2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio LR Seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencija Seime „Valdžia moko, kaip sukčiauti COVID-19 pretekstu“.
2020 m. balandžio 15 d. Zigmas Vaišvila ir Audrius Nakas kreipėsi į FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neegzistuojančio „COVID-19 pasekmių mažinimo fondo“ veiklos. Informaciją, kad šis fondas neįregistruotas, patvirtino ir Juridinių asmenų registro duomenys, ir finansų ministras Vilius Šapoka, nurodęs, kad finansų ministerija valdo ir tvarko šį neįregistruotą fondą, kuris renka ir skirsto aukojamas lėšas. Tačiau 2020 m. balandžio 27 d. FNTT vis tik atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Paneigti faktą, kad šis fondas veikia neįregistruotas, neįmanoma. Tad kaip suktis, t.y. kaip išsukti bėdon įklimpusią valdžią su buvusia Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje? FNTT nusprendė paaiškinti, kad Z. Vaišvila ir A. Nakas nesupranta, kas yra valdžios įsteigtas fondas. FNTT paaiškino, kad šis „COVID-19 pasekmių mažinimo fondas“ yra ne juridinis asmuo, kaip nustato įstatymai, turintis teisę veikti tik po steigimo dokumentų pasirašymo ir jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, o SĄSKAITA banke!!! Pareiškėjams teko pasukti galvą, kaip skunde dėl tokio „paaiškinimo“ mandagiai pasakyti, kad meluoti taip pat bent mokėti reikia. O šiuo atveju nemeluoti neįmanoma, bandant tai pateisinti.
Anot FNTT, pakanka susiburti sukčiams, pasinaudoti valstybės institucijų priedanga ir atidaryti sąskaitą banke bei paskelbti ją fondu. Ir tuomet, anot tarnybos, privalančios tirti finansinius nusikaltimus, galima vykdyti finansinę labdaros ir paramos veiklą! Tai tvirtinama, nors tame pačiame FNTT nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vykdyti tokią veiklą galima tik Labdaros ir paramos fondų įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka pasirašius fondo steigimo sutartį ir įregistravus fondo steigimo dokumentus Juridinių asmenų registre.
Valdžia nusprendė, kad pakanka kažkam (šiuo atveju – finansų ministrui Viliui Šapokai ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai) pasirašyti įsakymą, kad sudaro šios sąskaitos–fondo valdymo organus (fondo tarybą ir valdybą), kad ją valdo ir naudoja finansų ministerija, įregistruota paramos gavėja – ir to tariamai pakanka, kad galima būtų pažeidinėti įstatymus?!
Logikos – jokios. Tai kodėl ne abstrakti sąskaita banke, o finansų ministerija įregistruota paramos gavėja? Matyt, todėl, kad Labdaros ir paramos įstatymas draudžia biudžetinėms įstaigoms, t.y. ir finansų ministerijai būti paramos davėju. Tad reikėtų apsispręsti, ką finansų ministerija norėjo padaryti? Vyriausybė 2020-03-16 d. pasitarimo nutarimu įpareigojo finansų ministeriją įsteigti „COVID-19 pasekmių mažinimo fondą“. Na, suklydo skubėdama Vyriausybė, nepastebėjo, kad finansų ministerija negali steigti labdaros ir paramos fondo. Tai taisykite klaidą. Bet ne! Esmę išduoda šio neegzistuojančio fondo reklama, kurioje nurodyta, kad pasiūlymus dėl šio tariamo fondo veiklos siųsti adresu dalia.grybauskaite@lrp.lt. Bent jau ne adresu tulpes@lrp.lt. Matyt, treptelta kojyte, kad reikia fondo ir reikia šiandien – prašau jums, Ekselencija, „fondą”!
Iš FNTT nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad šio fondo-sąskaitos sąskaita yra ne finansų ministerijos, bet Lietuvos banko. Z. Vaišvila ir A. Nakas paprašė pateikti informaciją Lietuvos banko – jo valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atsakė, kad tai ne Lietuvos banko sąskaita, dėl paaiškinimų kreipkitės į finansų ministeriją. Tad kas meluoja – FNTT ar Lietuvos bankas?
FNTT dar paaiškino, kad finansų ministerija šią sąskaitą-fondą valdo, vadovaujantis Valstybės iždo įstatymu. Z. Vaišvila ir A. Nakas perskaitė ir šį įstatymą. Mandagiai pasakius, savaime aišku, kad lėšos, patenkančios į šią mistinę sąskaitą-banką, nėra valstybės iždas. Beje, Valstybės iždo įstatymas griežtai nustato, kad finansų ministerija, valdydama valstybės iždą, turi teisę valdyti fondus, kurių steigimą nustato įstatymas. Tačiau bėda ir šioje sąskaitos-fondo vietoje – jis „įsteigtas“ bendru 2020 m. kovo 19 d. finansų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tačiau nei dviejų, nei aštuonių ministrų įsakymas nėra įstatymas. Įstatymus Lietuvoje priima ne ministrai, ne Vyriausybė ir net ne Prezidentas, bet tik Seimas. Tokia mūsų Konstitucija. Beje, LR Teisės aktų registre šis dviejų ministrų įsakymas vis dar nepaskelbtas, t.y. negalioja. Kodėl jis slepiamas, jei jis skirtas tokiai šventai „kovai“?
Matydami šį „teisinį“ stebuklingos sąskaitos-fondo „reglamentavimą“, Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipėsi į FNTT direktorių Antonį Mikulskį, prašydami susipažinti su tyrimo medžiaga. Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 4 dalis tokią teisę jiems suteikia. Tačiau FNTT neleido jiems susipažinti su FNTT raštais dėl informacijos pateikimo ir surinkta informacija. Net su 2020-03-19 finansų ir sveikatos apsaugos minstrų bendru įsakymu! Kodėl slepiamas net teisės aktas? Neleidimo motyvų jokių. Todėl šis FNTT nutarimas taip pat skundžiamas. Tikėkimės, kad visa tai dar nėra įslaptinta.
Jei paaiškės, kad mistinė sąskaita-fondas yra Lietuvos valstybės paslaptis, tai patvirtins akivaizdų visų veikiančių asmenų piktnaudžiavimą tarnybinėmis pareigomis – dar vieną nusikalstamą veiklą. Nes tokiu įslaptinimu valdžia nuo Lietuvos piliečių bandytų nuslėpti receptą, kaip vykdyti labdaros ir paramos fondo veiklą nesilaikant įstatymų.
Spaudos konferencijos išvakarėse gautas LR finansų ministerijos atsakymas ne ką padėjo susigaudyti. Apgailėtinas ministro V. Šapokos paaiškinimas, kurį pakartojo ir FNTT, kad šios sąskaitos-fondo „valdymo organai – Fondo taryba ir valdyba“ sudaryti teisėtai, nes finansų ir sveikatos apsaugos ministerijų nuostatai leidžia ministerijai konsultuotis su specialistais, sudaryti tam komisijas. Konsultuokitės su kuo tik norite, tačiau fondo valdymo organus sudaryti galite tik fondo steigimo sutartimi (ar aktu, jei fondą steigia vienas asmuo) ir įregistravę fondo steigimo dokumentus Juridinių asmenų registre. Tokie įstatymai Lietuvoje, ministre Viliau Šapoka. Įstatymų nežinojimas neatleidžia Jus nuo atsakomybės.
Z. Vaišvila ir A. Nakas apskundė prokuratūrai šiuos neįprastus FNTT nutarimus. Anksčiau ar vėliau paaiškės, ar ši dar viena valdžios afera yra valstybės paslaptis. Jei ne, tai gausime šiuos dokumentus per administracinį teismą, nes signatarui valdžios įstaigos turi teisę neteikti tik tai, kas yra valstybės paslaptis. Jei vis tik tai – valstybės paslaptis, bus kreiptasi dėl dar vieno ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis, valstybės vardu įslaptinant atvirai vykdomą neteisėtą ir nusikaltamą veiklą, kuriai naudojamos ir mūsų valstybės institucijos. Ir FNTT pareigūnai tokiu atveju tampa tokios nusikalstamos veikos bendrininkais, nes Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ir dėl nusikaltimo slėpimo.