Prof. V. Radžvilo prašymu dalijamės jo komentaru apie premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymą, kodėl ruošiasi mažinti apmokestinimą turtingiesiems (skaityti publikaciją Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis: „Turtingųjų pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą“)“.
Panašu, kad Lietuvos laukia didis džiaugsmas pagaliau įgyti savąjį Nobelio premijos laureatą ekonomikos srityje. Premjero įžvalga, kad sumažinus asmens mokamus mokesčius įmanoma nepadidinti jo pajamų, neabejotinai yra naujas žodis ne tik ekonomikos moksle, bet ir neregėtas žmonijos pažangiosios minties laimėjimas.Šia įžvalga itin kūrybiškai išplėtotos gilios drg. Spieglio mintys, kurias jis paskelbė iš fermerio Džonso vergijos išsilaisvinusiems Dž. Orvelo aprašyto Gyvulių ūkio gyventojams. Laisvo ūkio valdytojomis tapusios kiaulės užsigrobė obuolius ir pieną, anksčiau draugiškai ir teisingai dalintus visiems ūkyje uoliai triūsiantiems jo gyventojams. Apiplėštiems ir įsiaudrinusiems nelaimėliams kiaulių vado drg. Napoleono atstovas ir propagandininkas Spieglys rėžė tokią prakalbą:
„Draugai!“ – suspiegė jis. „Tikiuosi, jūs nemanote, kad mes, kiaulės, elgiamės savanaudiškai ar siekiame kokių nors privilegijų. Atvirai kalbant, daugelis iš mūsų netgi nemėgsta pieno ir obuolių… skirdami juos sau, mes turime tik vieną tikslą – išsaugoti savo sveikatą. Piene ir obuoliuose (tai įrodyta Mokslo, draugai) esama medžiagų, kurios tiesiog būtinos kiaulių jėgoms palaikyti. Mes, kiaulės – protinio fronto darbininkės. Ant mūsų pečių gula visa organizavimo ir vadovavimo ūkiui našta. Dieną ir naktį mes rūpinamės jūsų gerove. Tai jūsų labui mes geriame tą pieną ir valgome tuos obuolius.“
Sovietmečiu buvo privilegijuota „atsakingų partinių ir tarybinių darbuotojų“ klasė. Tačiau iš jos buvo reikalaujama nesipuikuoti savo padėtimi ir viešumoje rodyti tarnavimo darbo liaudžiai ir kuklumo pavyzdį. Šių dienų Lietuvoje jau nematoma reikalo šitaip vargintis. Sovietmetis pralenktas drąsiai ir atvirai grįžtant prie tikrosios šalies ekonominę ir socialinę santvarką grindžiančios „filosofijos“ ištakų ir visai nesivaržant jas viešai atskleisti. Droviai kukli drg. Spieglio prakalba atveria pamatines premjero Skvernelio pasaulėžiūrines bei moralines nuostatas ir leidžiai aiškiai atpažinti gelmines jo vykdomos politikos idėjines versmes. Palyginus šią prakalbą su premjero veidaknygėje kilniai pasidalintomis mintimis, kodėl Lietuvai tiesiog gyvybiškai būtina mažinti mokesčius 0,051 proc. gyventojų sudarančiai ir antžmogiškus gebėjimus turinčiai „pačių gabiausių, itin aukštos kvalifikacijos vadovų ar specialistų“ grupelei, darosi beprasmiška klausti ar ginčytis, kas yra uolaus drg. Spieglio mokinio ir sekėjo administruojama valstybė.
tiesos.lt