Rinkimų į Europos Parlamentą pamokos ir prasmė

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs TSRS liaudies deputatas ir Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos pirmininkas Zigmas Vaišvila.

Stanislovas Tomas pradėjo, iš principo, labai sveiką diskusiją, kuri padeda Lietuvos piliečiams susivokti ne tik dėl to, ką reikia rinkti į Europos Parlamentą, bet ir dėl to, kas yra ta Europos Sąjunga, kaip ji veikia. Rinkimų išvakarėse šia informacija Lietuvos rinkėjai labiau domisi.Profesorius Stanislovas Tomas paskaitė paskaitėlę profesoriui Vytautui Radžvilui (http://www.ekspertai.eu/stanislovas-tomas-apie-siekianciu-tapti-ep-nariais-kompetencijavytautas-radzvilas/ ). Beskaitydamas ją, Stanislovas Tomas įsijautė į profesoriaus vaidmenį ir įsimagino – Europos Sąjungos Tarybą pavadino antraisiais Europos Parlamento rūmais.

Leiskite ne profesoriui, tik pagal aukštojo mokslo (Vilniaus Valstybinio Universiteto) diplomą fizikos dėstytojui, Zigmui Vaišvilai paskaityti dar trumpesnę paskaitėlę ir profesoriui Stanislovui Tomui. Kad Lietuvos rinkėjai sužinotų dar šiek tiek.

Europos Sąjungos Taryba, prof. Stanislovai Tomai, (kitaip – Ministrų taryba) nėra Europos Parlamento dalis ar antrieji jo rūmai. Europos Sąjungos Taryba yra Europos sąjungos institucija, dar vienas jos teisėkūros organas. Kaip ir Europos Parlamentas.

Deja, ir profesorius Stanislovas Tomas, skubėdamas būti išrinktu, suklydo.

Europos Sąjungos Taryba nėra rinkėjų renkamas teisėkūros (įstatymų leidimo) organas (parlamento antri, treti ar ketvirti rūmai), o yra kiekvienos valstybės narės atstovų (ministrų) formuojamas Europos Sąjungos teisėkūros organas, t.y. deleguojamas valdymo organas.

Teisingai, profesoriau Stanislovai Tomai, šis teisėkūros organas atstovauja ES narius valstybes, t.y. šių valstybių valdžią, bet ne šių valstybių rinkėjus.

Tokie būtų esminiai ir principiniai profesoriaus Stanislovo Tomo paskaitėlės patikslinimai.

Būtų buvę korektiška, jei Stanislovas Tomas būtų atskleidęs ir tai, kad po Lisabonos sutarties pasirašymo šiame valdymo organe veto teisė veikia tik balsuojant dėl klausimų, susijusių su ES saugumu. Deja, net 2015 m. vykę balsavimai dėl masinio nelegalių imigrantų perkėlimo į ES ir jų isšskirtymo po valstybes nares, nebuvo laikomi ES saugumo klausimais. Lietuvą šiame ES teisėkūros organe atstovavo ir už šiuos sprendimus balsavo tuometinis Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, bet ne Lietuvos piliečių rinktas koks nors Europos Parlamento neegzistuojančių „antrųjų rūmų“ narys.

Beje, priimant daugumą Europos Sąjungos Tarybos sprendimų, po Lisabonos sutarties pasirašymo Lietuva bebalsuoja 0,57% visų balsų, nors po neteisėto įstojimo į ES, turėjo veto teisę.

Todėl 2019-03-07 d. Lietuvos Visuomenės Taryba ir kreipėsi į VRK, kad ši pasiūlytų Europos Parlamento rinkimų dalyviams geranoriškai įsipareigoti Europos Parlamente veikti kaip vieninga Lietuvos Respublikos delegacija ir prisiekti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Lietuvos Visuomenės Tarybos vardu kviečiame abu profesorius – Stanislovą Tomą ir Vytautą Radžvilą – pradėti viešą diskusiją dėl to. Lietuvos Visuomenės Taryba šiai diskusijai kviečia abu profesorius į Seimo spaudos konferencijų salę, kurioje žiūrovai galės Jums pateikti klausimus.

Prasmę šie rinkimai įgis tik tada, jei Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai suvoks savo atsakomybę tiems mūsų rinkėjams, kurie juos išrinks. Taip elgėsi ir svarių rezultatų pasiekė 1989 m. Lietuvos rinkėjų išrinkti TSRS liaudies deputatai, veikdami išvien, kaip viena Lietuvos delegacija (kiek tai buvo įmanoma), ir veikdami drauge, visų pirma, su Latvijos ir Estijos delegacijomis.