai vaizduoja skiepų kritikus kaip beprotiškus, nekvalifikuotus, neturinčius mokslinių žinių ar socialiai neatsakingus asmenis.
Praktika rodo, kad tie politikai, kurie kvailus šūkius įvilkę į patriotinius terminus šaukia, kad vakcinos yra svarbios „sveikatai, ekonomikai ir nacionaliniam saugumui“, kad „vakcinos išsaugo gyvybes“ teigdami, kad vakcinos yra vos ne „Dievo dovana žmonijai“ dažniausiai susiję su didžiujų farmacinių bendrovių verslu.
Imunitetas, kurį suteikia vakcinos, nėra toks pat, kurį suteikia natūrali infekcija. Vakcinos palankiai veikia antikūnų atsaką, o iš tikrųjų slopina tai, kas vadinama ląsteliniu imunitetu.
Nors vakcinos teorija grindžiama idėja sužadinti humoralinį imunitetą, kuris apima antikūnų atsaką, tačiau antikūnų gamyba nėra nei pakankama ir net nėra būtina imunitetui sukurti.
Kadangi vakcinos nuo tymų sužadintas imunitetas laikui bėgant nyksta, tymų protrūkio atveju suaugusiems asmenims yra didesnė rizika užsikrėsti tymais, kurie kelia didesnę sunkių komplikacijų riziką.
Rizika, susijusi su žmogaus skiepyto viena iš gyvų susilpnintų vakcinų poveikiu, gali būti didesnė arba mažesnė, priklausomai nuo vakcinos ir bendros skiepyto (arba neskiepyto) asmens sveikatos.
Be to, dėl vakcinos viešosios politikos – priverstinio skiepijimo, motinos, kurios vaikystėje niekada nebuvo užsikrėtusios tymais ir dėl to niekada nesukūrė tvirto pastovaus imuniteto, tymų protrūkio metu negali apsaugoti savo naujagimių nuo infekcijos, kadangi jos negali perduoti antikūnų apsaugos savo kūdikiams.
Vakcinos yra šiuolaikinės medicinos šundaktarystė, remiasi apgavikišku mokslu ir klaidinančia propaganda žiniasklaidoje.
Masinės vakcinacijos programos ne tik neapsaugo gyventojų nuo infekcinių ligų, bet daugeliu atvejų pagreitina tymų plitimą.
Priverstinis skiepijimas vakcina prieš tymus asmenims, kurie nėra informuoti apie vakcinas arba kurie nesutinka skiepytis yra paprasčiausia medicininė tironija.
Jei vakcina kenkia asmeniui, gali sunaikinti žmogaus gyvenimo kokybę, daro priklausomą žmogų nuo vakcinų ir užkrečia infekcija kitus, tuomet vakcina nėra joks vaistas.
Jei vakcina gali paskleisti tą patį virusą, kurį ji siekia sunaikinti, tai vakcina ne tik neveiksminga, bet ji tampa biologinio terorizmo ginklu. Todėl viešoji priverstinio skiepijimo politika turėtų būti vertintina kaip biologinio terorizmo požymius atitinkanti politika.