Kaip mėgdavo buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, trumpas expose apie gruodžio 12-ąją Britanijoje įvyksiančius visuotinius rinkimus. Beje, Č. Juršėnas šį anglišką žodį tardavo prancūziškai… Gal kad gražiau skamba?
Taigi, rinkimai kelia labai daug aistrų ir vidinių prieštaravimų ne tik britams, bet ir čia gyvenantiems europiečiams, tokiems kaip aš. Tai toks vietinis kalbinis niuansas, nes „klasikiniai“ anglai mus dažnai vadina europiečiais… Už Brexitą labai aiškiai pasisako konservatoriai ir Borisas Johnsonas. Dabar partijos viduje maištininkų nebus – visi torių kandidatai yra įsipareigoję remti BoJo. Leiboristai, jų lyderis Jeremy Corbynas bei ypač jį supančios veikėjos – kažkoks radikalus kairysis košmaras be aiškios pozicijos dėl Brexito. Vietiniai politologai tai vadina far-left politika.
Nežinau, ar Britanija kada nors yra mačiusi tokį raudonųjų protrūkį, nes turbūt pirmą kartą leiboristų retorikoje yra labai aiškiai akcentuojama „mes“ ir „jie“. Turbūt prisimenate – proletariatas ir buržuazija… Jų šūkis – atgal į socializmą: nacionalizuosim praktiškai visą viešąjį sektorių, investuosim į jį milijardų milijardus, atversim duris masinei imigracijai, visi nelegalai gaus nemokamą medicininį aptarnavimą, stipriai padidinsim mokesčius, o kompanijos, kurios nepakankamai trizniuos dėl klimato kaitos, bus išbrauktos iš Londono biržos sąrašų, ir t.t. Kitaip tariant, radikaliai kairioji politika, o perspektyvoje – praskolinta valstybė. Klasikinis kairysis scenarijus. Be to, surengsime antrąjį referendumą dėl Brexito ir, kad maža nepasirodytų – dar ir referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės. Po J. Corbyno kalbos CBI (The Confederation of British Industry) kai kurie klausytojai kalbėjo, kad jau geriau Brexitas be susitarimo nei leiboristai valdžioje.
Besitęsiančios Brexito sumaišties kontekste į areną vėl bando grįžti kažkada įtakingi liberalai demokratai, kurie yra kategoriškai prieš Brexitą ir po rinkimų gali blokuotis su leiboristais. Tačiau nuo pat išrinkimo jų lyderė 39-erių Jo Swinson man sukėlė didelių abejonių ir mano nuojauta pasitvirtino. Nuo pat pirmos minutės, kai ją išrinko, man į akis krito tai, kad viešumoje ji stipriai pervaidina: jos kalbos apie ateitį – skambūs lozungai su ašara akyje; stovi ir kažkaip be ryšio žvelgia į tolį; scenoje nutyla ir lėtai pasuka galvą; žengia kelis žingsnius ir netikėtai sustoja, pasuka galvą į kitą pusę; ilgos pauzės… Viskas primityvokai dirbtina. Man šis scenarijus kažkuo primena atšilistų sektos primadonos Gretos vaidybos viešumoje scenaristų braižą. Ir nenuostabu: apklausos rodo, kad kuo daugiau Jo Swinson rodosi viešumoje, tuo labiau smunka jos reitingai.
Taigi, jaučiu didelę simpatiją Borisui Johnsonui – asmenybei ir lyderiui, jo partijai ir jos vidaus, užsienio bei gynybos politikai. Bet jei jie laimės daugumą, bus Brexitas…
Nenorėčiau, kad jis įvyktų, bet man gal dar labiau būtų gaila Britanijos, jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas…
• Conservative – 47 percent
• Labour – 28 percent
• Lib Dem – 12 percent
• SNP – 5 percent
• Brexit Party – 3 percent
• Green – 3 percent
• Other – 2 percent
