Nerimaudami dėl filosofijos ir lituanistikos likimo universitetuose, universitetų likimo visuomenėje, lietuvių Tautos likimo valstybėje ir Lietuvos valstybės likimo pasaulyje bei jų palaikomos demokratijos būklės, ieškome būdų suprasti vykstančius procesus. Todėl pradedame pokalbių ciklą su filosofu, Vilniaus universiteto docentu, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyriaus vedėju Nagliu Kardeliu, kurį kalbina Monika Morkūnaitė ir Vytautas Vyšniauskas.
– Nesibaigiančiose universitetų reformose neretai pasimeta pati reformos esmė, jos tikslas tampa tiek neaiškus, kad nuolatinis reformavimas pačią akademiją kreipia nežinios link. Ar pastovia būkle tapusi reforma gali būti pagrįsta ir kaip ji paveikia patį universitetą? Daugiau →
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson vieši pasisakymai apie aktualius, dažnai su skandalų prieskoniu mūsų kultūros reiškinius labai jau kertasi su tuo vadinamųjų „ekspertų“ vyriausybės įvaizdžiu, kurį taip mėgsta iškelti premjeras Saulius Skvernelis. Menkokas ir vietinės, ir pasaulinės kultūros išmanymas. Tačiau ji nuosekliai laikosi aiškios ideologinės pozicijos – Lietuvai nereikia jokių valstybingumo jauseną ugdančių bei tautiškumą išreiškiančių darinių.
Ar kiekviena tauta turi teisę į savo valstybę savo istorinėje tėvynėje? Panašu, jog tai labai priklauso nuo to, kas ką remia.
