Rūta Janutienė: „Šventasis“ Rokas, kuris padėjo užvaldyti valstybę

Ramūnas Karbauskis nusimetė parlamentinių pareigų lenciūgus ir patraukė per Lietuvą į žūtbūtinę kovą dėl valdžios. Šventasis sąrašų karas, kuriame šv.Rokas Masiulis su kanonizuoti rengiamu Gitanu Nausėda iš Stiklo kubo šventovės svaido įkaitintas ietis į ministro Narkevičiaus neva proteguotas ir paštininkėmis bei jų asistentėmis įdarbintas Lenkų rinkimų akcijos narių pusseseres ir antros eilės močiutes, įgauna dramatizmo.

Tris kartus anonsavęs, beveik mėnesį mušęs būgnus (kaip tikras Čingischanas!) Ramūnas Karbauskis davė atkirtį ir beveik tiksliai pataikė… į savo buvusio bendražygio Roko Masiulio tarpuragį. Jis paskelbė Masiulio sėbrų spiečių, su kuriuo anas skraido nuo vienos strateginės Lietuvos įmonės prie kitos, siurbia jos resursus, o tada, paskui šv.Roką, kaip paskui širšių motiną, lekia į naują paskyrimą. Tiesa, p. Karbauskis nesugebėjo įvardinti reiškinio. Paaiškinu: tai yra viena iš korupcijos rūšių – favoritizmas, kitaip „kronizmas“ (cronyism), kuris enciklopedijose aprašomas kaip politinė praktika, kai svarbios darbo vietos yra dalijamos „patikimiems“ kolegoms ir draugams.

Šv.Rokas prisipažino, kad taip ir darė, vilkdamas paskui save sėbrus iš vienos strateginės ir pinigingos valstybės įstaigos į kitą. Tik jis ir viešosios opinijos kūrėjai sakė, kad šita korupcijos rūšis yra Dievo mana. Kad taip nėra, papasakojo buvęs prokuroras, ypač drąsus žmogus Kęstutis Vagneris, paaiškindamas, kaip šitie žmonės siurbė valstybės syvus ir kokį jie turėjo politinį stogą… Štai jums, ponai, ir ypatingųjų bylų prokuroras, apie kurio būtinybę kalbėjo šviesios atminties Atgimimo lyderis Romualdas Ozolas.

Tačiau, kaip dažnai nutinka Lietuvoje, Karbauskio kova su Masiuliu turi Achilo kulną. Jis panašus į tariamą Sovietų Sąjungos „antifašizmą“, tarp skalbinių slepiant Molotovo-Ribentropo paktą, artimą Stalino ir Hitlerio bendradarbiavimą XX a. trečiajame deš., kai jie dalijosi net tankų ir lėktuvų pavyzdžiais. Tos tiesos slėpimas nulėmė 50 metų sovietinės okupacijos…

Stop! Kodėl aš taip nuklydau nuo temos? Ogi todėl, kad paaiškinčiau, ponios ir ponai: melas, netiesos daugkartinis kartojimas turi labai realias, labai skaudžias pasekmes.

Lietuvai, kuriai būtina laimėti karą su Masiuliu, jo favoritais, o svarbiausia – su juos valdančia ranka, reikės daug ryžto, valios ir išminties. Tam būtina suvokti tiesą. Pamėginkime iki jos prisikasti.

Pradėjo santykių aiškinimąsi Masiuliu prisidengusi pusė, nes, gavęs valdžią, Narkevičius pasikėsino į šv.Roko paliktą sėbrų spiečių. Paleido Lietuvos pašto valdybą. Reikia žinoti, kad Lietuvos paštą politikai, kurie puošiasi neužmirštuole, primygtinai siūlė „MG Baltic“ koncernui kaip duoklę už gražų jų ir negražų priešų vaizdavimą LNK grupės medijoje.

Taigi, „Jie“ (tuoj pasakysiu, kas tokie) pranešė, kad Narkevičius yra nekompetentingas ir korumpuotas, nes: valgė ir nelipo ant scenos; prisamdė paštininkių padėjėjomis Lenkų rinkimų akcijos narių pusseserių ir močiutės draugių; asfaltavo keliuką premjerui už visus Vilniaus rajonui skirtus pinigus.

Iš visko, kas išvardinta, kiek rimčiau skamba tik paskutinis teiginys). Ir čia nereikia jokių VTEK, ar „šmek“, ar „pek“ – viskas ir taip widocznie ir oczywiścieShimashiaus Vilniaus savivaldybė ilgai spaudė Vilniaus rajono savivaldybę asfaltuoti kelią, jungiantį miestą su rajonu, o ši ėmė ir gavo pinigų… Masiulis visa tai žinojo ir kaip koks nešventas ir smulkmeniškas intrigantas bėgs į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją: mėgins tam, kuris jį dar neseniai vadino valstybės kadrų aukso fondo grynuoliu, įsmeigti į nugarą peilį.

Meninė to veiksmo versija yra legendinėje D.Brauno knygoje „Da Vinčio kodas“. Ten toks vargšas albinosas našlaitis iš tos pačios sektos, kuriai priklauso ir šv.Rokas – „Opus Dei“, su ašara aky pjauna vienuoles ir kitus gerus žmones, nes jam liepė „Jie“.

Šita pusė mums nesako esmės: kodėl Narkevičius yra nekompetentingas. Ką jis tokio nekompetentingo padarė? Paleido Lietuvos pašto valdybą ir atėmė iš nekilnojamojo turto vystytojų galimybę už „chruščiovkės“ kainą nusipirkti du pastatus: Kauno ir Klaipėdos istorinius centrinius paštus (Vilniaus spėjo nugriebti tie patys, kurie mėgina prie Lukiškių aikštės pastatyti šlykščias, mano skoniui, stiklines daržines)? Ne…

Priminsiu, kad ta grupuotė, kuri kalba apie nekompetenciją, tylėjo, kai tokio Dargio žmona paėmė KPI pastatus greta Kauno Ąžuolyno už pirminę kainą ir kai Dargio vadovaujama Muzikos ir teatro akademija pardavė 2000 kv.m pastatą Gedimino pr. už dviejų butų kainą. Taigi, guzikas – ne šitie niekai.

Manyčiau, Narkevičius yra nekompetentingas, nes periminėja (ne stabdo, o periminėja!) du procesus: Lietuvos pašto ir „Lietuvos geležinkelių“ privatizaciją, kuri jau buvo seniai suplanuota ir t.t. Todėl Skvernelio pusė, nenorėdama atidengti kortų, blefavo ir sakė: puolat, nes jis lenkas!

Čia buvo geras…

Kas vyksta?

Mano versija tokia: vyksta „rinkos dalybos“. Sena, dar prie Brazausko susiformavusi, užkonstitucinės valdžios sėbrų grupė mėgina susigrąžinti bent dalį to, ką prarado per Grybauskaitės metus. Grybauskaitė viską atidavė Karbauskio paviešinto sąrašo tikriesiems sudarytojams – „Jiems“. Kodėl p. Ramūnas paskelbė tik pusę sąrašo? Spėju, todėl, kad už jo dar yra Agrokoncernas, jo, kaip politiko, Achilo kulnas. Už jo jį visą kadenciją ir laiko „blogiukai“. (Nepykite, pone Ramūnai, sakiau tai iki rinkimų, laikausi tos versijos ir dabar.)

Prieš pereinant prie to „sensacingo“ Masiulininkų sąrašo, pirmiausia reikia paskaityti, ką rašo Vytautas Bakas. Jis rašo, kad tas sąrašas ponui Ramūnui yra žinomas mažiausiai ketverius metus. Buvęs kažkoks „talentų bankas“, iš kurio „valstiečiai“ ketino traukti savo kompetencijas ir profesionalus.

Kaip rašo Vytautas, jie taip ir darė, kol įvyko labai neprofesionalus dviejų politikos princų – Gabrieliaus ir Ramūno – asmeninis konfliktas. Pirmasis „užsivedė“, kai prakišo Seimą. Kitas – kai princas Gabrielius, kerštaudamas už pralaimėjimą, puolė taip žemai, kad atėmė iš „valstiečių“ frakcijos Seimo narę Gretą Kildišienę. Jeigu vienas ir kitas nebūtų antros kartos genijai, tai būtų nuriję piliulę ir šiandien Seimas atrodytų visiškai kitaip. Vaikščiotų jie apsikabinę, o šalį ramiai valdytų ta kita, Karbauskio galų gale paviešinto ir taip visus nuvylusio sąrašo, pusė.

Ramūnas Karbauskis paviešino kareivius, o mes laukėme generolų! Pasakėte mažąją „ž“, bet nuslėpėte esmę. Sakau, nes esame apie tai kalbėję. Jis linksėjo ir sakė, kad žino… Bet tuo metu valdžioje buvo KGB mokyklos mokinė (taip teigia jos dvaro režisierius Ulvydas) Dalia Grybauskaitė, kuri dengė tą schemą, ir visiems buvo baisu…

Grybauskaitės neliko, todėl Nausėdos tarpuvaldžiu, paskubomis mėginama patraukti antklodę į kitą pusę. T.y. iš tos, Grybauskaitinės, kuri atidavė rusams Lietuvos energetikos rinkos kontrolę, garantavusi atominės nestatymą ir „Independence“ aferą.

Jūs teisingai pagalvojote! Tautai ir valstybei – jokio skirtumo, kas laimės. Abiem atvejais – šakės. Metaforiškai kalbant, ponai niaujasi, kas bus įrašytas į tuos neskelbiamus 20 proc. „Independence“ smulkiųjų akcininkų… Kas gaus „otkatą“ nuo valstybės „politikos“.

Jeigu tai būtų ruletė, tai šiandien statyčiau ne ant Karbauskio.

Daugiau svertų – pas „Juos“. Jie kontroliuoja žiniasklaidą. Jų rankose opozicinės Seimo frakcijos. Už juos, visai to nenorėdamas, kasdien lošia pats Ramūnas… Jis neturi nė vieno šanso laimėti, nebent sugalvotų eiti va bank, bet jam neleis vienas išmintingas žmogus, kuris man sakė: „Būtume laimėję mažiau, būtume nuėję su konservatoriais ir toliau ramiai gyvenę.“ (Vos nuo kėdės nenukritau, tai išgirdusi…)

Kas būtų va bank? Va bank būtų kitos sąrašo pusės paskelbimas. Paaiškinimas, kad šitie Masiulio kompetentingi draugai yra atstovai jėgos, nekonstitucinės, bet realios Lietuvos valdžios.

Ji susiformavo per „Mažeikių naftos“ pardavimą, kai A.Abišala, buvęs premjeras, pajungė konservatorius, Adamkų naftos įmonės pardavimui tuomet visiškai Putino „Jukosui“ (per tarpininką „Williams“), o visą tą dylą tvarkė „Ernst and Young“ bei advokato Rolando Valiūno kontora (iš ten tie Karbauskio sąrašo berniukai, kam slėpti?). Pergalė buvo sutvirtinta Pakso apkalta, po kurios jie suprato, kad valdoma demokratija yra įmanomas projektas.

Jie naikino tautos smegenis visomis tomis neužmirštuolėmis ir gąsdinimais, kad rusai puola, nors nuosekliai per Sekmoką, Žiemelį ir panašius, mano nuomone, nacionalinių interesų išdavikus, perdavė Lietuvos energetiką Rusijos įtakon. Dabar atėjo laikas finliandizuoti likusią ūkio dalį. Detalės – „Raudonosios Dalios“ antrame, papildytame, leidime.

respublika.lt