Aktualijos

Rolandas Paksas. Joninės INDEPENDENCE laivo denyje

Written by Biciulystė Siūlo · 3 min read

Jau kurį laiką Lietuvoje kaip niekada ryškiai „jupiterių“ šviesoje nušviečiama ir neadekvačiai išryškinama vadinamoji „MG Baltic“ politinės korupcijos „amžiaus byla“, kurią neseniai pradėjo nagrinėti nacionalinės teisminės instancijos.

Teismo procesui pabrėžti viešajame diskurse kuriamas rezonansinis fonas, kuris neigiamai veikia visuomenės pasitikėjimą valstybe ir dar labiau alina nacionalinės politikos lauką. 
Slaptųjų tarnybų įvairiausiais laikotarpiais surinkta operatyvinė informacija liejasi laisvai.Kodėl Lietuvoje praktiškai nėra valstybės institucijos, kuri kritiškai galėtų reaguoti ir fiksuoti akivaizdžius žmogaus teisių bei teisės aktų pažeidimo atvejus, galėtų būti atskiro aptarimo tema.

Tačiau teisinės valstybės principų nuolatinis nepaisymas yra tapęs mūsų politinio gyvenimo norma, o neatsakinga ir voliuntaristiška manipuliacija teisėsaugos institucijų slapta surinkta operatyvinio pobūdžio informacija – kasdienybe.

Viešaisiais ryšiais prisodrinta „politika“ Lietuvoje jau seniai iškreipia politinio gyvenimo realybės vaizdą ir pažeidžia tikrosios politikos esmes.

Šiuo atveju, daugybė pastangų ir resursų yra sudeginama ant viešųjų ryšių laužo, kad visuomenei būtų pateikiama ne tikrovę atspindinti informacija, o dar labiau tą tikrovę iškraipanti manipuliacija.

Todėl didžioji dalis visuomenės yra praradusi viltį ne tik dalyvauti politikoje, kaip bendrųjų reikalų tvarkyme, bet ir stengiasi asmeniškai atsiriboti, pasirinkdama emigraciją.

Tikroji politika yra pateikiama kaip nešvari, neskaidri ir atgrasi, kad niekam iš šalies nesinorėtų ten kišti nosies. Koks padorus žmogus galėtų norėti būti viešai talžomas bei kaltinamas nebūtais dalykais.

Dauguma priimamų politinių sprendimų tikroji reikšmė ir esmė visuomenei yra savotiška terra incognita.

Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti praeityje daugybę batalijų sukėlęs vadinamasis naujas socialinis modelis, turėjęs atverti „protu nesuvokiamas perspektyvas“ naujiems socialiniams santykiams, investicijoms bei nacionalinio verslo plėtrai. Tačiau taip neatsitiko.

Visuomenei būtų pravartu išsiaiškinti, kas yra šio nuolatinio valstybės silpninimo proceso užsakovas ir koordinatorius, tačiau bijau, jog tai kol kas yra „neįmanoma misija“.

Kaip niekaip neįmanoma Lietuvoje pradėti teisinių tyrimų ir baudžiamųjų procesų dėl akivaizdžiai žalingų ekonominei bei socialinei valstybės raidai politinių sprendimų.

Vienas tokių, daugybę klausimų nuolat keliantis ir ne vieno parlamentinio tyrimo skandalingų išvadų sulaukęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir laivo – saugyklos „Independence“ atsiradimo ir įgyvendinimo projektas.

Šiandien niekas Lietuvoje negali objektyviai, racionaliai ir argumentuotai paaiškinti, kodėl valstybės energetikos strateginiai sprendimai turi prieštarauti ekonominei logikai, nepaisyti atsakingo valdymo principų ir susikirsti su nacionaliniais interesais.

SGD terminalas yra tapęs didžiule našta visiems Lietuvos gyventojams. Gamtinių dujų vartotojai praėjusiais metais sumokėjo apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien už SGD terminalo ir laivo „Independence“, virš kurio plevėsuoja Singapūro vėliava ir kuriame nėra nė vieno lietuviškai kalbančio žmogaus, nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių, o per 10 metų sumokės – 689 mln. dolerių.

Kad ir kiek vardintume sumų, tai tėra abstraktūs skaičiais, tačiau turėtume suvokti, jog už šį nelemtą „energetinės nepriklausomybės“ mitą vidutinė lietuvių šeima turės atseikėti per 1000 eurų vien nuomos mokesčio.

Galima būtų palyginti, jog akcinės bendrovės „Achema“ visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas yra beveik lygus SGD terminalo mokesčiui, kuris siekia net 20 mln. eurų, kuriuos ši bendrovė privalo sumokėti netgi tuo metu, kai nedirba ir nevartoja dujų. Tai reiškia, jog „Achemos“ vadovai galėtų mokėti dvigubai didesnius atlyginimus savo darbuotojams, jeigu nebūtų priversti atiduoti nepagrįstai didelės SGD terminalo duoklės, nustatytos tik šiai įmonei.

Nacionalinis verslas Lietuvoje vis labiau atsiduria diskriminacinėje padėtyje. Neįmanoma suvokti, kodėl viena stambiausių nacionalinio verslo bendrovių, kurioje dirba beveik penktadalis darbingo amžiaus Jonavos gyventojų yra stumiama žlugimo link. Socialinės pasekmės būtų milžiniškas smūgis visai valstybės ekonomikai.

Per metus AB „Achema“ į valstybės biudžetą sumoka apie 43,7 mln. eurų mokesčių. Su bendrove per teikiamas prekes ir paslaugas susiję apie 2000 kitų Lietuvos įmonių. Lietuvoje realizuojama apie 21 procentą AB „Achema“ pagamintos produkcijos, didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Skandinaviją, JAV ir kitas šalis.

Sudėtinga situacija AB „Achema“, kuri pastaruoju metu tampa vis labiau grėsminga šios įmonės ateičiai, yra tiesiogiai susijusi su jai Vyriausybės užkrauta mokesčių našta dėl SGD terminalo išlaikymo. Tačiau tikrąją problemą yra bandoma nutylėti arba klaidingai interpretuoti.

Parlamentiniai tyrimai, ekspertų studijos ir išvados – lyg nuo žąsies vanduo. Teisinė sistema nereaguoja į galimai stambaus masto korupciniais interesais pagrįsto projekto „stūmimą“, kai 2014 metais buvo pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis. Joje numatyta, kad laivas saugykla „Independence“ bus išpirktas po 10 metų – 2024-ųjų pabaigoje.

Joninės Jonavoje – viena didžiausių vasaros švenčių, kurią Joninių slėnyje švenčia jonaviečių bendruomenė. Šiemet ši šventė bus paženklinta susirūpinimo, nežinios ir netikrumo nuojautos dėl situacijos, į kurią yra įstumtas stambiausias nacionalinio gamybinio verslo subjektas ir didžiausias Jonavos regiono darbdavys.

Neabejoju, jog pagrindiniai SGD terminalo apologetai neatvyks švęsti Joninių kartu su jonaviečiais, nes savo „paparčio žiedą“ jau yra suradę INDEPENDENCE laivo denyje.

respublika.lt