RINKIMAI: Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Kad ir kaip būtų banalu ir primityvu, bet reikia atsakyt, nes daugelis ta valdiškų rašeivų sugalvota propaganda tiki. Ir jaučiasi lenktynėse pastatę ne už tą žirgą.

Balsų niekas nepraranda. Taip, jūsų balsas nuėjo nelaimėjusiems, tačiau nuo to laimėjusieji daugiau balsų juk negavo.

Nustatant vietų Seime kvotas skaičiuojami tik už praėjusiųjų rinkiminį barjerą partijų gauti balsai, todėl jūsų balsas skirstant mandatus Seime „nedalyvauja“.

Na ir kas? Norit, kad būtinai dalyvautų? Tai balsuokit už laimėtojus ir jie turės dar daugiau! Sakys: štai kiek mus parėmė – ir jūs parėmėt, tai ko dabar nepatenkinti? Lietuvos rinkimai – ne totalizatorius, kur reikia atspėti laimėtoją ir gauni prizą.

Šias valdiškas lenktynes su savo teisėjais, pagal savo ir sau nustatytas taisykles laimi savo pačių valdžios pinigais atšerti valdiški laimėtojai. O jums pakiša špygą ir propagandą, kuria patikit. Kad atidavę balsą už valstybės išlikimą ir savo interesus, sau brangius dalykus ir vertybes, jaustumėtės pabalsavę klaidingai.

Jeigu taip jaučiatės, vadinasi, jų tikslas pasiektas, kitą kartą vergai pabalsuos teisingiau. Už juos.

Ko nesivienijat?

Pagal kitą pakištą „teoriją“ nusivylę rinkimais žmonės ima skaičiuotuvą, susumuoja neperėjusių rinkiminio barjero partijų balsus ir sako – susivieniję būtumėt praėję!

Nebūtume. Klausimas – su kuo reikėjo vienytis ir kas nors kiek to tikrai norėjo? Su A.Zuoko muškietininkais, su G.Kirkilo bebrais, su T.Pačėso savo malonumui ir tikslams nusipirkta seniai mirusia, kišenine emigrantų partiją, o gal su „Rubikon“ įkūrėjo R.Lapinsko „žaliaisiais“ su braške ant torto – Algirdu Butkevičiumi ir co?

Visus juos visiškai tenkina valstybę naikinanti sistema – tik demagogiškai žada ją truputį „pataisyti“ ir valdžioje baisus noras padalyvauti. O gal reikėjo „vienytis“ su bepročiais iš Liaudies partijos?

Ar su daugelį partijų perėjusiu naujos, mažos partijos kūrėju R.Dagiu, balsuojančiu prieš mažų partijų interesą pagal telefono skambutį iš aukščiau? Tuo labiau, kad jis iš anksto konsultacijų metu pareiškė, kad eis vienas, „nugalės“ ir su niekuo nesivienys?

Marginalai, bebrai ar sisteminiai naujadarai, skirti balsų nusiurbimui, nebuvo, nėra ir negalės būti vienijimosi esminėms reformoms dalyviais. Antisisteminius tikslus deklaravo tik Nacionalinis susivienijimas, Drąsos kelias, N.Puteikio-tautininkų ir A.Juozaičio partijos.

Jos visos kartu gavo 6,03 % ir būtinų jungtiniam sąrašui 7 %  balsų nesurinko. Tai apie ką mes kalbam? O gal sudarę vieną rinkiminį sąrašą būtų gavę daugiau?

Būtų gavę mažiau, nes įsijungtų įvairių rinkėjų grupių tarpusavio atstūmimo mechanizmai ypač aštrią priešpriešą visuomenėje keliančiais klausimais ar dėl vieniems ar kitiems nepriimtinų lyderių. Pavyzdžiui, nemažą dalį kitų partijų potencialių rinkėjų, neigiamai vertinančių Garliavos įvykius, Drąsos kelio dalyvavimas būtų atstūmęs ir bendras gautų skaičius susijungus dar labiau sumažėtų.

Tai kas įvyko? Žmonės paprasčiausiai atmetė vienkartines partijėles su iš vienos į kitą vis perbėgančiais lyderiais ir žinomais asmenimis, kurių noras prieš eilinius rinkimus „susimesti“ ir reikšmingais veidais papliurpus apie tai, ką nusivylę žmonės norėtų girdėti, pigiai prasibrukti valdžion buvo plika akimi matomas.

O įkyrus vienijimosi reikalavimas, paverstas politine reklama „mes už vienybę, o jūs – ne“ ir tuo iš anksto rinkėjams įteigęs nuomonę, kad tos vienybės nėra, palaidojo ir pačius „vienytojus“, ir tikrąją vienybę.

Kodėl pralaimėta?

Didžioji visuomenės dalis, dalyvaujanti rinkimuose, yra susiskirsčiusi į pastovius elektoratus ir bet kokiomis aplinkybėmis balsuoja „už savus“. Negausūs protesto balsai pasiskirsto į dvi dalis. Vieni pagal momentinių nuotaikų ir politinio barometro svyravimus nuolat laksto iš vienų valdžios partijų į kitas ir retkarčiais iškelia aukštyn vieną ar kitą sisteminę jėgą.

Kiti balsuoja už sistemos prieš kiekvienus rinkimus aktyvuojamus ar naujai kuriamus „gelbėtojus“ ar šiaip avantiūristus. Tai jokio pagrindo valstybės atsinaujinimui nesukūrė ir nesukuria, tik dar padidina šimtatūkstantines įtūžusių ir nusivylusiųjų minias.

Už tautines ir krikščioniškas vertybes propaguojančias partijas 2016 metais balsavo nykstamai mažai rinkėjų. Todėl steigiant Nacionalinį susivienijimą supratome, kad kurti dar vieną tokią partijėlę ir dalintis tuos kelis procentėlius yra savižudiška ir beprasmiška. Tikėjomės pažadinti miegantį milžiną – bent mažą dalelę iš tų 50 %, kurie nusivylę valstybe, pikti, niekuo nebetiki, neateina, gadina biuletenius ir sako, kad nėra už ką balsuoti.

Nors nedidelę dalį jų prikėlus buvo viltis pradėti permainas. Tam buvo skirta mūsų antisisteminė programa, numatanti partijų finansavimo, teisinės sistemos, rinkimų tvarkos ir kitas demokratines reformas, kuriomis žmonėms būtų sugrąžinta galimybė realiai dalyvauti valstybės valdyme. Tam buvo skirta agitacija važinėjant po Lietuvos miestus ir kaimus,  kalbantis gatvėse ir vaikštant po butus.

Prisibelsti į žmonių protus ir širdis nepavyko. Balsuoti neatėjo dar daugiau – 53 procentai rinkėjų. Netikėjimas, neviltis ir pyktis buvo didesni.

Nieko už tai nekaltiname, tik patys save. Nesugebėjom, neįstengėm, nepakako patirties, energijos ir žmonių. Ištirsim, ko ir kodėl nepadarėm, pasikeisim ir eisim toliau.

Kas bus?

Jeigu konservatoriais apsimetusiems komunistuojantiems liberalams, „laisvės“ partijoms ir kitiems globalistams pavyktų laimėti iki galo, jie įgytų vos ne konstitucinę daugumą.

Valstybę ir tautą, prigimtines teises ir tradicinę moralę naikinančioms permainoms seniai pasirengta ir jos įvyktų žaibišku greičiu. Faktinio valstybės anūko švogeris atvirai tam ploja. Pasauliniai procesai palaipsniui jau ima keistis valstybę pardavinėjantiems mankurtams nepalankia linkme – todėl jie skubės.

Per porą metų turėsime 100 socialinių lyčių ir jų propagandą nuo ikimokyklinio amžiaus, „šeimas“ ir įsivaikinimus,  lyčių keitimą už sveikatos draudimo pinigus, kurių nepakanka moderniems vaistams nuo vėžio mirštantiems vaikams, ir valstybę, galutinai tapusia kolonija.

Turėsime minias iš biudžeto komunizmo principais aprūpinamų emigrantų pagal vis didėjančias „solidarumo“ kvotas ir kvartalus, į kuriuos bijo įžengti policija. Ir visą kitą globalistinį gėrį, nuo kurio jau ima dusti Europa.

Dauguma vienkartinių partijų ir vienkartinių jų žmonių natūraliai pasitrauks. Tyliai pradings nevykėliai ir tie, kurie šitiek metų spekuliavo „vienybe“ ir gyveno iš žmonių nevilties, ją vis padidindami.

Ir tada ateis tikroji vienybė. Susitelksim pagaliau apie tuos, kurie nelakstė po partijas, nemeluoja ir nesipelno iš žmonių nepasitikėjimo.

Jie nėra labai jauni, gražūs ir pūkuoti ir kalba kartais erzinančiai, ir jų žodžiai būna mums nemalonūs. Tačiau susitelksim apie tuos, kurie yra gyvi, stiprūs ir tikri, nes kitų nebeliks.

Apie tuos, kurie jau ateina, ir gal tada miegantis milžinas atsibus. Prisijunkit ir jūs.