Suvaidintoje laisvėje jokių partijų nėra – tai tik oligarchinių ir asmeninių interesų grupuotės. Imituojant demokratines procedūras jos keičia viena kitą uždaroje, nuo žmonių jau nebepriklausomoje sistemoje, kur rezultatą nulemia žiniasklaidos manipuliacijos, partijoms iš biudžeto dalinami valstybės finansai, korporacijų interesai ir moralinė tuštuma. 
Jūsų dėmesiui siūlome Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kalbą, pasakytą minint Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-ąsis metines.
1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo. Daugiau
Kaukės nukrito – Lietuvos žydų bendruomenės vadovai prisijungė prie kaltinimų Lietuvai ir lietuvių tautai dėl žydų išžudymo holokausto eigoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vykti į Izraelį klausytis Vladimiro Putino „istorijos pamokų“ atsisakė.Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui, vėl prisimename tuos žmones, kurie, nors ir rizikavo, nepabijojo už mus pasirašyti Kovo 11-osios akto. O kaip šį trijų dešimtmečių laikotarpį vertina pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, aktyvus sąjūdietis, signataras Vidmantas POVILIONIS? Atkūrus Nepriklausomybę, dirbęs Lietuvos konsulu Seinuose (Lenkija), o vėliau – ambasadoriumi Atėnuose (Graikija). Kokie Lietuvos įvykiai per 30 metų atmintyje įstrigo labiausiai? Daugiau
Pagonių krašto žmonės išvys skaisčią šviesą 
Anksčiau Zebulono šalį ir Naftalio kraštą Viešpats paženklino gėda; paskiau jis išaukštins tą pamario juostą anapus Jordano, pagonių gyvenamą sritį. Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsybių šalyje užtekės šviesybė. Tu sukelsi linksmybę ir didelį džiaugsmą. Jie linksminsis tavo akivaizdoje, kaip linksminasi žmonės pjūties metu, kaip džiūgauja grobį dalijant. Juk tu išardysi juos slėgusį jungą, sulaužysi pavergėjo vėzdą, gainiotojo lazdą – kaip Midiano dieną (Iz 8, 23–9,1–3).
Vilius Bražėnas | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“.
Prieš mėnesį Anapilin iškeliavo filosofas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Šliogeris.
Pagrįstai vadinamas vienu iškiliausiu visų laikų Lietuvos filosofu. Savo autentiško mąstymo genijų įforminęs parašytose knygose. Sukurtomis filosofinėmis sąvokomis atskleidęs lietuvių kalbos palankumą filosofijai. Savo vertimais sugebėjęs lietuviškai prakalbinti tokius mąstytojus kaip Hegelis, Schopenhaueris, Nietzsche, Heideggeris. Pervertinti šio Žmogaus reikšmę Lietuvos filosofiniam pasauliui ir apskritai kultūrai būtų labai sudėtinga, jei išvis įmanoma.
Tave padarysiu šviesa pagonims, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų
Viešpats man sakė: „Tu, Izraeli, esi mano tarnas: aš tavo dėka pašlovintas būsiu“. Dabar kalba Viešpats, mane sau tarnu nuo pat motinos įsčių padaręs, kad jam Jokūbą parvesčiau, prie jo Izraelį surinkčiau. Aš pagerbtas Viešpaties akyse, mano Dievas – manoji stiprybė. Jis tarė: „Per maža tau būti mano tarnu tik Jokūbo gentims atgaivinti, išgelbėtiems Izraelio žmonėms sugrąžinti. Tave padarysiu šviesa pagonims, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų“.
Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį, man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė.