Praėjusią savaitę Ramūnas Karbauskis, paskelbęs vadinamąjį Masiulio sąrašą, ištarė „A“. Šią savaitę Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, pristatę „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2020“, pridūrė „B“. Toks sutapimas R.Karbauskiui – kaip aklai vištai grūdas. Jam pasisekė. Ir nepasisekė Rokui Masiuliui.
R.Karbauskio „Masiulio sąrašas“ buvo suvoktas kaip atsakas į prezidento komandos „Narkevičiaus sąrašą“ – kur kas solidesnis, besipuikuojantis žinomais vardais. Bet kaip tik dėl žinomų vardų jis ir nepadarė stipresnio įspūdžio nei prezidentui, nei visuomenei: ar blogai, jeigu R.Masiulį lydi geri profesionalai, kuriuos jis įdarbina, kartkartėmis ir be konkurso, kaip „Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių Mantą Bartušką? TOP vadybininkų sąrašas nieko nesako be jų darbų.
O jų darbus ir randame VSD/AOTD metų ataskaitoje. Tačiau ataskaitoje nėra nė vieno Lietuvos piliečio pavardės, todėl dokumentas – abstraktus, be vidaus politikos subjektų. Bet tuos subjektus ir pateikė R.Karbauskis. Tereikia „Masiulio sąrašą“ sujungti su VSD/AOTD ataskaitos skyriumi „Ekonominis ir energetinis saugumas“ – vardus ir darbus – ir po tokio sudėties veiksmo nušvinta tikrasis vaizdas.
Tiesa, iki viso vaizdo „Masiulio sąrašui“ stinga vienos esminės detalės – Dalios Grybauskaitės laikų prezidentūros, kuri buvo su „Masiulio sąrašu“ susisiekiantis indas ir R.Masiulio nepaprastos karjeros apsauginė siena. Prezidentūroje „Masiulio sąrašo“ koordinatoriumi tapo S.Daukanto aikštės senbuvis Nerijus Udrėnas, buvęs dar prezidento Valdo Adamkaus ekonomikos patarėjas, iš pradžių globojęs „Leo. Lt“, paskui ūmai dėl jo atsistatydinęs (išėjęs sugrįžti į prezidentūrą), pirmąją D.Grybauskaitės kadenciją kuravęs energetikos projektus, nūnai nutūpęs į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybos pirmininko kėdę. Ir Romas Švedas, buvęs energetikos viceministras, „Leo.Lt“ stebėtojų tarybos pirmininkas, AB „Klaipėdos nafta“ valdybos pirmininkas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas, o svarbiausia – antros kadencijos D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas (turint štabo vadovą iš tokių sferų rinkimų finansavimo keblumų nekyla).
R.Masiulio ir jo palydos kelias: ne pačios geriausios reputacijos audito kompanija „Ernst &Young“, dar prastesnės šlovės „Leo.LT“, AB „Klaipėdos nafta“, per kurią buvo realizuotas SGD terminalas „Independence“. Po šio projekto R.Masiulis ir jo žmonės, pelnę ir pateisinę pasitikėjimą, įsitvirtino valstybinių energetikos ir susisiekimo monopolijų strateginiuose postuose. Vadybininkų desantas, perėmęs į vienas rankas elektros ir šilumos tinklus, dujų sektorių, geležinkelius, paštą ir jūrų uostą. Čia tai bent operacija! Simboliška, jog buvęs D.Grybauskaitės patarėjas Arūnas Molis paskirtas SGD terminalo direktoriumi.
Vieni „Independence“ vadina ekonomine beprotybe, kiti – didžiausia afera. Pasirodo, viskas dar blogiau. Iš VSD/AOTD ataskaitos akivaizdu, kad per Klaipėdos „Independence“ Rusijos kompanija „Novatek“, už kurios stovi „Gazpromas“ ir V.Putinui artimas oligarchas G.Timčenka, kėsinasi užvaldyti Lietuvos ir Baltijos kraštų suskystintųjų dujų rinką. Mūsų „Independence“ V.Putiną tik stiprina! Ar toks ir buvo planas? Laivo pavadinimas skamba kaip patyčia iš Lietuvos nepriklausomybės. Siūlau laivą pavadinti gražiau, lietuviškai – „Dalia Grybauskaitė“.
respublika.lt