Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Rodos, prieš savaitę buvo paskelbtas gana komiškas jaunojo konservatoriaus Vykinto Vaitkevičiaus tekstas (DELFI.lt. Vykintas Vaitkevičius. Kas bendro tarp Rozovos, Jovaišos ir Sinicos?), kuriame jis desperatiškai ieškojo sąsajų tarp Pro Patria, manęs, mano darbdavio ir bandė tuo aiškinti, kodėl neparašau kritikos Irinai Rozovai po jos ryšių su Rusija skandalo.

Dovilas Petkus, kaip irgi atsidūręs tų insinuacijų taikinyje, parašė atsakymą, kur viskam galiu tik pritarti (DELFI.LT. Dovilas Petkus. Už ką jie mane puola?). Tačiau noriu ir pridėti.

Dar ne visiems konservatoriams suprantama, tačiau Lietuvoje Rusijos interesams atstovauja penktoji ir šeštoji kolonos. Penktoji – atviri vatnikai kaip titovai, rozovos, lėkštučiai, paleckiai, subotinai ir panašūs. Jų įtaka visuomenės mąstymui ir savimonei yra minimalūs, niekas jų rimtai nevertina. Net LLRA patekus į valdančiąją koaliciją (kas atsiejus nuo aplinkybių yra gėdingas faktas), šios jėgos poveikis visuomenės mąstymui neperžengs tautinių bendrijų ribų. Bet apie penktąja koloną konservatoriai labai mielai kalba ir su ja kovoja (dažniausiai pasmerkimais) visomis išgalėmis.

Šeštoji kolona veikia daug subtiliau, visada kalba vakarietiška kosmopolitine retorika ir turi nepalyginamai didesnę įtaką mūsų visuomenės mąstymui. Jos atstovais žavisi net Lietuvos patriotai, jos atstovai gauna nacionalines premijas ir valstybinius apdovanojimus. Jų skiriamasis bruožas – nuolatinės pastangos perrašyti Lietuvos istoriją ją menkinančia ir valstybingumą delegitimuojančia kryptimi. Ar tai būtų visiškas ikikrikščioniškos lietuvių valstybės pasiekimų neigimas (A. Bumblauskas), ar partizanų juodinimas (E. Zingeris, L. Truska, M. Ivaškevičius), ar Birželio sukilimo ir laikinosios vyriausybės siejimas su nacizmu ir Holokaustu (visa eilė, sunku ir išvardyti), ar Sąjūdžio ir jo raktinių asmenybių defamacija (N. Putinaitė). Šis reiškinys yra milžiniška problema šiandienos Lietuvai informaciniame kare.

Bet TS-LKD apie jį nekalba, priešingai, tyli, o neretai ir gina šeštosios kolonos atstovus. Iš dalies, nes jie pernelyg įtakingi, kad karjeristinis politikas drįstų su jais konfliktuoti. Iš dalies, nes bent jaunosios konservatorių lygos užauginti ar dar augantys politikai neretai ir patys mąsto kaip šeštoji kolona. Kai iki Rusijos agresijos Ukrainoje nebuvo mainstreamas ir nebuvo korektiška ir populiaru kalbėti apie LLRA grėsmę ir antivalstybingumą, Pro Patria tai darė ir aš tai dariau, o jaunieji konservatoriai tylėjo. Dabar, kai dar nėra mainstreamas, nėra korektiška ir nėra saugu kalbėti apie ‘europietiškų’ istorijos perrašinėtojų (šeštosios kolonos) veiklą, Pro Patria tą daro ir aš tai darau. O TS-LKD tyli. Gal kalbės dar po keleto metų, jeigu iki tol nebūsime galutinai prislėgti antivalstybinės propagandos ir parduoti Rusijos įtakai Vakarų partnerių.