Pirmadienį vakare benaršant oficialią, ne komercinę informaciją teikiančius ar turinčius teikti valstybės įstaigų puslapius akis užkliuvo už informacijos, kad šiandien, t.y. liepos 3 dieną, oficialaus darbo vizito į Lietuvą buvo atvykęs Europos Komisijos (EK) Pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timermansas (Frans Timmermans) ir kad jį priėmė visi trys valstybės vadovai: Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.
Kaip ir turėtų būti, piliečiams informuoti visų trijų valdžių spaudos tarnybos ar patarėjai parengė ir savo institucijų puslapiuose paskelbė pranešimus žiniasklaidai. Deja, visiškai neinformatyvius – sakytum, tobulą pavyzdį, kaip kalbėti ir nieko nepasakyti… Siūlome įsitikinti patiems.
Štai kad ir Prezidentės spaudos tarnybos parengtas tekstas – jį kone visą sudaro įvardijimai, apie ką buvo kalbama, tačiau tam, kas buvo pasakyta ir kas buvo nuspręsta, skirta vos kelios eilutės, o, svarbiausia, perskaičius tą tekstą susidaro vaizdas, kad susitikime… kalbėjo tik vienas žmogus. Tik koks naivuolis tuo gali patikėti? Sakysit, taip ir turi būti – tokių pranešimų tikslas supažindinti būtent su tos institucijos vadovo požiūriu? Gal ir taip, nors nemanau, kad institucijas reikėtų taip personalizuoti. Tačiau net jei ir nuostata tokia, juk nebūtina tai daryti taip, kad institucijų vadovus aplankę svečiai liktų bežadžiai ir bejėgiai bent palaikyti pokalbį?
Štai perskaitai tokią frazę – „Šalies vadovė su Europos Komisijos pirmuoju vicepirmininku aptarė ir Astravo AE keliamus iššūkius. Prezidentė pabrėžė, jog šis geopolitinis projektas, plėtojamas nepaisant tarptautinių branduolinės saugos standartų, kelia pavojų visos Europos žmonėms. Todėl kova su nesaugios atominės jėgainės statybomis ES kaimynystėje yra bendras ES institucijų, valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės uždavinys“ – ir sukirba retorinis klausimas: negi pranešimo autorius ar autorė pats ar pati tiki, jog jo ar jos tekstas, kuriantis visiškai neįtikinamą regimybę, kad prezidentės išsakyti susiklosčiusios situacijos vertinimai sulaukė ir svečio pritarimo ir nuo šiol „ES institucijos, valstybės narės ir tarptautinė bendruomenė“ ims bendrai kovoti „su nesaugios atominės jėgainės statybomis ES kaimynystėje“, ką nors gali įtikinti?..
Panašiai surašyti ir kiti du pranešimai. Tad koks tikslas kurti ir iš aukščiausių valstybės tribūnų platinti tokius tuščius, tikrojo vaizdo ne tik kad neatspindinčius, bet net ir iškraipančius komunikatus, sukurptus pagal klasiko apdainuotąjį modelį „kaip gražu miške“?
Kas be ko, pokalbio temos ne tik kad svarbios, bet ir nevienareikšmės, gali sulaukti ir skirtingų vertinimų, ir nesutarimų, ir norint jų aptarimą apžvelgti, kad atsirastų nors kokio ne reklaminio ar propagandinio turinio, reikėtų pasistengti – bent daugiau negu dabar. Bet juk įmanoma. Ir net būtina, mat kol kas tas „gliancas“, platinamas aukščiausių valstybės pareigūnų vardu, diskredituoja ne tik juos, bet ir pačias valstybės institucijas.
O kad vizitas buvo rimtas – ne mandagumo, o darbo, rodo ELTA agentūros pranešimas, įvardijęs ir pagrindinį apsilankymo Lietuvoje tikslą „EK pirmininko pirmasis pavaduotojas Lietuvos ambasadorių metiniame susitikime skaitys pranešimą apie politinę situaciją ES ir aptars ES ateities scenarijus“, ir pateikęs ne mažiau iškalbingą svečio citatą: „Visada pažinojau lietuvius kaip mūsų bendrų vertybių ir vienybės puoselėtojus. Lietuva sėkmingai tapo Europos Sąjungos branduolio dalimi: Šengeno ir euro zonų nare, taip pat aktyvia ES gynybos, saugumo ir migracijos tikslų rėmėja. Šiuo metu Europa yra atsidūrusi pasirinkimų kryžkelėje. Turime rasti tinkamiausius šiuolaikinio pasaulio keliamų iššūkių sprendimus. Atvykau į Vilnių, kad sužinočiau jūsų Europos viziją. Europos, kurioje jūs norite gyventi“.
Pasidomėjus, kas apie tai skelbiama Užsienio reikalų ministerijos puslapyje internete, paaiškėja, kad Lietuvos ambasadorių suvažiavimo dalyviai su Europos Komisijos pirmuoju viceprezidentu Fransu Timmermansu susitiko 11 val. ryto, tačiau iki 11 val. vakaro jokios informacijos apie šį susitikimą šioje svetainėje nepaskelbta. Tikėkimės, tik kol kas.
Apie tai nepavyko rasti jokios informacijos ir, pavyzdžiui, didžiausiu ir operatyviausiai skaitytoją informuojančiu portalu save vadinančiame DELFI.lt. Paskelbęs apie šį vizitą minėtą ELTA agentūros pranešimą (ČIA), portalas – bent kol kas – daugiau neparengė jokios kitos informacijos, tačiau suspėjo paskelbti net tris publikacijas iš… kildišiados (ČIA), (ČIA) ir (ČIA).
O gal ši viešosios (oficialiosios ir komercinės) erdvės ir pačios viešuomenės tuštybė – deja, reali, o ne tik regimybė – ir yra atsakymas į svečio klausimą?
Kam vargti ir dėti pastangas suvokti ir reflektuoti šiuolaikiniam pasauliui kylančius iššūkius, svarstyti kryžkelėje atsidūrusios Europos pasirinkimus ar tartis dėl mūsų Europos, kurioje ir mes norime gyventi, vizijos, jei galime mėnesių mėnesius murkdytis ir kitus murkdyti sakė-pasakė-atsakė-persakė-nusakė-išsakė-įsakė-susakė-užsakė-atsisakė-pasisakė-išsisakė…„šnekutienoje“?
* * *
Europos ateičiai reikia konkrečių darbų
Pirmadienis, liepos 3 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmuoju vicepirmininku Fransu Timmermansu. Susitikime aptarta ES ateitis ir saugumas, pasirengimas deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, migracijos iššūkių sprendimas, piliečių teisių apsauga „Brexit“, teisės viršenybės užtikrinimas Bendrijoje, kiti aktualūs europinės darbotvarkės klausimai.
Prezidentės teigimu, Europos Sąjungai atėjo laikas nuo abstrakčių diskusijų apie ateitį pereiti prie konkrečių darbų, stiprinant žmonių saugumą ir gerovę. Viena po kitos Europą krečiančios kibernetinės atakos, saugumo, ekonominiai ir migracijos iššūkiai reikalauja ne žodinio, o atsakingo politinio atsako.
Praėjusią savaitę Europos Vadovų Taryba jau žengė svarbų žingsnį, kurdama Europos gynybos fondą. Prezidentės teigimu, Europos žmonių saugumas, kibernetinės gynybos stiprinimas, dėmesys inovacijoms bei strateginės reikšmės projektams, didinantiems Europos šalių sujungiamumą ir konkurencingumą – ir toliau turi išlikti ES prioritetais bei atsispindėti naujame daugiamečiame biudžete. Lietuvai taip pat svarbu užsitikrinti nuoseklų finansavimą saugiam Ignalinos AE uždarymui.
Prezidentės teigimu, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa yra paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę. Lietuvos tikslas – nedelsti ir sinchronizacijos projektus užbaigti iki 2025 metų. Tam būtina ir tvirta Europos Komisijos parama.
Šalies vadovė su Europos Komisijos pirmuoju vicepirmininku aptarė ir Astravo AE keliamus iššūkius. Prezidentė pabrėžė, jog šis geopolitinis projektas, plėtojamas nepaisant tarptautinių branduolinės saugos standartų, kelia pavojų visos Europos žmonėms. Todėl kova su nesaugios atominės jėgainės statybomis ES kaimynystėje yra bendras ES institucijų, valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės uždavinys.
Prezidentės spaudos tarnyba
* * *
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: Tikimės tvirto Komisijos palaikymo Lietuvos vykdomiems infrastruktūriniams projektams
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis liepos 3 d., pirmadienį, susitiko su oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Komisijos (EK) Pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timermansu (Frans Timmermans). Susitikimo metu aptarti Europos saugumo, Rytų partnerystės, Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos klausimai.
Parlamento vadovas pabrėžė Lietuvos kaimynystėje – Astrave – statomos atominės elektrinės keliamas grėsmes, atominės elektrinės Visagine tolimesniam uždarymui reikalingo finansavimo klausimus bei sinchronizacijos su Kontinentiniais Europos tinklais svarbą. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į tvirtą Europos Komisijos paramą Lietuvai šiais klausimais.
„Sinchronizacija su kontinentine Europa – šiuo metu vienas svarbiausių energetinio saugumo stiprinimo tikslų Lietuvai. Šiuo klausimu turi būti priimtas ryžtingas politinis sprendimas. Taip pat tikimės Komisijos paramos sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo klausimą. Taigi, mums reikia tvirto Komisijos palaikymo Lietuvos vykdomiems infrastruktūriniams projektams“, – sakė V. Pranckietis.
Diskutuojant apie energetikos politiką, buvo pažymėta, kad gamtinių dujų dujotiekis Nord Stream 2 neatitinka Europos energetinės sąjungos deklaruojamų tikslų.
Pasak Seimo Pirmininko, vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų – Rytų partnerystės politika, todėl susitikimo metu daug dėmesio skirta Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos klausimams aptarti. V. Pranckietis įteikė EK pirmininko pavaduotojui Lietuvos Seimo parengtus planus Ukrainai ir Gruzijai bei išreiškė lūkestį, kad EK ženkliai prisidės prie pagalbos vykdant būtinas reformas šiose valstybėse.
Susitikime su EK pirmininko pavaduotoju dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius.
lrs.lt
* * *
Premjeras S. Skvernelis: ES išorės sienų saugumas – bendras prioritetas
Šiandien Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis su Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoju Fransu Timmermansu aptarė Europos Sąjungos ateities perspektyvas, BREXIT, paramos Ukrainai klausimus, taip pat energetinio ir branduolinio saugumo aktualijas.
Premjeras pažymėjo, kad Lietuvos žmonės palankiai vertina mūsų šalies narystę Europos Sąjungoje, todėl Lietuva dės visas pastangas siekiant Bendrijos valstybių narių vienybės. „Esame tvirtai įsitikinę visų ES šalių indėlio svarba kuriant mūsų bendrą ateitį“, – teigė S. Skvernelis.
Jis akcentavo elektros tinklų sinchronizacijos per Lenkiją su kontinentine Europa būtinybę, pabrėždamas, jog Lietuva šioje vietoje tikisi tvirtos EK paramos. Ministro Pirmininko žodžiais, mūsų šalis taip pat tikisi greitų bendrų sprendimų siekiant plėtoti regioninę dujų rinką ir bendrą infrastruktūrą.
S. Skvernelis dar kartą atkreipė EK dėmesį į Baltarusijos Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę ir pabrėžė, kad Lietuva nepakeis savo pozicijos šiuo klausimu bei toliau sieks jai prieinamomis priemonėmis užtikrinti šalies žmonių saugumą. F. Timmermansas į tai atsakė, jog ES ir toliau laikysis pozicijos, jog dėl Astravo AE būtina atlikti tarptautinius saugumo patikros testus, tik tuomet projektas galėtų būti tęsiamas.
Susitikime pabrėžta, jog išorės saugumas yra bei turi likti vienu iš svarbiausių ES prioritetų. EK vicepirmininkas padėkojo Lietuvai už „europinio solidarumo svarbos supratimą sprendžiant migracijos problema ES viduje“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į sunkią šiandienos Italijos, susiduriančios su neblėstančiu migrantų srautų, situaciją ir pabrėžė, jog ES šioje vietoje turi pademonstruoti bendrą solidarumą ir suteikti realią pagalbą.
lrv.lt
tiesos.lt