Lietuvoje įvyko iki šiol neregėtos Valstybinės laidotuvės. Tūkstančiai niekieno neraginamų ir neagituojamų piliečių susirinko pagerbti Lietuvos didvyrio, Tautos Mokytojo, žiauriai okupantų nukankinto ir nužudyto partizano Adolfo Ramanausko.Niekas kitas, kaip nužudytų Lietuvos Mokytojų našlaičiai jausmingai tylioje skaudžios vienybės tyloje išreiškėme brangiausio Žmogaus netekties paguodą velionio dukrai Auksutei Ramanauskaitei. Keli moksleivių atžalų tėveliai pasidžiaugė, kad jų vaikai pirmą kartą susidomėjo ir paprašė jų daugiau papasakoti apie Lietuvos partizanus ar nužudytus Mokytojus…
Mūsų, nuo gimimo netekusių/nužudytų savo Mokytojų Tėvų našlaičių liko jau nedaug gyvų, tačiau ir tų kelių nelaimėlių Lietuvos provincijose aimanų dėl jų mokytojų, pasipriešinusių okupacijai geriau mirti, bet neišduoti Tėvynės, atminimo įamžinimo kol kas neišgirsta.
Aš esu vienas iš tų pavyzdžių:
2002-05-30 d. paduoto šeimos, artimųjų ir buvusių tada dar poros gyvų J.Survilos mokinių prašymo dėl Mokytojo atminimo įamžinimo pavadinti vieną Raseinių miesto gatvę Mokytojo vardu praėjo beveik 17metų!!! Gaunu tik pranešimus, kad pagal senaties terminą dokumentai vis sunaikinami, jų neperžiūrėjus, nepasvarsčius, ir nieko nenutarus, o tik nuraminus, kad: „savivaldybė nerieštarauja…“ – išmetami lauk…
Apie mokytojo Jono Survilos veiklą ir nužudymą/sušaudymą kalba okupantų persekioto, kankinto ir Rusijoje sušaudyto žymaus rajono patrioto, pasirinkusio kovos su okupantu kelią, savivaldybei 2002-05-30 pristatyti dokumentai:
- Aukščiausio teismo patvirtintas 1990-06-28 Laisvės kovų dalyvio pažymėjimas Nr. 8-12802/90. 2. LR Genocido ir rezistencijos Centro dekretas Laisvės kovų dalyvio statusą patvirtinantis pažymėjimas Nr. 3760.
- Mirties įvykdymo/sušaudymo data ir vieta Čkalovo srities Orienburgo kalėjime 1941-12-19.
Lietuvai atgimus, tai yra Valstybės pripažinta vienintelė paguoda ir patys brangiausi dokumentai visoms okupantų 50 metų žemintoms, kankintoms, žudytoms lietuvių šeimoms, tik gaila, kad atgimusios Lietuvos valdžios, ypač savivaldybėse, jie nevertinami.
Štai Raseinių savivaldybės sudėčiai kas kadenciją keičiantis Mokytojo J. Survilos dokumentai 3 kartus sunaikinti! Kad 3 kartus pasiųsti minėti dokumentai eilinį kartą išmesti paliudija paskutinis 2018-04-24 Nr.(12.1) R5-1002 raštas, pasirašytas p. R. Ačo.
4-tą kartą visus reikalingus dokumentus registruotu laišku pasiunčiau 2018-04-19. Tačiau kas gali patvirtinti, kad kovo mėnesį naujai išrinkta savivaldybės taryba nepasielgs taip pat, kaip buvusiosios.?!
Tiesa, Mokytojo J. Survilos nuopelnus visam Raseinių rajono švietimui buvo bandyta sumenkinti/susiaurinti miglotai tik žodžiais pažadinėjant galbūt pavadinti vieną Kalnujų kaimo gatvę (paskutinė prieš areštą J.S. darbo vietą Kalnujų mokykla)…O juk Mokytojo J. Survilos nuopelnai ryžkūs ir akivaizdūs visame Raseinių rajone.
Vykdant 1928-jų m. valstybinį švietimo įstatymą, J. Survilos pastangomis įkurtos mokyklos Paišlinyje, Pašaltuony, Kalnujuose, Aliejuose, 2. Jo veiklos pėdsakai palikti tobulinant švietimą Raseinių r. švietimo skyriuje (1928-1935) 3.Svarus J. Survilos darbas įdėtas rengiant ir leidžiant kokybiškus vadovėlius Lietuvos pradinėms klasėms kartu su žymiu Lietuvos pedagogu J. Murka. 4. J. Survilos dėka rajone veikė jaunųjų ūkininkų būreliai, pradėtos organizuoti rajoninės „Derliaus šventės “ ir t.t. ir t.t.
Mokytojas Survila priklauso prie tų pasišventusių nepriklausomos Lietuvos Mokytojų, kurių tiksluose buvo reikšmingiausi Tautai darbai: PATRIOTINIS auklėjimas ; kokybiškas jaunosios kartos lavinimas ir LABDARA. Visos pažangios pasaulio Valstybės tokius pedagogus laiko savo tautos PRANAŠAIS, nes tobula, nepriklausoma ir turtinga valstybė bus tada, kai jos piliečiai bus patriotai, turtingieji pagelbės neturtingiems ir gerą/kokybišką išsilavinimą galės įgyti jaunoji karta.
Užaugęs žymaus Lietuvos knygnešio Martyno Survilos šeimoje, baigęs Raseinių gimnaziją, J. Survila 1922 m. įstojo į Tauragės mokytojų seminariją, vėliau baigė Kauno mokytojų seminarijos aukštuosius pedagoginius kursus ir išvyko mokytojauti į Šakių apskritį…
Kai 1928 m. Lietuvos vyriausybė patvirtino privalomą vaikų pradinės mokyklos lankymą, Survila sugrįžo į gimtųjų Raseinių apskritį ieškoti galimybių steigti pradinių mokyklų tinklą. Jo pastangomis buvo įkurtos ir sėkmingai veikė aukščiau minėtos rajono pradinės mokyklos.
Bendraamžiai Survilą apibūdino, kaip pedagoginės profesijos meistrą, besiremiantį žymių Europos pedagogų patirtimi ir savo veikloje matantį viso savo gyvenimo prasmę. Survilos bendradarbiavimas su pažangių vadovėlių pradinėms klasėms sudarytoju Jonu Murka davė gražius rezultatus, jog produktyvumas rengiant programas, vadovėlius, vaizdines priemones, metodinius /pedagoginius leidinius, jo galimybės įžvelgti galutinius rezultatus pakėlė ne tik Raseinių, bet ir Lietuvos švietimo sistemą, likviduojant neraštingumą.
Patriotinį jaunimo auklėjimą mokytojas Survila suprato žymiai plačiau. Jo įkurtas „Šaulių batalionas“ ne tik ginklu mėgino priešintis Lietuvos okupacijai, bet ir taikos sąlygomis iš patriotiškų paskatų Mokytojas daug jėgų įdėjo rajono žemdirbystės suklestėjimui. Pastebėjęs, kad tada dar jaunos nepriklausomos Lietuvos žemdirbystei pakelti reikia pažangių ūkininkavimo būdų, Survila viso rajono jaunimui organizavo jaunųjų ūkininkų kursus. Kad Raseinių ūkininkai pradėjo auginti pirmarūšes daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, javus, veisti naminių gyvulių, paukščių ( pekino antis, rudąsias dedekles, didžiąsias baltąsias žąsis ar „Vaižganto“ vardo linus ) turi būti dėkingi tik savo Mokytojui Survilai.
Mokytojo dosnumą savo mokiniams pagelbėti kiekvienam neturtingam ir nelaimingam savo mokiniui būtų sunku aprašyti net keliolikoje puslapių. ( Ariogaloje gyvenantis Marijonas Globys „Naujo ryto“ korespondentui Barevičiui pasakojo: „… Mūsų mokytojas Jonas Survila buvo nuostabus žmogus. Mes jo laukdavome kaip kažin ko brangiausio. Jis mus šelpė ir išmokė ne tik rašto. Dabar jo dėka galiu rišti knygas, išmokau auginti, prižiūrėti, skiepyti vaismedžius…JIs dovanodavo sąsiuvinius, knygas….“
Labai skaudu, kai beveik du dešimtmečius aš ir Mokytojo artimieji esame maitinami pažadais, todėl norėtume išgirsti Raseinių savivaldybės atsakymus į šiuos klausimus:
1. Kas verčia naikinti brangius Mokytojo pripažinimo dokumentus ir kodėl mums meluojama?! 2011-09-22 Nr.(02.1)R1-184/1 rašte I. Antanaitienė ir A. Mielinis rašė, kad yra patvirtintas miesto plėtros detalusis planas, kuriame bus numatyta gatvė mokytojo J. Survilos atminimo įamžinimui.
2. 2018-04-30 D. Ulicko raštas Nr(121) R5 -1271 aiškina, kad gatvės pavadinimą gali nubalsuoti (niekada nestudijavę istorinės rajono kultūrinės atminties ir dalis jų galbūt į rajoną atsitiktinai tik neseniai atvykę) būsimos gatvės naujakuriai.
3. Kodėl žudžiusių rajono patriotus, tame tarpe ir Mokytojus, enkavedistų paminklui atstatyti Girkalnyje nereikėjo jokio gyventojų nubalsavimo?
- Kokios teisės ir pareigos išrinktų rajono reikalus atstovauti savivaldybės PONŲ: ar jie neprivalo pastudijuoti rajono istorinę atminties kultūrą ir nuspręsti, kas rajone, atgimus Lietuvai, vertas Tautos pagarbos?
IŠVADA: Tai šventvagiškas, paniekinantis elgesys kovojusiems už Tėvynės laisvę ir paaukojusiems gyvybes. MOKYTOJO atminimo pagerbimas puikiai tiktų prie LR šiandienos vyriausybės siekių pakelti dabartinį šalies MOKYTOJŲ AUTORITETĄ.
Išspausdinta 2018 m. spalio 10 d.
PAPILDYMAS:
JANINA SURVILAITĖ, okupantų sušaudyto Mokytojo Jono Survilos
dukra, filologė, LRS narė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos
pirmininkė(1999-2006), parašiusi dokumentinę knygą apie Šveicarijos
išeiviją „Alpių lietuviai“,2005; Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje
2011 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
P.S. Plačiau apie Jono Survilos veiklą galima paskaityti rašytojos
Janinos Survilaitės knygoje „Likimo užkodavimas“, LR RS leidykla, 2015.
Knyga buvo pristatyta PATRIOTO premijai. 2018m. Raseinių M.
Martinaičio bibliotekos organizuotoje virtualinėje parodoje knyga įtraukta į
INTERNETĄ.