Aktualijos, Tėvynė mūsų

Vidas Rachlevičius. Atsisveikinimas su sveiku protu. Liumpeninteligentų valanda

Written by Redakcija · 4 min read
Vidas Rachlevičius. Atsisveikinimas su sveiku protu. Liumpeninteligentų valandaDidžioji dauguma dabartinių inteligentų yra patys tikriausi prisitaikėliai ir chrestomatiniai kolaborantai. Tačiau apie viską iš eilės. Visų pirma, reikia susitarti dėl sąvokų. Kas yra inteligentas? Dažniausiai ir tradiciškai tai siejama su išsilavinimu – mokytas ir išsilavinęs žmogus. 

Tačiau mano požiūriu, tikslesnis yra dr. Jono Griniaus apibūdinimas: „Inteligento vardas siejamas nebe su socialine padėtimi ar dirbamu darbu, o su tomis vidinėmis asmens savybėmis, kurios padaro žmogų šviesų“.

Dar iš vaikystės prisimenu savo senelį, smetoninio kirpimo „Drobės“ fabriko darbininką, kuris buvo šviesesnis žmogus ir daug didesnis inteligentas už daugelį dabartinių diplomuotų akademinio pasaulio veikėjų, pasipuošusių dr., doc. ir prof. vardais. Mano pažįstami Lietuvos kariuomenės karininkai ar Londone sutiktas nei trisdešimties neturintis anglas batų valytojas ir batų priežiūros priemonių versliuko savininkas yra daug didesni inteligentai už daugelį mūsų Vyriausybės ministrų ir dešimtis Seimo narių.

Lietuva yra visiškai provincialus Europos užkampis, kuriame, vertinant globaliai, niekas nevyksta. Tokia padėtis suteikia pliusų, kurių, deja, nemokam išnaudoti, bet turi ir minusų.

Vienas iš minusų yra tas, kad absoliuti dauguma Lietuvos žmonių neturi jokio supratimo, kas dabar realiai vyksta Vakaruose ir kur link suka Europa. Pavieniai agentūrų pranešimai arba iš leftistinės meinstryminės žiniasklaidos perspausdinti straipsniukai to supratimo neduoda.

Jeigu jums nesvetimas kritinis mąstymas ir matydami ar girdėdami tai, kas jums atrodo keista, nesuprantama arba nesuderinama su anatomijos mokslo abėcėle bei sveiku protu, jūs keliate sau klausimus ir ieškote atsakymų, tai, pavyzdžiui, šiomis dienomis ilgiau pažiūrėję kokią nors amerikiečių ar britų televizijos programą ar skaitydami meinstryminius laikraščius pagalvotumėte, kad pasaulis išsikraustė iš proto.

Tradiciškai besišypsantys televizijos laidų vedėjai iš ekrano ramiai kalba tokius dalykus, kad net nejauku.

Nesu žiniasklaidos monitoringo institucija, bet tam, kad turėtumėte bent šiokį tokį supratimą apie Vakaruose tvyrantį informacinį ir emocinį foną, pateiksiu tik nedidelį rinkinėlį šviežių įvykių ir pasisakymų, kurie man užkliuvo ir kurių galbūt negirdėjote. Tai kuo dabar užsiima Vakarų inteligentai?

Britanijoje įvyko pirmoji atvirai rasistinė kampanija „Black Pound Day“, kurios metu buvo raginama pirkti tik iš juodaodžių ir naudotis tik šios rasės atstovų verslų paslaugomis.

Visi girdėjo, kad leftistinis Holivudas, sekdamas geriausiomis sovietų cenzūros tradicijomis, išiminėja iš nuomos portalų filmus, bet yra ir „inovacija“: populiaraus multiplikacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai pranešė, kad baltaodžiams aktoriams nebus leidžiama įgarsinti kitų rasių personažus. Tuo tarpu Holivudo žvaigždės paaukojo dešimtis milijonų organizacijai „Minnesota Freedom Fund“ (MFF), kuri per JAV „Antifa“ viešąjį sparną „National Lawyers Guild“ rūpinasi, kad iš kalėjimų už užstatus būtų ištraukti anarchistai riaušininkai ir vagys. Čia figūruoja ne tik Justino Timberlake‘o, Steve‘o Carello ir kitų, bet ir – kaip be jo – George‘o Soroso pavardė. Erin Thompson yra kriminalinės teisės profesorė. JAV „John Jay College“ ji dėsto „nusikaltimų prieš meną“ kursą, o jos mokslinių tyrimų objektas – tyčinis kultūros paveldo naikinimas.

Neseniai interviu „New York Times“ ji teigė, kad istorinių paminklų naikinimas – visiškai normali praktika. Savo „Twitter“ paskyroje profesorė, remdamasi mokslinių tyrimų patirtimi, mokė „Black Lives Matter“ (BLM) aktyvistus ir vandalus, kaip efektyviau nugriauti Kristoforo Kolumbo paminklą: „… vietoj virvių naudokite grandines, jis nugrius greičiau“.

Ši žinutė susilaukė 382 tūkst. „patinka“ ir buvo pasidalinta 93 tūkst. kartų. Kokius „kadrus“ dabar rengia kairiųjų radikalų kalvėmis tapę Vakarų universitetai, gerai iliustruoja Harvardo absolventės, diplomuotos valdymo ir psichologijos specialistės Clairos Janover pavyzdys. Ši inteligentė socialiniame tinkle išplatino vaizdo įrašą, kuriame tiesiai šviesiai pagrasino „subadyti“ visus, kurie pasakys, kad „visos gyvybės svarbios“.

Tuo tarpu Kembridžo profesorė Priyamvada Gopal savo „Twitter“ paskyroje buvo pasisakiusi labai aiškiai: „Baltųjų gyvybės nėra svarbios. Kaip baltosios rasės atstovų“. Už tai universiteto vadovybė ją paaukštino pareigose!

Britanijos peticijų portale Change.org buvo pradėti rinkti protesto parašai ir, kai skaičius persivertė per 20 tūkst., ta peticija staiga dingo.

Tiesa, šį ir kitus jos įrašus „Twitter“ pašalino, bet karjera garsiajame universitete dėl to nenukentėjo.

Vyresniosios kartos skaitytojai turbūt prisimena tokią sovietmečio klounadą, kaip draugovininkai. Vyrai su raudonais raiščiais privaloma tvarka buvo varomi į gatves palaikyti tvarkos. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto teisės fakultete buvo ir savanorių aktyvistų, kurie svajojo padaryti karjerą „organuose“. Tie dar lakstė po Saulėtekio bendrabučius ir už durų klausėsi, ar kas nors nešvenčia Vasario 16-osios. Anglijos Šefildo universiteto vadovybė perėmė šią sovietų praktiką ir dar patobulinusi įdiegė savo universitete. Tam reikalui už pinigus yra pasamdyta 20 studentų, „rasinės lygybės čempionų“, kuriems mokama 9,34 svaro už valandą. Jų misija – „kovoti su mikroagresijomis“.

Realybėje tai reiškia, kad jie slankioja po studentų miestelį ir paslapčia klausosi, ką kalba kiti studentai ir praneša apie netinkamas kalbas, o prasižengusieji iškart šalinami iš universiteto.

Rašytoju prisistatantis amerikiečių aktyvistas Jeffery Shaunas Kingas meinstryminėje JAV žiniasklaidoje aiškina, kad jis remia skulptūrų, vaizduojančių baltaodį Jėzų griovimą. Liūdniausia, kad masinis pamišimas neaplenkė ir Dievo namų: Kenterberio arkivyskupas, dvasinis Anglikonų bažnyčios vadovas kalba, kad reikia permąstyti esminę Vakarų sampratą, kad Jėzus buvo baltasis, ir nuspręsti, ar reikėtų nugriauti Anglikonų bažnyčiai priklausančius paminklus ir memorialus, kurie gali kažką gali įžeisti. „Matome juodaodį Jėzų, kiną Jėzų, Artimųjų Rytų Jėzų, Fidžio Jėzų“, – vardija arkivyskupas. Po tokių kalbų reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Anglijos istorinės Šv. Albano katedros vadovybė paskelbė, kad „BLM judėjimo šviesoje“ šventovėje, virš pagrindinio altoriaus atsiras paveikslas, garsiosios Leonardo Da Vinci freskos „Paskutinė vakarienė“ interpretacija, kurioje bus vaizduojamas juodaodis Jėzus. Menininkei Lornai May Wadsworth pozavo jamaikietis modelis Tafaris Hindsas. Ir kiti šio paveikslo personažai atspindi „etninę įvairovę“.

Čia turbūt verta pastebėti, kokiu beviltišku ir jokio autoriteto neturinčiu cirku pavirto Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri pastaraisiais dešimtmečiais uoliai keliaklupsčiauja politinei konjunktūrai ir V. Putino režimui.

Kai į konjunktūrinę politiką ir masinę psichozę įsijungia didysis verslas ir korporacijos kultūriniuose karuose užima konkrečias pozicijas, tai jau yra pabaigos pradžia. Nepaisant to, kad buvęs „Facebook“ darbuotojas Ryanas Hartwigas viešai atskleidė, kaip jau ne vienerius metus socialinis tinklas leidžia laisvai demonizuoti baltuosius, heteroseksualus ir policiją, didžiosios kompanijos nuo „Verizon“, „Starbucks“ iki „Pepsi“, nuo „Diageo“ iki „Levi Strauss“ daro milžinišką finansinį spaudimą Markui Zuckerbergui, kad šis dar labiau sugriežtintų cenzūrą. Kompanijos tiesiog lenktyniauja, kuri iš jų pakvaišusios minios akyse pasirodys uolesnė BLM rėmėja. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ pati užsilipo ant pajuokos pjedestalo. Kompanija, kuri visai neseniai masiškai ir sistemingai klastojo savo variklių emisijų duomenis ir sumokėjo milijardines baudas, dabar pareiškė, kad nustojo reklamuotis „Facebook“, nes ten platinama „pavojinga dezinformacija“.

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.