Klastoti Sąjūdžio istoriją ir trinti lietuvių istorinę atmintį – senas TS-LKD įprotis. Pirmoji didžiulė klastotė buvo pagaminta tada, kai Nepriklausomybę atkūrusi LSSR Aukščiausioji Taryba buvo pervadinta ir virto niekada neegzistavusiu Atkuriamuoju Seimu.
Jaunoji konservatorių funkcionierių karta pranoko savo mokytojus ne tik tuo, kad klastotes kurpia su dar didesniu užmoju, bet yra dar įžūlesnė ir apsukresnė. Ji sugeba paversti šį triūsą ne tik politiniu, bet ir ūkiniu verslu. Grupelė jaunų cinikų politiškai naivioje ir patiklioje visuomenėje pasiekė tiek, kad Sausio 13-ąją darosi pareiga „savanoriškai privalomai“ segtis nieko bendro su Sąjūdžio laisvės kova neturėjusią gėlę ir, šito net neįtariant, šlovinti kaip „vienintelį tikrų patriotų ir kovotojų už Lietuvos laisvę simbolį“. Jie įsigudrino už šį smegenų plovimą ir atminties klastojimą bei trynimą dar ir susišluoti gražaus pinigėlio. Tobula politikos ir komercijos sintezė.
Šis verslas klestės tol, kol patriotiški, bet patiklūs piliečiai klaus: „Ko čia pyktis dėl tų simbolių? Ar Neužmirštuolė negali taikiai sugyventi su Vyčiu ir kitais Valstybės ir ją atkūrusio Sąjūdžio ženklais?“
Į šį klausimą atsakykime klausimu: jeigu visi simboliai gali gražiai sugyventi, tai kodėl okupavę Lietuvą sovietai už Trispalvės ir Vyčio parodymą grūdo į kalėjimus ir nušlavė beveik visus 1918 m. Lietuvos Respubliką ir Nepriklausomybės kovas primenančius paminklus ir ženklus?
Laisvės gynėjų dienos išvakarėsė LRT vykęs pokalbis su liūdnai pagarsėjusiu M. Ivaškevičiumi kaip niekada aiškiai ir atvirai atskleidė, kokia yra tikroji Neužmirštuolės paskirtis. Lietuvą gynusių partizanų nekentėjas ir šmeižėjas pareiškė, kad vertėtų Sausio 13-ąją paskelbti net svarbausia šalies švente. Iš pažiūros – gražus ir net kilnus pasiūlymas. Ar įmanoma įspūdingiau įamžinti prie TV bokšto už laisvę kritusių didvyrių auką? Bet viskas akimirksniu nušvinta kita šviesa toje pačioje laidoje išgirdus jo nedviprasmišką užuominą, kad laikas liautis šventus Vasario 16-ąją. Kodėl – suprasti nesunku.
„Neužmirštuolininkams” yra be galo svarbu, kad šalies piliečiai, ypač jaunimas, kuo greičiau pamirštų, o ilgainiui net neįtartų, kad 1990 m. Kovo 11-ąją buvo atkurta būtent 1918-ųjų metų Vasario 16-osios valstybė. Nutraukti teisinį, politinį ir istorinį ryšį tarp abiejų Respublikų piliečių istorinėje atmintyje ir vaizduotėje – toks yra prieš Lietuvą nukreiptos ardomosios operacijos „Neužmirštuolė“ tikrasis tikslas.
Tai ideologinė ir politinė diversija, iš esmės niekuo nesiskirianti nuo SSRS okupantų vykdyto propagandinio naikinamojo karo su pirmąją Lietuvos Respublika. Skirtumas tas, kad karas išsiplėtė: TS-LKD veikėjai jau kovoja su abiem lietuvių valstybėmis – tiek su Vasario 16-osios Lietuva, tiek ir su Kovo 11-osios Respublika. Jeigu tai nebus visuotinai suprasta ir ryžtingai pasipriešinta, tik laiko klausimas, kai beliks pavėluotai atsidusti: Neužmirštuolės primetimas ir įtvirtinimas buvo būtinas ir sumaniai įgyvendintas parengiamasis žingsnis, o jos ir Vyčio trumpalaikis taikus sambūvis – tarpinė stotelė pakeliui į galutinį tikslą.
Neužmirštuolė – tik įrankis, turintis padėti panaikinti Lietuvos valstybės simbolius išvengiant šios operacijos esmės nespėjusių laiku perprasti piliečių pasipriešinimo.
