Seimo Švietimo ir mokslo komitetuiDėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute
Rytoj, lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – Pirmasis Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.
Šiandien sukanka lygiai dveji metai nuo to ryto, kai Amerika atsibudo po vakarykščių rinkimų naujame pasaulyje, kuriame atsirado žmogus, tiesiai ir be užuolankų pasakęs debilams, kad jie debilai. Kad užsitęsusi liberastinė fiesta, vedanti šalį į bedugnę, pradeda savo baigtį. Kad Amerika pirmiausia.
Neseniai nušurmuliavusi konservatorių „demokratijos šventė“ buvo gera proga mąstančiai visuomenės daliai dar kartą įsitikinti, kokia prasta yra demokratijos būklė Lietuvoje.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininko Eligijaus Dzežulskio-Duonio pranešimą, skaitytą Raudondvaryje pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.
Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?
Nugirdau, kad konservatoriai, už kuriuos kadaise balsuodavau, tapo ŽMONIŲ partija.
Prisiminiau ir vieną žmogutį, kuris tapo kažkokių svarbių žmonių nusikaltimų auka ir liudininku, todėl buvo pagrobtas nebūtin 240-ties gestapininkų.
Nešamas jis šaukė: Žmonės jūs ar ne žmonės???
Žmonių partija, kadais drąsiai milijonui senolių nupjovusi pensijas, tąsyk sulindo po medžiu.
Lindi ten ir dabar, tarnybų žmonėms iš tėvų atėmus tūkstantį mažų žmogučių. Daugiau
Taip nusprendė pasivadinti TS-LKD. Kokią žinutę partija siunčia Lietuvos žmonėms? Tiesą sakant, tokią, kokią Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti elitiniai „konservatoriai“ siuntė jau seniai: kad žmonės, kurie nepriklauso šiai partijai arba nebalsuoja už ją, nėra žmonės. Daugiau
Seimo narė Dovilė Šakalienė, manipuliuodama visuomenės nuomone ir jausmais, spekuliuodama mirusio vaiko istorija, pamindama visuomenės teisę susidaryti faktais pagrįstą nuomonę apie problemą, teikdama spekuliatyvius arba melagingus argumentus, organizuodama spaudimą Seimo nariams per žiniasklaidos priemones, pasiekė, kad būtų priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis buvo maksimaliai išplėstos galimybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboms paimti vaiką iš šeimos ir neribotam laikui vaiką nuo šeimos atskirti.
„Seimas priėmė įstatymą – kuriame pirmąsyk Lietuvos istorijoje ne tik uždraustos fizinės bausmės bei visos smurto formos, bet ir numatyta išsami pagalba šeimoms.“ – sako veidaknygėje Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Tačiau jos minimo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrojo straipsnio penktoji dalis skelbia:
Orvelas ir Kafka, jei būtų čia, turėtų slėptis po lapais, nes jų vaizduojamos visuomenės atrodytų kaip rankdarbių būrelis, palyginus su mūsų kasdienybe.
Štai ką tik nuskambėjęs epizodas dėl T.Ismailovo, teisto ir pikantiškus pomėgius demonstruojančio „vaikų teisių gynėjo“ (daugiau skaityti ČIA), gatvėje taip agresyviai plėšiančio 2 metų vaiką tėvui iš rankų, kad praeiviams net kilo noras pranešti apie smurtautoją. Ne apie tėvą. Apie vaiko teisių gynėją, veikusį nelyg nusikaltėlis. Ironiška? Atsitiktinumas? Išimtis? Ne! Tai dabartinės Lietuvos „koncentratas“. Vienas standartas taikomas tau, eilini lietuvi, o kitas – valstybės prievartos aparatui.