Neringos Venckienės tėvai gavo atsakymą prezidento. Ačiū už laišką. Nu, nieko negaliu padaryt – parašė Nausėda.
Prezidentas savo rašte atsipūtęs – girdi, ikiteisminius tyrimus Lietuvoje organizuoja ir jiems vadovauja prokurorai, kurie yra paklusnūs tik įstatymams ir Konstitucijai, o teisingumą vykdo teismai.
Kupiškyje globėjos kankintas vaikas – ne šiaip “atskiras atvejis“, tai išbandymas valstybei, kuri yra atsakinga. Įteisinta vaikagrobystė turi būti panaikinta. O nusikaltėlei globėjai – taip, kaip sistema būtų padariusi su taip pasielgusia motina: sulaikymas, suėmimas, belangė, teismas, kalėjimas. Globėją priėmę ir jos nekontroliavę vaikų teisių darbuotojai turi nedelsiant, rytoj pat lėkti lauk iš darbo be teisės dirbti valstybės tarnyboje.
Jūsų dėmesiui – Vinco Kubiliaus video pasakojimas apie rugsėjo 17 dienos akciją Simono Daukanto aikštėje.
Artėjant Garliavos įvykių 10-mečiui, daugeliui, manau, bus įdomu paskaityti, kaip tuos įvykius vertino profesorius Vytautas Landsbergis, kurio straipsnių ir viešų pasisakymų šiandien kai kam labai nesinorėtų prisiminti. Bet iš dainos žodžių neišmesi, juo labiau kad tie žodžiai – ne kokio „patvorinio”, o asmens, lėmusio (ir vis dar tebelemiančio!) mūsų tautos ir valstybės likimą.
Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europarlamento mandatą, o nūnai kitas jau kitos politinės grupės jaunuolis matuojasi Eurokomisaro kėdę.
Gyvename laikais, kai Valstybė įvairiais pretekstais siekia reguliuoti ir kontroliuoti vis daugiau gyvenimo sričių. Iki šiol šeima vis dar buvo aplinka, kur buvome santykinai laisvi nuo valstybės kišimosi.
Bet štai Seimo narys Andrius Navickas kartu su keliais savo kolegomis teikia naują Lygių galimybių įstatymo redakciją, kurioje, be kitų dalykų, siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, kad Lygių galimybių įstatymas nėra taikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse.
Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju.
Irštva – tai tokia vieta Lietuvoje, kur yra susirinkęs 141 antikonstitucininkas. Jie tokiais vadintini todėl, kad toje irštvoje atsirado ne pagal LR Konstitucijos 55 str. įtvirtintą lygią ir tiesioginę rinkimų privalomą konstitucinę teisę, o lygiai atvirkščiai, paneigdami Konstitucijoje įtvirtintą lygią ir tiesioginę rinkimų teisę. Tai yra, įgyvendindami čekistams naudingą teisę užgrobti valdžią. Apie tai detaliai ir su nuorodomis išaiškinta 2016-09-01 straipsnyje “Nusikaltėlių irštvos, Seimo vagims ir niekšams” [1, 2]. Apie tai LR Seimo visi nariai prieš 2016-10-09 rinkimus buvo mano informuoti “emailais” vienuolika kartų [2] pradedant 2016-04-13 diena. Daugiau
Nuostabi buvo vasara. Neįvyko jokių stichinių katastrofų, kurias pranašavo didžiosios žiniasklaidos antraštės. Pakako ir saulės, ir lietaus, ir vėjo. O ir politinėje Lietuvos padangėje po trejų rinkimų valstybė nesugriuvo, neprasidėjo maištai ar revoliucijos.
Bet sakyti, kad nieko naujo neįvyko, irgi negalėtum. Įvyko. Lietuva išsirinko naują Prezidentą ir iš Daukanto rūmų išgirdo naują pasakojimą apie Gerovės valstybę. Tiesa, pasakojimas dar nepapasakotas, yra tik jo pavadinimas, na ir spėlionės, koks bus šio naratyvo siužetas ir turinys.
