Ramutė Bingelienė. Ką apie vaikų gerovę ir jų teisių apsaugą pagal naująją tvarką kalba liepos mėnesio statistika?

Ramutė Bingelienė. Ką apie vaikų gerovę ir jų teisių apsaugą pagal naująją tvarką kalba liepos mėnesio statistika? Tas nerimas, su kuriuo buvo laukta, kaip Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistai gebės tinkamai taikyti nuo liepos 1 dienos pradėjusią veikti naująją vaikų apsaugos nuo smurto ir pagalbos krizę išgyvenančiai šeimai tvarką, atrodo, buvo net labai pagrįstas.

Tokia išvada piršte peršasi pamačius paskelbtą liepos mėnesio vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos statistiką ir girdint tą tylą, su kuria ši informacija buvo sutikta. O prisiminus, kad ir viešumoje visą liepą tvyrojo tyla, ko gero, turėtų kilti dar didesnis nerimas, nebent imtume manyti, kad pagal naująją tvarką dirbantys specialistai nustojo klysti ar savivaldžiauti, o permainų ištikti tėvai ir patys susivokia klydę – jei ką ir kaltina praradę vaikų, tai tik save…

Taigi, BNS teigimu, per pirmąjį reformos mėnesį „bent trumpam iš nesaugios aplinkos buvo paimta daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų – 524“ (čia ir kitur paryškinta autorės – Tiesos.lt). Vadinasi, net 524 atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai nusprendė, kad „šeimoje yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei“ (biurokratų kalba kalbant, „antras grėsmės lygis“).

Net „198 atvejais jau priimti teismų sprendimai dėl vaikų paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą“, tik „dėl 6 vaikų priimti sprendimai neišduoti leidimo jų paimti“, dar „dėl 54 atvejų kol kas laukiama teismų sprendimų ar dar rengiamasi kreiptis į teismą“. 266 vaikai, paimti iš nesaugios aplinkos, buvo „perduoti atstovams pagal įstatymą“, t.y. kas antras vaikas grąžintas į šeimas.

Čia būtina priminti, kad pagal naująją tvarką „trumpalaikis paėmimas iš nesaugios aplinkos vyksta vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimu“. Kadangi dabar specialistams leista priimti tokį sprendimą ir „tais atvejais, kai iš karto nėra galimybės įvertinti grėsmės vaikui lygio“, tikėtina, kad retas kuris darbuotojas, matydamas konfliktinę situaciją, nesusigundys apsidrausti. Sunku spręsti, ar tokio gundymo nepatiria ir teismas, turintis teisę priimti sprendimą kurį laiką negrąžinti vaiko į šeimą.

Sakytume, pademonstruotas neįtikėtinas vaiko teisių apsaugos darbuotojų operatyvumas… ir įvairių specialistų sutelktumas… bei gausa. Mat pagal naująją tvarką, kai nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis ir dėl šios priežasties jis paimamas iš atstovų pagal įstatymą (t.y. tėvų), šiems į pagalbą turi atskubėti „mobilioji komanda (psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su turinčiais priklausomybių)“. Dar daugiau – tokia komanda su šeima privalo „intensyviai dirbti 14 dienų“, ir tik po to sprendžiama, ar į ją gali grįžti vaikas. Galutinį sprendimą patvirtina dar vieni profesionalai – teisėjai. Beje, iš tėvų paimti vaikai nuo pirmos minutės kažkur turi būti apgyvendinti ir pasijusti saugūs – negi Lietuvoje jau pakanka laikinų globėjų, nors tai vis dar laikoma naujove? Ar jų pakaks ir rugpjūtį iš šeimų paimtiems vaikams?..

BNS žinutėje sakoma, jog tokius duomenis jiems pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tačiau pati tarnyba – bent jau kol kas – savo pačios internetinėje svetainėje neviešina net šios išties skurdžios informacijos, nors norėtųsi žinoti kur kas daugiau, tarkim, kur atsidūrė iš šeimų paimti vaikai, kaip tarnybai pavyko mobilizuoti tokias gausias specialistų pajėgas, kurios per tokį trumpą laiką sugebėjo ir suteikti tokiam dideliam skaičiui šeimų privalomų paslaugų „paketus“, ir galiausiai spėti priimti tokius atsakingus sprendimus…

Kas be ko, norėtųsi išgirsti ir teismų atstovų komentarą apie teismų praktiką, išryškėjusią per liepos mėnesį priėmus daugiau nei 300 sprendimų. Tarkim, kiek tokių sprendimų priimta pasikalbėjus su vaiku, t,.y. laikantis Vaiko teisių konvencijos reikalavimo. Jei kartais paaiškėtų, kad apsisprendžiama tik pasirėmus vaiko teisių apsaugos specialistų teismui pateikta medžiaga, rūpėtų išgirsti ir tokio sprendimo motyvus.

Kol kas į BNS paskelbtus skaičius sureagavo tik Laisvos visuomenės institutas, paskelbęs apie savo ketinimus atidžiau panagrinėti susiklosčiusią situaciją:

Nuo liepos startavus vaiko teisių apsaugos reformai, bent trumpam iš šeimų buvo paimta daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų – 524.
Šis skaičius kelia įtarimą, ar įstatymas taikomas adekvačiai. Nors norėjosi tikėti gera pareigūnų valia, veikiausiai neapsieisime be gilesnės situacijos analizės. Laisvos visuomenės institutas inicijuos galiojančių teisės aktų analizę teisinio reguliavimo trūkumams nustatyti.
Turinčius informacijos apie nepagrįstus Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistų veiksmus paimant vaikus iš šeimų prašome apie tai pranešti Laisvos visuomenės instituto komandai el. paštu: info@laisvavisuomene.lt

Kviečiame atsiliepti visus, galinčius suteikti rūpimos informacijos.

Tikimės sulaukti ir specialistų komentarų bei Seimo narių, balsavusių už naująją tvarką, atsiliepimų.