2016-04-07 d. 9 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dėl teisingumo supratimo bylose, kurių dalyvis yra Zigmas Vaišvila“.
2013-08-21, 2014-10-30 ir 2015-10-22 spaudos konferencijose paaiškinau, kokią kainą moku dėl tiesos apie p. Dalią Grybauskaitę sakymo nuo 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų. Iškart po to suburta 5 prokurorų grupė bandė man pareikšti įtarimus dėl BAB „Oruva“ turto, kurio niekas ir niekada man nebuvo patikėjęs valdyti, iššvaistymo. Šis prasimanymas baigėsi 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė kreditorių komitetas finansų ministerijos, vadovaujamos D. Grybauskaitės, balsavimais, be pagrindo dešimtis milijonų nukainavus BAB „Oruva“ turtą. Prokuratūra kažkodėl nepaminėjo kelių dešimčių milijonų litų, kuriuos finansų ministerija sumokėjo į BAB „Oruvos“ sąskaitą latviškame AS „Parex banka“, šis juos tyliai nusirašė sau. Tai pagrįsta teismo ekspertizės, dviejų BAB „Oruva“ auditų, valstybės kontrolės išvadomis.
Nepavykus šiam antpuoliui, pereita į civilines bylas. Finansų ministeriją atstovaujantis Turto bankas teismams pateikė žinomai melagingą informaciją, kad UAB „FF Lizingas“ 2002 m. pirko iš BAB „Oruva“ turtą, tariamai įkeistą finansų ministerijai. Šį melą paneigia hipotekos duomenys ir teismų bylose finansų ministerijai įkeisto turto bei mūsų pirkto turto sąrašų palyginimas. Tačiau 11 metų teismai to „nematė“. Kad apsaugoti šį žinomai melagingą finansų ministerijos reikalavimą 2011 m. Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 7 mln. Lt apimtimi areštavo UAB “FF Lizingas” turtą, faktiškai sustabdė įmonės veiklą.
2013 m. UAB „FF Lizingas“ suinteresuota vyr. finansininkė pasisavino įmonės apskaitos duomenis, dokumentus ir inicijavo bankroto bylą dėl vėluojančio darbo užmokesčio. Antrą kartą nagrinėjant UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą, teisėjas Dainius Rinkevičius 2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2013-11-13 d., bankroto bylą iškėlė, nors įmonės nemokumo nebuvo, neatidėjo bylos nagrinėjimo, kad priverstine tvarka antstolė parduotų dalį turto ir įvykdytų įmonės įsipareigojimus. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, „garsėjanti“ savo administravimais. Pritrūko kelių dienų – 2013-11-06 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 sprendimą dėl 7 mln. Lt priteisimo finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“ ir Vilniaus apygardos teismui pavedė nustatyti, ar pirko UAB „FF Lizingas“ finansų ministerijai įkeistą turtą. Finansų ministerijai teko pripažinti savo melą – 2014-04-09 d., t.y. jau po UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo, sumažino ieškinį nuo 7 mln. Lt iki 86428 Lt !
Trečius metus tęsiasi UAB „Admivita“ ir jos bendrininkų savavaldžiavimas šioje bankroto byloje. 2015-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėjas D. Rinkevičius nusišalino nuo jos nagrinėjimo, pripažinęs, kad būtina sudaryti sąlygas nepriklausomam ir nešališkam bylos nagrinėjimui Z. Vaišvilos atžvilgiu. Dvejus metus teisėjas D. Rinkevičius to „nejuto“. Pojūtis atsirado, kai buvo priimtas Z. Vaišvilos ieškinys atsakovams UAB „Admivita“ ir valstybei dėl neteisėtų UAB „Admivita“ ir teisėjo D. Rinkevičiaus veiksmais padarytos 1,7 mln. Lt žalos atlyginimo įmonei UAB „FF Lizingas“. 2015-06-18 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nuo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo nušalino visą Vilniaus apygardos teismą ir šią bei žalų, padarytų UAB „Admivita“ veiksmais, atlyginimo UAB „FF Lizingui“ bylas perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Po šių įvykių nesitikėjau, kad ir Kauno apygardos teismas atvirai demonstruos šališkumą. Kadangi iki bylos perdavimo Kaunan nebuvo užtikrintas nepriklausomas ir nešališkas UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimas Z. Vaišvilos atžvilgiu bei nešališko bankroto administratoriaus paskyrimas, 2015 m. birželyje pateikiau teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ pakeitimo teismo iniciatyva bei kelis prašymus dėl proceso atnaujinimo šios bankroto bylos atskirose dalyse. Civilinis procesas tai leidžia daryti, neleidžia tik atnaujinti bylą dėl pačios bankroto bylos iškėlimo.
Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti bankroto administartoriaus UAB „Admivita“ keitimo klausimą. Šį atsisakymą 2015-09-15 d. panaikino Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau iki šiol tai neišnagrinėta. Š.m. vasario pradžioje teismui įpareigojus, Z. Vaišvilai buvo leista susipažinti su UAB „FF Liizngas“ bankroto administravimo dokumentais. Nustebau – lėšos švaistomos taip beatodairiškai, įsitikinus, kad niekas niekada nepamatys šių dokumentų. Vasario pradžioje už parduotą UAB „FF Lizingas“ turtą UAB „Admivita“ gavo per 0,5 mln. EUR, sumokėjo visiems pirmos eilės kreditoriams, išskyrus Z. Vaišvilą, nors jokių apribojimų nėra.
Tačiau Juozo Matonio, kurio brolį buvusį Lietuvos kriminalinės policijos vadovą Algirdą Matonį nuo atleidimo iš darbo ir darbo KGB paviešinimo įnirtingai gynė Respublikos Prezidentė, pastangomis bandoma UAB „FF Lizingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. J. Matonis skuba, nes jo vadovaujama UAB „Skomė“ pralaimi teismus UAB „Skomė“ akcininkams dėl 2009 m. įvykdyto neteisėto UAB „Skomė“ valdymo perėmimo. Sunku įsivaizduoti didesnį absurdą – Z. Vaišvila, kaip UAB „FF Lizingas“ direktorius, bandomas apkaltinti, kad tyčia nulėmė UAB „FF Lizingas“ bankrotą, nors veikė priešingai – priešinosi bankroto bylos iškėlimui, kam sąlygas sudarė žinomai melagingu finansų ministerijos paaiškinimu teismui 2011 m. Vilniaus apygardos teismo paskirtas 7 mln. Lt dydžio UAB „FF Lizingas“ turto areštas. Šis areštas, t.y. bankroto priežastis, buvo panaikintas iškart po UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo.
Kauno apygardos teismui pateiktas ir Z. Vaišvilos prašymas dėl pranešimo prokurorui apie nusikalstamai UAB „Skomė“ direktoriaus J. Matonio, veikiant drauge su finansų ministerijos atstovu Turto banku, UAB „Admivita“ ir kitais asmenimis, suorganizuoto UAB „FF Lizingas“ bankroto.
Tačiau labiausiai Kauno apygardos teismas sublizgėjo, nespręsdamas Z. Vaišvilos prašymų dėl proceso atnaujinimo atskirose UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyse – teisėjas Gintautas Koriaginas iki šiol neišsprendė 2015 m. birželio mėnesį Z. Vaišvilos pateiktų trijų prašymų dėl proceso atnaujinimo. Teismas privalo tai padaryti per 3 darbo dienas, o jau praėjo net 9 mėnesiai! Nepadėjo net žodiniai ir raštiški mandagūs mano priminimai. Todėl kovo 7 d. teisėjui G. Koriaginui pareiškiau nušalinimą. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Šimonis šį nušalinimą atmetė, pareiškęs, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimi! Tačiau CPK 366 str. nustato, kad procesas negali būti atnaujinamas dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ne dėl ginčų, kilusių iš bankroto bylos santykių. Tai ne tik įstatymo, bet ir advokatų, teismo praktikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko Rimvydo Norkaus, besispecializuojančio bankroto bylų nagrinėjime, nuomonė. Būtent jis pernai man patarė tai daryti, kai po skandalo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo buvau priėmime pas šį aukščiausiąjį mūsų teismų pareigūną. Galų gale ne teisėjas M. Šimonis turi teisę spręsti, ar priimti nagrinėjimui Z. Vaišvilos prašymus, o tik bylą nagrinėjantis teisėjas, t.y. G. Koriaginas. Ar apygardos teismo skyriaus pirmininkas nesupranta tokių dalykų?
Kauno apygardos teisėjas G Koriaginas ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė du Z. Vaišvilos prašymus dėl proceso atnaujinimo bylose, kilusiose iš UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos ginčų, ne atmetė, bet paliko nenagrinėtus (!), o Lietuvos apeliacinis teismas tam pritarė! Išskirtinis įstatymo taikymas Z. Vaišvilos atžvilgiu – kitų asmenų prašymus dėl proceso atnaujinimo dėl ginčų, kylančių iš bankroto bylos santykių, galima nagrinėti, tačiau Z. Vaišvilos – negalima net priimti nagrinėjimui!
Kauno apygardos teismas pasižymėjo ir dviejose Z. Vaišvilos inicijuotose bylose dėl žalos atlyginimo (bendra žalos suma – apie 3,3 mln. Lt) įmonei UAB „FF Lizingas“ dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ ir teisėjo D. Rinkevičiaus neteisėtų veiksmų. Kauno apygardos teismas, svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tam nepritarė, motyvuodamas, kad Z. Vaišvilos ieškiniai nepagrįsti, t.y. pasakė iš anksto savo nuomonę apie būsimus teismo sprendimus.
Kauno apygardos teismas leido bankroto administratoriui toje pačioje byloje bankroto administratoriui UAB „Admivita“ atstovauti ir save, kaip atsakovą, ir UAB „FF Lizingas“, kurios naudai iš UAB „Admivita“ prašoma priteisti šias dideles žalas. Tuo pat metu UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje teismas vilkino bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ keitimo nagrinėjimą. Tai privedė teismą iki absurdiškų situacijų – tie patys fiziniai asmenys net pagal tuos pačius UAB „Admivita“ išduotus įgaliojimus šiose bylose yra ir atsakovo UAB „Admivita“ ir jo atstovaujamo procesiškai priešingoje pusėje veikiančio UAB „FF Lizingas“ atstovai! Tokiu būdu teismai net priteisinėja iš Z. Vaišvilos UAB „FF Lizingas“, veikiančio Z. Vaišvilos pusėje, naudai bylinėjimosi lėšas, kurias UAB „Admivita“ didelėmis sumomis net be pateisinamų dokumentų moka tame pačiame ofise dirbančiam advokatui P. Viščiniui, kuris net nesivargina atvykti į teismą atstovauti UAB „FF Lizingas“.
Šį teismo stebuklų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė 2016-03-07 sprendimu atmetė Z. Vaišvilos ieškinį dėl 1,7 mln. Lt žalos priteisimo iš UAB „Admivita“ ir valstybės dėl teisėjo D. Rinkevičiaus neteisėtų veiksmų – teisėja D. Burdulienė sprendime nė žodžiu nepasisakė dėl teisėjo D. Rinkevičiaus veiksmų! Kaipgi teisėja vertins teisėjo veiksmus! Betgi toks sprendimas naikintinas net absoliučiais negaliojimo pagrindais, nes yra be motyvų! Taip teisme ginama valstybė. Ar teisėja gina teisėją?
Todėl nustatyta tvarka UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje ir bylose, kilusiose iš šios bankroto bylos santykių, tenka pareikšti nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, nes identiško požiūrio laikosi ir šio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Krepiuosi ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininką Rimvydą Norkų – ar gali būti Lietuvoje užtikrintas nepriklausomas ir nešališkas teismas piliečiui Zigmui Vaišvilai?