Eligijus Masiulis aukso raidėmis bus įrašytas į Lietuvos politinio skaidrinimosi istoriją. Tapęs Lietuvos liberalų vadu ir išmaniai įgijęs mūsų didžiųjų verslo kompanijų vadovų pasitikėjimą, jis ėmėsi nepakeliamo Lietuvos politinės sistemos skaidrinimo darbo. Jis nesavanaudiškai paaukojo Lietuvai savo politinę ir kitokią reputaciją priimdamas vadinamąją „MG Baltic dėžutę“. Metus atlaikęs mūsų teisėsaugos „lankstymus“, pasitikdamas Sąjūdžio 30-metį jis išviešino susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite ir sugebėjo sugundyti Prezidentūrą smogti jam atsakomąjį smūgį didžiąja, skaidriausiai pirkta Haubica. Reikėjo nemenkos patirties ir kantrybės, kad visą Lietuvoje sukauptą politinio „kompromato“ ugnį iššauktum į save, o per save – į tamsųjį politinio verslininkavimo pasaulį.
Eligijus Masiulis aukso raidėmis bus įrašytas į Lietuvos politinio skaidrinimosi istoriją. Tapęs Lietuvos liberalų vadu ir išmaniai įgijęs mūsų didžiųjų verslo kompanijų vadovų pasitikėjimą, jis ėmėsi nepakeliamo Lietuvos politinės sistemos skaidrinimo darbo. Jis nesavanaudiškai paaukojo Lietuvai savo politinę ir kitokią reputaciją priimdamas vadinamąją „MG Baltic dėžutę“. Metus atlaikęs mūsų teisėsaugos „lankstymus“, pasitikdamas Sąjūdžio 30-metį jis išviešino susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite ir sugebėjo sugundyti Prezidentūrą smogti jam atsakomąjį smūgį didžiąja, skaidriausiai pirkta Haubica. Reikėjo nemenkos patirties ir kantrybės, kad visą Lietuvoje sukauptą politinio „kompromato“ ugnį iššauktum į save, o per save – į tamsųjį politinio verslininkavimo pasaulį.
Atsakomasis smūgis, žinant Prezidentūros būdo ypatumus, buvo toks nesimetriškas, kad pramušė visus apsauginius to pasaulio skaidrumo luobus, ir publika vėlei pamatė ne tik tikruosius mūsų valstybės korupcinio užvaldymo bei valdymo ypatumus, taip pat pagrindinius herojus, bet ir tikrąją lietuviškojo liberalizmo su visais valdančiaisiais liberalais „mordą“. Gražus Lietuvos vaizdelis vis intensyvėjant įvairiausioms karinėms gynybinėms pratyboms. Tik ar vilniečiai ir klaipėdiečiai sugebės susiburti ir pareikalauti, kad kuo greičiau atsistatydintų jų miestų „ėmėjai“ – valdantieji merai. Patys merai to padaryti nesugebės, nes juk turi nebaigtų įsipareigojimų ne tik „MG Baltic“. Lauksime. (http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/nsgk-isvados)
Suardyta ir Prezidentūros apsauginė sistema – Lietuva pernelyg maža, tad tokie sprogimai, juolab tęstiniai, nepereitų per ją rezonansinėmis bangomis, jau niekam nebežinant, kur kokia rezonansinė staiga sustiprės. Atvirai šaipomasi iš Prezidentūros paaiškinimų, pirštu bedant į niekaip nesusieinančius „galus“. Prezidentūroje neatsirado tokių sveiko proto patarėjų, kurie būtų pagalvoję apie atsako apimtį ir galimas nenumatytas pasekmes. Negailestinga ir visiems akivaizdi tiesa apie perdėm korumpuotą ir politinės korupcijos vėžio baigiamą sunaikinti Lietuvą pačioje Dalios Grybauskaitės prezidentavimo pabaigoje?.. Net didžiausiomis Rusijos ambasados su visais jos hibridiniais bendradarbiais pastangomis tokio rezultato niekaip nepasiektume. Viskas padaryta savomis rankomis. Nieko nepadės jau ir lemenimai apie būtinumą išsaugoti sveiką mūsų partinę sistemą, nes juk nebėra ką saugoti. Nejau kokį dar sveiko proto nepraradusį vadinamąjį elektorato atstovą gali sujaudinti ar įtikinti buvusio premjero Andriaus Kubiliaus lemenimas, esą jis susitikinėjęs, paramos neatsisakinėjęs, tačiau „neatidirbinėjęs“? O juk mūsų politinė korupcinė sistema veikia taip, kad neįmanoma neatidirbinėti. Ką dabar eilinis gatvės pilietis gali pasakyti apie Lietuvos Dalios, kaip ją švelniai vadino Vytautas Landsbergis, per dvi kadencijas nuveiktą darbą? Koks to piliečio galvoje baimingai kirba vertinimas? Nejau taip kryptingai ir negailint jėgų dirbta, kad sukurta tokia tvari politinės korupcinė, esminių demokratijos principų stokojanti sistema, iš Lietuvos išvejant apie milijoną darbingiausių žmonių? Istorijos vertinimas bus dar labiau negailestingtas. Jis palies ir „faktinį Lietuvos vadovą“ Landsbergį, visokeriopai rėmusį Grybauskaitę, o drįstančius suabejoti kai kuriais jos sprendimais priskirdavusį „kremliniams“. Tokiais tapo ir Lietuvos žemės niekaip nenorėję išsižadėti, ir demokratiniais referendumais pažaboti partinę nomenklatūrinę visavaldystę panūdę Lietuvos žmonės.
Istorijai teks vienaip ar kitaip atsakyti į klausimą – ar į tokią nepriklausomybę ir buvo pašaukta Lietuva, ar tokia ir turėjo būti tikroji Lietuvos Dalia?
