Viskas turi pradžią ir pabaigą. Kartais prieinama riba, kai reikia dėti tašką ir nebeverta dairytis nei atgal, nei aplink, tik pirmyn.
Bent jau aš galutinai ir negrįžtamai įsitikinau, kad komentuoti arba analizuoti dabartinės Vyriausybės ir Seimo veiklą yra beprasmiškas laiko švaistymas ir tušti plepalai.
Man visiškai nebeįdomūs nei nauji tų vadinamųjų politikų išsišokimai, nei jų kalbamos ir daromos nesąmonės, nei jų nuolatinė nepagarba ir net chamizmas visuomenės atžvilgiu.
Niekas nieko naujo nebepasakys, nes viskas ir taip aišku. Na, gal tik viską susuks kitais, dar įmantresniais arba kietesniais, visai prie nenorminės leksikos priartėjusiais žodžiais. Nemažai žmonių vis dar užkabina gerai žinomos tiesos su barokine įmantrių žodžių puošyba – „gerai pavarė“. Bet efektas – tik kelioms dienoms ar net valandoms.
Ką tai keičia? Visiškai nieko. Civilizuotoje ir demokratinėje valstybėje, kurioje egzistuoja pilietinė visuomenė, sudaryta iš šaliai ir savo pačių gyvenimui bei likimui neabejingų piliečių, vien nesibaigiančios istorijos dėl kelio prie premjero namų asfaltavimo pakaktų kelioms vyriausybėms nuversti, tačiau ne pas mus.
Galite kiek norite save apgaudinėti, mojuoti Trispalvėmis, puošti Vyčiais savo „Facebook“ profilius ir atstatę krūtines dėtis europiečiais, bet realybės neužmaskuosite: ponios ir ponai, sveiki atvykę į Afriką! Arba Rusiją – kur kam labiau patinka. Aš stebiuosi, kad su mumis dar kalbasi tie, kuriuos mokome gyventi ir kuriems eksportuojame savo demokratiją bei patirtį. Visai nenustebčiau, jei vieną dieną kas nors mandagiai pasakytų: „Gal jūs pirmiausiai susitvarkykite savo kieme…“
Po eilinio skandalo viskas vėl grįžta į savo vietas ir viešojoje erdvėje skamba skamba tie patys kankliai, aidi tos pačios raudos ir juokeliai. O juokingiausia tai, kad tie apgailėtini šmaikštuoliai, kurių pilni socialiniai tinklai, nesupranta, jog juokiasi žiūrėdami į veidrodį. Gal kažkam vis dar įdomu bei patinka, kai kažkas metų metais visais įmanomais rakursais aiškina, kad 2+2=4, bet man jau nebe. Viliuosi, kad tie, kurie turi bent kažkiek sveiko proto, pagaliau įsitikino, kad šią valstybę valdo melžėjos ir mužikai. Bent jau vyresnioji karta puikiai žino, kokia yra šios fazės kilmė ir ką ji reiškia. Tuo viskas ir pasakyta. Taškas. Tai kam tuščiai aušinti burną?
Kai kas prikišamai aiškina esą mano „apokaliptiniai“ teiginiai apie degradavusią valstybę yra gerokai perdėti. „Tu jau kelis metus apie tai kalbi – ir nieko. Ji yra, niekur nedingo!“ – džiūgauja skystapročiai iš gilios visiškai amoralios politikos, ekonominio, biurokatinio ir viešojo administravimo duobės matydami tik mažyti lopinėlį dangaus. Jie turbūt labai didžiuojasi savo išmanymu, kai žiniasklaidoje randa teiginį, kuris tarsi įrodo jų teisumą. Pavyzdžiui, kad „Lietuva su koronavirusu tvarkosi geriau, negu Rusija ir Baltarusija“. Ką gi, pasveikinkime vieni kitus, toli nuėjome…
Lietuva – kaip nuo vėjų erozijos gerokai aptrupėjusi piramidė. Jos smaigalyje – visiškai pasimetęs ir bejėgis prezidentas. Jis labai primena Europos Sąjungą, o tiksliau – Briuselio biurokratiją. Ši milžiniška ir puošni struktūra nuosekliai kūrė sklandžiai funkcionuojančios sistemos iliuziją, bet visiškai subliuško koronaviruso pandemijos bei įžūlaus Kinijos spaudimo kontekste.
Panašus ir mūsų prezidentas. Nei lyderystės, nei tvirto stuburo, nei aiškių pažiūrų. Tiesiog gražiai ir ramiai funkcionavo, o dabar akivaizdžiai pamatėme, kad sudėtingoje situacijoje jis paprasčiausiai pasimetė kaip mažas vaikas šurmuliuojančiame prekybos centre.
Vienas iš Lietuvos prezidentų privačiame pokalbyje yra sakęs, kad viskas atrodo labai gražiai rinkimų kampanijos metu. Tave palaiko, tau moja, atrodo, kad gali padaryti tą arba aną. Išrinkus, tave sveikina ir padlaižiauja šimtai žmonių. Viskas pasikeičia, kai pirmą dieną ateini į darbą, atsisėdi prie stalo. Durys užsidaro ir dideliame kabinete lieki vienas.
Ir? Tada prasideda tikrasis gyvenimas ir išaiškėja, kas yra kas. Karantino metu išaiškėjo, kad prezidentas tiesiog nežinojo, ką jam daryti, o greta nebuvo protingų patarėjų bei strategų. Iš jo beliko tik ant sienos kabantis portretas. Prezidentas su pirmąja ponia net nesugebėjo imtis moralinės lyderystės, kai to labiausiai reikėjo.
Pasimetę vaikai dažniausiai šaukiasi mamos, tačiau prezidentas nuklydo tiesiai į pūdymus, o iš ten pasigirdo: koronaviruso krizė, anot jo, yra geras pagrindas steigti valstybinį banką. Tik didžiausiame košmare turbūt galima įsivaizduoti, kaip toks bankas veiktų beraščių mužikų valdomoje valstybėje, kurioje akis bado persipynę politiniai ir verslo interesai, kai įtakos grupės ir jų lobistai tampo Vyriausybę kaip neklusnų šunį už pavadėlio.
Dar pridėkime bendrą korupcijos lygį, užkulisines kovas, kurios lemtų, kas tam bankui vadovaus, atskirų politikų nuolatinį spaudimą įdarbinti ten savus žmones ir krištolinio skaidrumo valstybinius konkursus komunikacijos, reklamos, transporto, IT ir kitoms paslaugoms pirkti. Štai ir turime neišpasakyto grožio bei kvapo valstybinę instituciją.
Mokytų durnių būriai, kuriuos su dideliu užmoju štampuoja universitetai, labai gražiai įsikomponuojantys į degraduojančios valstybės panoramą, su džiaugsmu sutiko šią idėją – sudorosim švedų bankus, lengvai gausim pigių paskolų, aptarnavimo įkainiai bus maži.
Nėra ką komentuoti, šiems valstybinio banko entuziastams tiesiog reikėtų užsakyti dainą pageidavimų koncerte „Linkime pasveikti“.
Gal prezidentas ir jo idėjos rėmėjai pirmiausiai galėtų parodyti bent vieną šviežią pavyzdį, kai koks nors didelis ir brangus valstybinis projektas buvo įgyvendintas protingai, sąžiningai, skaidriai ir veikia efektyviai? O juk tai ne kažkokie mistiniai „valdiški“, o visų mokesčių mokėtojų pinigai. Kaip suprantu, visi šios idėjos entuziastai, taip pat ir jos autorius, yra pasirengę parodyti asmeninį pavyzdį ir visus savo pinigus bei santaupas patikėti bankui „Karbauskis, Skvernelis & Co.”?
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.
tiesos.lt
*************
KOMENTARAI:
Prašalietis 2020-04-30 9:06
Eiliniam “Skystapročiui”kilusios mintys, paskaičiusiam “ne skysto proto intelektualo” parašytą “jausmingą ir patriotinį” straipsnelį “valstybės degradacijos”tema. “Ne skystaprotis intelektualas” rašo – “Kai kas prikišamai aiškina esą mano „apokaliptiniai“ teiginiai apie degradavusią valstybę yra gerokai perdėti. „Tu jau kelis metus apie tai kalbi – ir nieko. Ji yra, niekur nedingo!“ … Nurodo, kodėl gali būti”objektyviai piktindamasis”, parašo apie “prie Skvernelio namo” išasfaltuotą kelią. Neaišku kodėl autorius “netyčia pamiršo pasipiktinti” Susisiekimo Ministro suvalgytais nemokamais kotletais, kurie būtų tik papildę “prie Skvernelio namo nutiesto kelio iššauktą Lietuvos valstybės degradavimo bėdą”. “Kieto ir patriotiškai intelektualinio proto” Rachlevičių Vidukui buvo visai ne valstybės degradavimas, kai “šauniaisiais” 1990 partinė ir KGB sąjūdinė nomenklatūra su kriminaliniu pasauliu išvaginėjo valstybinį turtą ir darėsi “tautiniu elitu”, kuris uždarė vieną tuo metu moderniausių ir saugiausių Ignalinos AS, kuris už 10000 litų atidavė JAV Wiljamsui milijardus dolerių kainavusią Mažeikių naftos įmonę ir t.t. tik tam, kad teritoriją su visais jos gyvenančiais žmonėmis priduotų į NATO ir ES ir, kad tokiu būdu galėtų legalizuoti prisivogtą turtą ir pasidaryti vakarų pripažintu “tautiniu elitu”. O kur dar Rachlevičių Viduko “patriotiškai nepastebėtas, su valstybės degradacija nieko neturintis” Lietuvos bankų “patriotinis”pardavimas Skandinavams, buvusių Skandinavų bankų lietuviškų konkurentų Snoro ir Ūkio banko subankrotinimas ir jų turto pasidalinimas, Independeso dujų tautinė afera, kabelio iš Švedijos elektros biznis, prisidengus “patriotiniu” šūkiu-“rusai ateina mūsų okupuoti” vakarietiško karinio laužo pirkimas už šimtus milijonų eurų, kuris šiuolaikinio karo atveju yra nieko vertas ir t.t… Visa tai yra vieni niekai palyginus palyginus su “kietą intelektualinį protą” turinčio Rachlevičių Viduko nurodytu “valstybės degradavimą parodančiu” kelio prie Svernelio namo asfaltavimu(iš tiesų tai yra kelias į kaimelį, kuriame gyvena be kitų gyventojų ir Skvernelis). Aišku pasakymas “Kelias prie Skernelio namo aiškiau ir objektyviau parodo valstybės degradavimo laipsnį”. Na o pridėjus prie šio “valstybės degradavimo” dar ir Susisiekimo ministro per pietus suvalgytus ir kažkieno kito apmokėtus kotletus, galima pasakyti, kad į Skvernelio ir Žaliųjų valstiečių Seimo taburetkes “gali pretenduoti” kas tik netingi, nes, prie visos šitos Skvernelinės “valstybės degradacijos” dar pridėjus palyginimus su kitais laikotarpiais kiek ir kam buvo pakelti atlyginimai ir pensijos, galima “patriotiškai” konstatuoti, kad tiek valstybei ir eiliniams žmonėms pridariusių “tiek visokių valstybės degradavimų” nebuvo nei prie lansberginių sąjūdiečių, nei prie brazauskinių komunistų, nei prie valinskinių šoumenų, nei prie Brazauskinio komunistinio ąžuolo, nei prie Adamkaus tapkių, nei prie Grybauskaitės “rusai ateina mūsų užkariauti”…..
Skaudus ir teisingas straipsnis. Autorius išklojo objektyvią tiesą. Sukaupkime drąsą ir, pagaliau, patys praregėkime!