Giedrius Kuprevičius – kompozitorius ir pedagogas, vienas iš ryškiausių Kauno kultūrinio gyvenimo veidų ir tradicijų* puoselėtojas – rugpjūčio 21-ąją, po šiurkštaus menininkų, gynusių kaštonus A. Smetonos alėjoje, sulaikymo savo veidaknygės paskyroje paskelbė, kad nuo šiol jis, kaip kūrėjas, pasitraukiantis iš Kauno: „Po beprecedentinio kolegų menininkų arešto stabdau kultūrinę veiklą Kaune“.Paprašytas savo sprendimą paaiškinti plačiau, G. Kuprevičius pabrėžė, jog tokiu būdu jis protestuoja prieš Kauno valdžios bandymus su kitokią nuomonę turinčiais kalbėtis iš galios pozicijų: „Kolegos prašo pakomentuoti – tai mano reakcija į bandymą kitaip manančius pagąsdinti. Taip galima areštuoti ir po operos, kuri gal įžeis tikinčiųjų jausmus ar kam nepatiks kokio kūrėjo profilis. Maskvoje šią naktį areštuotas pasaulinio garso režisierius Serebrenikovas. Jis statė „ne tuos“ spektaklius. Kas žino, kokios akcijos „Vieningam Kaunui“ dar nepatiks? Apie tai, ponai, kalba.“
Vos tik tapo aišku, kad valdžia vienasmeniškai, nesitardama su bendruomene ir pažeisdama Orhuso konvenciją, yra priėmusi sprendimą iškirsti kelis šimtus medžių remontuojamose Kauno gatvėse ir aikštėse, G. Kuprevičius parengė kreipimąsi į Kauno piliečius ir miesto bei šalies valdžią. Rugpūčio 16-ąją paskelbtą peticiją, kuria ne tik raginama liautis žalojus gamtą bei kultūros paveldą, bet ir kviečiama į atvirą ir kompetentingą diskusiją dėl Kauno tapatybę išreiškiančių ženklų likimo, jau parėmė kone tūkstantis piliečių.
Tačiau menininkas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir priekaištų, kad savo pilietine pozicija… trukdąs valdžiai dirbti.
G. Kuprevičius savo nusivylimu tokia kauniečių reakcija į jo pilietines akcijas pasidalijo ir savo veidaknygėje: „Kad miestas tvarkosi, niekas neginčija, tačiau yra ir kitos vertybės, kurios, deja, dabartiniams pareigūnams nebesuvokiamos. Ir atrodo, kad ilgam. Gi absoliuti dauguma kauniečių viskuo patenkinti ir esu baramas, kad su savo niurzgėjimu „trukdau dirbti mūsų gerbiamam Merui“. O gal yra atvirkščiai – merija mane trikdo (beatodairiška medkirtystė), sukelia sumaištį (buka kultūros politika) ir išmuša (kolegų menininkų beprasmis areštas, mano galva, turėjęs kainuoti kažkam patgogią kėdę) iš normalaus kūrybinio darbo vėžių? Ir dėl to turiu tylėti?“
Ir G. Kuprevičiaus netyli. Nors ir jo sentencija „Bijantis savo piliečių miestas gali tapti svetimkūniu Respublikoje“, ir meninė-pilietinė instaliacija „Tylos minutė“ gali nuskambėti, visų pirma, kaip atsisveikinimas, kita sentencija „Valstybės saugumui pavojingiausi paklusnūs valdžiai menininkai“, paskelbta, lyg būtų ir jo veidaknygės paantraštė ar moto, rodo, jog iš pilietinio veikimo lauko jis nežada trauktis.
Nuotr. : G. Kuprevičiaus meninė-pilietinė instaliacija „Mano tylos minutė susitaikantiems, prisitaikantiems ir išsigandusiems būti savimi“
tiesos.lt