Zigmo Vaišvilos straipsnis „Šiaurės Korėja. Nepamirškime pasaulio pasidalinimo istorijos ir tikslų.‘ sukėlė emocijų. Nepatogu kai kam Lietuvoje negeru žodžiu atsiliepti ar net mintimis blogai pagalvoti apie JAV tikslus. Teisingiau būtų kalbėti apie tikslus tų, kurie šią šalį ir jos galimybes naudoja savo tikslams pasiekti.
Tema tuo jautresnė, kad kalbama apie Šiaurės Korėją, apie kurią vienpusiška pabaisos istoriją kūrė ir tebekuria gerai apmokama didžioji žiniasklaida.Todėl siūlau susipažinti ne su savo, o su tos didžiosios žiniasklaidos nuomone, apie tai, kokiu būdu per paskutinius keletą mėnesių Šiaurės Korėja taip pažengė tarpkontinentinių balistinių raketų gamyboje (https://mobile.nytimes.com/2017/08/14/world/asia/north-korea-missiles-ukraine-factory.html?referer=https://t.co/0XrAend3f6?amp=1).
Šis „The New Yorks Times“ straipsnis tikrai ne silpnų nervų ura-patriotams, visų pirma, ne tiems, kurie Ukrainoje mato Lietuvos ateitį. „The New Yorks Times“ pateikė Tarptautinio Strateginių Studijų Instituto raketų eksperto Michael Elleman nuomonę, kad paskutinių dviejų metų sėkmingi Šiaurės Korėjos tarpkontinentinių balistinių raketų bandymai yra dėl juodojoje rinkoje šios šalies įsigytų Ukrainos valstybinės įmonės „Južmaš“ Dnepropetrovske gaminamų didžiausių pasaulyje balistinių raketų variklių, gal ir pačių raketų.
Ši gamykla gamino garsiąsias Tarybų Sąjungos tarpkontinentines balistines raketas SS-18, kurios gali pakelti ir skraidinti net 10 termobranduolinio ginklo galvučių.
Tačiau ši gamykla, po 2014 m. priverstinio valdžios pakeitimo Ukrainoje nebegaminanti raketų variklių Rusijai, atsidūrė nepavydėtinoje finansinėje padėtyje. Todėl šiaurės korėjiečiai, kurių keletas dėl ketinimų įsigyti šią produkciją buvo suimti, tikėtina, sugebėjo rasti būdus Ukrainoje, kurioje korupcija kaskart pasiekia vis naujus rekordus, įsigyti šią produkciją.
Ekspertai ir „The New Yorks Times“ skelbia didelį susirūpinimą dėl šių Šiaurės Korėjos įsigytų variklių ir raketų kiekio.
„The New Yorks Times“ pateikė paklausimą dėl šio klausimo Baltiesiems Rūmams. Tačiau komentaro kol kas negavo.
Būtent „Južmaše“ buvo planuojama pagaminti tarpkontinentinę raketą „Voevoda“ (pagal NATO klasifikaciją, SS-„Satana“). Ši gamykla iki 2014 m. buvo pagrindinė, modernizuojant Rusijos Strategines raketines pajėgas.
Nors ši įmonė valstybinė, tačiau faktiškai ją iki konflikto su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenko valdė oligarchas ir buvęs Dnepropetrovsko gubernatorius Ihoris Kolomojskis.
