Visuotinę ir lygią rinkimų teisę Lietuvos Sąrašas gina teisme: Teismo posėdis vasario 11-ąją

Praėjusį ketvirtadienį, vasario 5-ąją, nacionalinis transliuotojas LRT parodė pirmąją Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) finansuojamą ir žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedamą diskusijų laidą „Savivaldybių tarybų rinkimai 2015“. Šioje laidoje dalyvavo LRT ir VRK pasirinktos septynios politinės partijos ir jų atstovai: Darbo partija su Viktoru Uspaskichu, Tėvynės sąjugos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Mykolu Majausku, Laisvės sąjunga su Artūru Zuoku, „Tvarka ir teisingumas“ su Petru Gražuliu, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Broniu Rope, Liberalų sąjūdis su Remigijumi Šimašiumi ir Socialdemokratų partija su Alvydu Katinu. Šios pasirinktos partijos turėtų dalyvauti ir dar trijose LRT televizijos transliujamuose rinkimų laidose.

 

Pasak VRK atstovo Roko Stabingio, septynias politines partijas LRT pasirinko remdamasi VRK dar 2010 metų rugsėjo 15 dieną priimtu norminiu aktu. Juo buvo nustatyta, kad „diskusijų laidos, skirtos rinkimams į savivaldybių tarybas, transliuojamos dviem lygmenimis – nacionaliniu ir regioniniu“, o „nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų“.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“, iškėlusi į Vilniaus miesto merus Naglį Puteikį, o į sostinės savivaldybės tarybą – 39 kandidatus, taip pat kelianti kandidatus į Šiaulių ir Pagėgių merus, yra įsitikinusi, kad toks VRK norminis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės principui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme skelbiamam kandidatų lygiateisiškumo principui, todėl dėl šio norminio akto vakar kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas priėmė Lietuvos Sąrašo kreipimąsi. Byla Vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjama rytoj, vasario 11-ąją, 14 valandą.

„Mes giname ne tik savo kandidato į sostinės merus Naglio Puteikio ir Lietuvos Sąrašo atstovų, kandidatuojančių į Vilniaus tarybą, teises. Ne tik kitų partijų ir visuomeninių komitetų teises. Mums rūpi, kad nebūtų pamintos konstitucinės Lietuvos piliečių teisės gauti išsamią ir patikimą informaciją. Rūpi, kad piliečiais rinkimų metu nebūtų manipuliuojama. Lietuvos Sąrašo politinis sambūris susitelkė ne valdžios siekdamas, bet norėdamas suteikti politines galias visuomenei. Kreipėmės į teismą, nes norime laužyti susidariusį uždarą nomenklatūrinės valdžios ir jos remiamos žiniasklaidos ratą. Šiandien dosniai iš biudžeto finansuojamos partijos vienos užsidariusios diskutuoja iš biudžeto išlaikomo LRT laidose, už kurias biudžeto lėšomis sumoka VRK. Nemanome, kad tokia tvarka yra civilizuota ir demokratinė. Nemanome, kad Lietuvos sostinės mero rinkimai yra „regioninio lygio“ reikalas“, – aiškino sprendimą kreiptis į teismą Lietuvos Sąrašo pirmininkas Darius Kuolys.