Ramūnas Aušrotas. Kaip Europos parlamente priiminėjamos rezoliucijos

Piliečių skundai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kad nacionalinis transliuotojas, skleisdamas informaciją nesilaikė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatytos neigiamą įtaką neilnamečiams darančios informacijos vertinimo ir žymėjimo procedūros, susilaukė įtraukimo į Europos Parlamento rezoliuciją, skambiu pavadinimu: „Dėl diskriminavimo ir neapykantos kalbos prieš LGBT žmones, o taip pat dėl nuo LGBT laisvų zonų kūrimo“ („Public discrimination and hate speech against LGBTI people, including LGBTI free zones“)

Kaip aiškėja iš EP rezoliucijos teksto, ši rezoliucija yra planingos ir koordinuotos kompanijos prieš Lenkijoje vykdomą švietimo politiką, dalis. Nuostata, smerkianti informacijos cenzūrą Lietuvoje, į ją buvo įtraukta ad hoc, ir, kas akivaizdu iš nuostatos vietos tekste, paskutiniu momentu. Kitaip tariant, tai vieno skambučio reikalas.

Įdomu tai, kad iki EP nukeliavo žinia, kad buvo bandoma „cenzūruoti“ informaciją. Panašų naratyvą laidoje, kurioje buvo aptariamas ir Laisvos visuomenės instituto skundas LRTK, bandė primesti mane kalbinusi Lietuvos radijo žurnalistė. Laidos vedėjai jį paslaugiai pasiūlė Žmogaus teisių stebėjimo centras, kurio atstovė taip pat dalyvavo laidoje. Tada nepavyko mūsų įsprausti į kampą. Tikriausiai šio centro atstovai su ta pačia legenda nukeliavo į EP.

Normalu, caras toli ir negali žinoti, kas iš tiesų gubernijoje tarp pono ir mužiko įvyko. Bet mane stebina viena detalė: kaip lengvai, kelioms feministėms panorėjus, ir turint individualių ryšių galima „suorganizuoti“ nuostatos įtraukimą į EP rezoliuciją, ir tam padaryti nereikia nei tyrimo atlikti, nei faktų pagrįstumo patikrinti, nei aplinkybes įvertininti. Ir kaip lengvai galima manipuliuoti EP nariais in corpore, siekiant sau naudingų politinių tikslų. Jei taip EP priiminėjamos rezoliucijos, tai akivaizdu, kad ir prieš tai buvusi rezoliucija prieš Lenkiją dėl nepilnamečių skatinimo turėti lytinius santykius kriminalizavimo yra šakėmis ant vandens rašyta.

O mažai apie įstatymą raukiantiems pasakysiu, kad pagal įstatymą nepilnamečiams žalingą poveikį daranti informacija skirstoma į dvi kategorijas. Informaciją, kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, o taip pat pornografinio turinio informaciją, skleisti draudžiama. Kitaip tariant, ji yra cenzūruojama. Visa kita nepilnamečiams žalingą poveikį daranti informacija yra ne cenzūruojama, BET RIBOJAMA JOS SKLAIDA. Ir ne apskritai visai visuomenei, o tik tam tikrai jos daliai, t.y. nepilnamečiams, kuriems ji gali turėti neigiamą poveikį. O ribojimas atrodo taip: informacija, kuri pagal įstatymą gali turėti nepilnamečiams žalingą poveikį, turi būti ženklinama (N7, N14, S), o ji pati pateikiama tuo paros laiku, kai nepilnamečių galimbės šią informacija disponuoti yra ribotos (nuo 11 val. vakaro). Jei tai cenzūra, mielieji, tai aš esu marsietis.

P.S. Už Europos Parlamento rezoliucijos nuostatą balsavo liberalas Petras Auštrevičius, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas bei dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijos grupei priklausanti Aušra Maldeikienė. Prieš buvo konservatoriai Andrius Kubilius bei Liudas Mažylis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Balsuojant dėl šios nuostatos susilaikė „valstiečių“ atstovai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

P.P.S. Kai buvo svarstoma prieš tai buvusi rezoliucija prieš Lenkiją, jos atstovai gynė savo šalį. Man įdomu, kaip elgėsi lietuvaičiai. Patikrinsiu.