Lietuvos renginiai išrinkti tarp geriausių Europoje!

Briuselyje apdovanoti šeši išskirtiniai, naujas tendencijas diktuojantys Europos festivaliai. Juos išrinko Europos festivalių asociacija, iniciatyvos rėmėjai yra Europos Komisija ir Europos Parlamentas. Tarp Europos festivalių nepastebėti neliko ir lietuviški festivaliai.

Pripažinimą pelnė Italijos Tarptautinis scenos menų ir tarpdisciplininių sintezių festivalis „AltoFest“, Europos filmų festivalis Serbijoje „European Film Festival Palic“, muzikos festivalis Portugalijoje „Musicas do Mundo“, didžiausias Šekspyrui skirtas festivalis Europoje „Gdansk Shakespeare Festival“, vykstantis Lenkijoje, ir muzikos festivalis Nyderlanduose „Utrecht Early Music Festival“.

Daugiau

Linas V. Medelis. „Savus juoduosius turime įveikti patys…“

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos.

Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Daugiau

Liudvikas Jakimavičius. Idėjų bus

Žmogus nustojo domėtis prasmės problema, – XX amžiaus pabaigoje kalbėjo semiotikas Algirdas Julius Greimas. Tiesiog netelpa galvoje, kokia netikėta įžvalga amžiuje, kuriame prasmės ir beprasmybės dilema buvo kertinė. Ar tai reiškia, kad jau ano amžiaus pabaigoje prasmės idėja buvo nustumta į paraštę kaip nebereikalinga, tuščia ir beprasmiška? Ką tada galėtume pasakyti apie šiandieną, ar prasmė palaidota amžiams, o gal kada aprėpiamoje ateityje bus ekshumuojama ir patalpinta kokiame nors muziejuje šalia vertingų archeologinių radinių, greta faraonų mumijų ir sarkofagų? Daugiau

Dalius Stancikas. Kalba

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Daugiau

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės diena

  Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3), Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“, kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.

Kviečiame apsilankyti šiame renginyje. Išsižadėkime bet kokių iliuzijų ir atsisakykime siaurų ambicijų bei smulkių interesų. Pavojus iškilęs ne tik lietuvių kalbai. Grėsmės kalbai klausimas dažnai nesuvokiamas kaip tik todėl, kad į jį nepažvelgiama platesniame kontekste. Pagaliau sąžiningai pripažinkime, kad toliau padrikai veikdami kaip maži ir susiskaldę pilietininkų ir visuomenininkų būreliai tikrai nepajėgsime pakeisti Lietuvos perspektyvų ir išsaugoti Tautos ir valstybės. Daugiau

Juozas IVANAUSKAS. Interviu su Rolandu Paksu

paksas St.Zumbio nuotr  Rolandas Paksas: „Nesu įsitikinęs, jog taip neracionaliai Lietuvos politinis isteblišmentas elgiasi vien tik iš kvailumo ar nepatyrimo!.. Ir jeigu mūsų šaliai būtų keliami kažkokie tai reikalavimai ar kriterijai, siekiant tapti dar viena JAV valstija, esu tikras, kad liberalkomunistų – globalistų totaliai užvaldyta Lietuva jau seniai dešimteriopai būtų juos įgyvendinusi!..“. Daugiau

Rimvydas Stankevičius. Viktorijos Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai

daujotyte viktorija Antradienio (rugsėjo 12-osios) vakarą vis rečiau sklidinai prisipildanti Rašytojų sąjungos salė tiesiog lūžte lūžo nuo žmonių gausos: akademikai ir profesoriai, filosofai ir rašytojai, senjorai ir studentai… Visa ši gražių žmonių minia susirinko į vienos šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių – mokslininkės, pedagogės ir poetės profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybos vakarą bei dviejų naujų jos knygų pristatymą.

Daugiau

Ramūnas Alaunis: Šiuolaikinės Ukrainos valstybės istorinė genezė nuo sukūrimo iki valstybės suskaidymo.

Kai Krymo pusiasalis paskelbė nepriklausomybę ir prisijungė prie Rusijos, JAV ir ES vadovai, tame tarpe ir Lietuvos, Krymo referendumą pripažino neteisėtu ir prisijungimą pavadino „Krymo aneksija“. Tuo pačiu metu Ukrainos kariniai daliniai Kryme sutartinai atsisakė kovoti dėl savo valstybės sienų, karinių bazių, būstinių ar kitų jų kontrolėje buvusių strateginių objektų. Didelė dalis Ukrainiečių armijos ir laivyno esančio Kryme perėjo į Rusijos kariuomenės pusę.

Lietuvos aukščiausių šalies vadovų vykdoma politika, pasisakymai Rytų Ukrainos ir Krymo atžvilgiu rodo, kad daugelis jų mažai žino ar tiesiog nenori žinoti Ukrainos istoriją.  Tačiau, norit suprasti Ukrainoje vykstančius geopolitinius procesus būtina žinoti šiuolaikinės Ukrainos istorinę genezę. Daugiau