Iš tolimųjų Turkmėnijos smėlynų gavę žinią, kad gimė anūkėlė, seneliai pasodino liepą. Gyveno jie tada Aukštagojaus kaime, įsikūrusiame Lepšynės pamiškėj – geras kelio gabalas nuo prie plento stūksančios Talkonių gyvenvietės.
Labai mylėjau savo liepą. Parvežta Lietuvon dažnai apie ją sukdavausi, prie jos glaudžiausi. Vėliau seneliai sodybą pardavė ir išsikėlė į Pumpėnus, kad man būtų arčiau eiti į mokyklą, bet naujuosius šeimininkus perspėjo liepos neliesti, tegul auga… Daugiau
Tas žodis visai tau arti: tu gali jo laikytis
Mozė bylojo visam Izraeliui: „Klausyk Viešpaties, savo Dievo, balso, laikykis jo įsakymų bei nuostatų. Visa širdimi, visa siela sugrįžk prie Viešpaties, savo Dievo. Įsakymas, kurį tau šiandien užkraunu, neviršija tavo jėgų ir nėra tau tolimas. Jis ne aukštai danguje, kad tau reikėtų bėdoti: ‘Kas gi įkops mums į dangų parnešti jo žemėn ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Jis ir ne anapus jūros, kad tau reikėtų dejuoti: ‘Kas gi mums perplauks per jūrą jo pargabenti ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Ne, tas žodis visai tau arti: jisai tavo lūpose, tavo širdyje, – tu gali jo laikytis“. (Įst 30, 10–14) Daugiau
Liepos 10 dienos sostinės tarybos posėdyje buvo apsvarstytas prašymas inicijuoti Vilniaus tarybos sprendimą dėl K.Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės alėją.
Ar tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja turės naują pavadinimą – Trispalvės, Vilniaus miesto taryba spręs jau kitame savo posėdyje. Ji įvyks po dviejų savaičių – liepos 24-ąją. Vakar, trečiadienį, sostinės taryba balsavo, ar pritarti šia klausimui po pateikimo.
Po akivaizdaus krikščionybės, kaip jėgos, veiksmingai formuojančios Vakarų kultūrą, sunykimo, keli filosofai džiaugsmingai prakalbo apie Vakarų sugrįžimą į pagonybę. Tai nėra nauja idėja; taip manė Nietzsche‘ė jau prieš 130 metų. 1906 m. Chestertonas aptarė pagonybę savo „Eretikų“ 12 skyriuje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sekuliarizacijos jėgos, veikiančios nuo Apšvietos, pagaliau nugremš krikščioniškų dažų sluoksnį, subjaurojusį senovės graikų-romėnų šventyklą.
Po trijų paeiliui nesėkmingų rinkimų, iš kurių dveji baigėsi visišku sutriuškinimu, konservatoriai nutarė pasiaiškinti: Kodėl jiems taip neina politinis grajus, nors kortos tarsi kozernos? Ir pagaliau užsisakė visuomenės apklausą!
Čia aš jums paaiškinsiu, kad konservatorių nemeilė sociologijai yra kaži kokia patologinė – į 2015 metų savivaldos rinkimus jie ėjo su apklausa, daryta 2014 lapkritį, į 2016 rudens Seimo rinkimus – su apklausa, daryta vasaros pradžioje. Daugiau
Architektas Valentinas MAZURONIS, suskubęs padirbėti ir seimūnu, ir aplinkos ministru, ir par ir aplinkos ministru, ir partijos vedliu, ir europarlamentaru, šiandien yra laisvas menininkas, iki paryčių galintis užsisėdėt prie brėžinių. Tačiau, kad ir kaip geistų, nuo valstybės reikalų jis negali ir, matyt, jau nebegalės būti laisvas – ne veltui pastangas, kuriomis į dabartinę padėtį įstumtas miškas, vadina juodžiausiu darbu ateities kartoms Daugiau
kaunoforumas.com
Statistika nemeluoja, tik sako tiesą, kuri neteisinga. Jei bankininkas uždirba 100 000 EUR per mėnesį, dešimt eilinių po 1000 EUR ir šimtas runkelių po minimalius 555 EUR, vidutiniškas lietuvis uždirba 1491 EUR. Pirmasis pasakys: ko norit, rusofilai, tuoj pavysim Europą. Antrasis bus didelis vargšas, nes dauguma uždirba daugiau. O trečiasis pasakys, kad tai kapitalistų melas ir visus reikia sušaudyti.
Šeštadienį švęsime Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Kiek tos valstybės dar turime? 2014 m. valdžiai pavykus sužlugdyti Žemės referendumą, nuo 2014 m. gegužės dingo draudimas pardavinėti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. Pastarieji per tą laiką jau supirko per 820 ha dirbamos žemės, per 60 ha kitos paskirties žemės. Taip pat užsieniečiams jau priklauso dešimtys tūkstančių ha miškų. O prognozės – dar liūdnesnės. Ar dar galėsime švęsti Valstybės dieną po keliasdešimties metų?
Kas yra valstybė? Uždavus šį klausimą, gatvėje išgirsime daugybę variantų – tai ir jos žemė, ir šalyje gyvenantys žmonės, šalies turtas, bendruomenė ir pan. Kažkas netgi išdrįstų atsakyti, kad valstybė – tai aš. Ir iš dalies būtų teisus, nes valstybė be nuolatinių savo gyventojų neįsivaizduojama.Žiūrinėjant reportažus iš praėjusį penktadienį Vilniaus Simono Daukanto aikštėje vykusio padėkos koncerto „Ačiū – už 10 metų kartu“, į galvą įkyriai lindo neseniai perskaityta antikos autorių mintis: „Žmogus praranda pusę sielos tą dieną, kai tampa vergu.“
Į aikštę suplūdusi minia dėkojo savo mėlynai vilkinčiai ikonai, entuziastingai sutiko jos įprastą pagyrūnišką tuščiažodžiavimą: atseit per jos valdymo dešimtmetį Lietuva tvirtai atsistojusi ant kojų, yra girdima pasaulyje. Daugiau