Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Vidas Rachlevičius

Galbūt kada nors ateityje rimti ir nešališki visuomenės mokslininkai imsis šio laikotarpio, o mūsų ateities kartos – jei kritinis mąstymas apskritai dar egzistuos – į visa tai žiūrės su pasibaisėjimu ir nepatikės: tai vyko Lietuvoje – demokratiškoje šalyje, kuri save laiko kultūringa? Aš nežinau, ar dar kur nors pasaulyje vyko tokie dalykai, bet situacija socialiniuose tinkluose ir jų lietuviškai komunikuojančiuose grupėse buvo visiškai unikali. Kita vertus, gal ir nereikia stebėtis, nes lietuviai liko ištikimi sau – savo tamsumui, aptariamo reikalo neišmanymui bei tautinei baudžiauninko DNR. Net pranoko patys save, nes dėl Amerikos prezidento susiriejo ir išsikoliojo gerokai smarkiau nei per Seimo rinkimus. Šįkart liguistos reakcijos įgavo itin ūmias formas ir absoliuti dauguma – iš J. Bideno gerbėjų stovyklos.

Galbūt kada nors ateityje rimti ir nešališki visuomenės mokslininkai imsis šio laikotarpio, o mūsų ateities kartos – jei kritinis mąstymas apskritai dar egzistuos – į visa tai žiūrės su pasibaisėjimu ir nepatikės: tai vyko Lietuvoje – demokratiškoje šalyje, kuri save laiko kultūringa? Aš nežinau, ar dar kur nors pasaulyje vyko tokie dalykai, bet situacija socialiniuose tinkluose ir jų lietuviškai komunikuojančiuose grupėse buvo visiškai unikali. Kita vertus, gal ir nereikia stebėtis, nes lietuviai liko ištikimi sau – savo tamsumui, aptariamo reikalo neišmanymui bei tautinei baudžiauninko DNR. Net pranoko patys save, nes dėl Amerikos prezidento susiriejo ir išsikoliojo gerokai smarkiau nei per Seimo rinkimus. Šįkart liguistos reakcijos įgavo itin ūmias formas ir absoliuti dauguma – iš J. Bideno gerbėjų stovyklos.

Tačiau ne rietenos yra svarbiausios, o jas lėmusios giluminės o jas lėmusios giluminės priežastys. Jos parodė, kad visuomenė ir ypač jos socialiai aktyvi, mėgstanti būti viešumoje bei politikuoti dalis sunkiai serga, o pačioje visuomenėje jau yra įvykę, mano požiūriu, negrįžtami pokyčiai. Ir ne į gera. Tie daigai buvo pasėti gerokai anksčiau, bet dabar pražydo ištisas laukas amorfofalų – bjauriausią kvapą skleidžiančių gėlių laukas.

Nesigilinsiu į JAV prezidento rinkimų kampanijos ir balsų skaičiavimo niuansus, bet aptariant beprecedenčių tautinių rietenų formas bei anatomiją, būtina trumpai pateikti kontekstą. Yra toks liberalus portalas „Politico“, kurio autoritetu nuolat remiasi mūsų vadinamieji politikos mokslininkai ir politikai. Lapkričio 6-9 d. jo užsakytos apklausos rezultatai parodė, kad 70 proc. respublikonų netiki rinkimų sąžiningumu ir tik 86 proc. demokratų rėmėjų tiki, kad rinkimus iš tiesų laimėjo J. Bidenas. Tokių masinių klastojimų J. Bideno naudai ir niūrių, praktiškai apokaliptinių – jei įsigalės demokratai – porinkiminių nuotaikų nėra buvę JAV istorijoje. Skirtingai nei teigia propagandinė žiniasklaida, J. Bidenas dar nelaimėjo, nes vis dar vyksta balsų skaičiavimas ir perskaičiavimas, ir ne vienoje valstijoje rinkimų rezultatai vis dar nėra sertifikuoti. Situacija nėra aiški, o nepriklausomi analitikai abiejų kandidatų šansus dabar vertina 50:50. Taigi, kažkas tikrai negerai su tuo balsų skaičiavimu, bet tai jau kita – plati ir labai sudėtinga, tema.

Toliau – ČIA: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vidas-rachlevicius-nacionaline-tragikomedija-kaip-lietuviai-jav-prezidenta-rinko.d?id=85725915