2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių.
Šis žygis buvo nuostabus, jis priminė Baltijos kelią: maži ir dideli keliavome miško takeliais, kurių dalis, matyt, buvo specialiai suarti tam, kad mums apsunkintų kelionę, iš arti matėme plynai iškirstus miškus, didžiulius kelmus, krūvas šakų.
Pirmoji dalis – http://biciulyste.com/aktualijos/laisvunas-sopauskas-vienos-politologines-konferencijos-analize-arba-uz-lietuvos-pinigus-valstybes-griovimas-i/#more-9455Vengrijoje miegojimas gatvėse nuo šiol tampa neteisėtas, skelbia BBC.
Jungtinės Tautos vadina šį įstatymą „žiauriu“ ir teigia, kad jis pažeidžia žmogaus teises. Anot Jungtinių Tautų aprūpinimo būstu ekspertės Leilani Farhos, įstatymas nesuderinamas su tarptautine žmogaus teisių teise. Daugiau
Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje tvirtins didesnį minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) kitiems metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, jeigu Vyriausybė pritars, nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc. iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc. iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis – 2,45 euro. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokestinė reforma, MMA būtų 555 eurai, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 euro. 2019 m. valstybės biudžeto projekte šiam tikslui numatyta 13 mln. eurų. Daugiau
Ko trokšta – apie tą meluoja. Ko trokšta Nepriklausomos Nuo Žmonių Lietuvos Centro Komitetas, jau aišku – draustinyje, stiklo kube tupinčios Bankų Pelėdos.
Ko bijo – apie tą tyli. Panašiai kaip prie ruso pravdos nerašydavo apie N.Sadūnaitę, taip ir prie lietuvio lietryčiai apie ją nerašo. Tačiau dabar jau nebe baimė, o juodas siaubas, kinkų virpesiai ir paleisti viduriai.
Išminčiai neprilygsta nė didžiausi turtai
Prašiau supratimo – ir buvo man duotas;
šaukiaus išminties – pas mane ji atėjo.
Bandžiau ją palygint su skeptrais ir sostais,
bet jai neprilygo nė turtai didžiausi.
Prieš ją net brangiausiais akmuo tėra niekis,
ir auksas – tik smėlis, sidabras – tik molis.
Aš ją pamylėjau labiau už sveikatą
ir išvaizdą gražią;
jinai man brangesnė už šviesą skaisčiausią,
nes jos spindesys neužgesta per amžius.
Su ja man atėjo visokios gėrybės:
didžiausios vertybės jos rankose buvo. (Išm 7, 7–11)
Ar kas nors iš tą naktį stovėjusių ir žuvusių prie Bokšto būtų patikėjęs, kad prabėgs metai ir lietuvių valstybės televizija taps valstybės išvalstybinimo, ištautinimo, globalizmo ir ištirpimo kitoje „federacijoje“ propagandos įrankiu? Kad vėl nebebus laisvos politinių pažiūrų ir nuomonių sklaidos, bus šaipomasi iš valdžiai neįtikėlių, o diskusijos valstybės ateities klausimais virs varžybų, kur aikštelėje švilpia sukčiaujantis teisėjas, parodija?
Visi žinojo, kad teta Janė slepia lobį, todėl jai mirus sesers dukros iškėlė trobos grindis, praardė sienas, išnešė iš namo visus daiktus ir juos išardė, perkratė, knygas vanojo į namo sieną.
Janės knygos buvo visos aplenktos ir nuglostytos, bet kelios itin senos – jų puslapiai pabiro po kiemą. Merginos viską degino sode: du medinius dvaro angelus ir medinį kryžių – pirmiausia, knygos ėjo prakuroms, vyro drožinėtus šuniukus, suolus ir masyvias senovines kėdes. Senas smuikas degdamas dainavo.