Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1237), kuriomis siūloma mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, skelbia lrs.lt.
Teikiamu projektu visų pirma siūloma padidinti bendrą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – nuo dabartinių 310 iki 380 eurų – ir taip sumažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. Riboto darbingumo asmenims NPD siūloma pakelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų.
Įstatymo projektu taip pat siekiama tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui. Todėl siūloma nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies. Todėl siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikyti tarptautinėje praktikoje įprastą vadinamąjį mokesčio kreditą. Pagal šį modelį tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 tūkst. eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.; kai metinis pelnas viršija 10 tūkst. eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 proc. nominalų tarifą, kai pelnas siektų 30 tūkst. eurų per metus.
Šią naują individualios veiklos apmokestinimo schemą numatoma taikyti ir iš individualios žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, jei šios pajamos viršija registravimosi PVM mokėtoju ribą (45 tūkst. eurų). Kartu siekiama nustatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį ir papildomai leisti iš pajamų atskaityti žemės įsigijimo išlaidas palaipsniui (t. y. bendra individualios veiklos apmokestinimo sistema visiškai bus taikoma 2020 metais, kai bus mokamas gyventojų pajamų mokestis už 2019 metais apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas).
Be to, teikiamomis pataisomis siūloma iki 35 tūkst. eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.
Po pristatymo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 32 parlamentarai.
Ką tuo metu veikė kiti Seimo nariai, neva mūsų atstovai, jokia tarnyba, nei žiniasklaida nepraneša.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Prie šio klausimo Seimas planuoja grįžti lapkričio 23 d.
