2014 m. sapnininkas: ar ištekės D. Grybauskaitė kitąmet?

Naujųjų Metų išvakarėse įprasta sudarinėti kitų metų horoskopus, taip pat prognozuoti politinio gyvenimo įvykius, spėti iškiliausių politikų ateitį. Vengdamas atimti duoną iš profesionalių astrologų, pasirinkau nūnai pamirštą, kitados mūsų senelių ir prosenelių nepaprastai mėgstamą sapnininko žanrą.

Profesionaliems astrologams ir taip Lietuvoje nesaldu. Tarkim, jų paslaugų nebeprireiks, prognozuojant svarbiausią 2014 m. krašto politinio gyvenimo įvykį – prezidento rinkimus.

 

Čia astrologus, aiškiategius, burtininkus, ateities pranašautojus ir kitokius stebukladarius nurungė sociologai, reitingų sudarinėtojai, politologai ir politikos apžvalgininkai, senų seniausiai paskelbę rinkimų nugalėtoją.

Nebesulauktų klientų net toks nutrūktgalvis astrologas, kuris išdrįstų paskelbti sensacingą horoskopą, pranašaujantį, kad Dalia Grybauskaitė pralaimės prezidento rinkimus.  

Tokį keistuolį papasčiausiai negyvai užjuoktų.

 Dar buvo galima nedrąsiai kirsti atsargių lažybų, ar įvyks antrasis rinkimų turas. Tačiau ir čia šansai spėriai tirpsta akyse.

Lietuvos politiką apėmęs tikrų tikriausias nykulys – nedaug trūko, kad prezidentą būtume rinkę iš vienos kandidatės ir didžiai gerbiamo Bronio Ropės, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelto Ignalinos savivaldybės veterano.

Ar Lietuvos partijos degradavo, visa politinė sistema tapo bergždžia, negebanti išugdyti ryškesnių valstybės masto asmenybių? Ar naujosios nomenklatūros valdžios piramidė kraštą pavertė politine dykuma, kurioje žūsta būsimieji Lietuvos prezidentai ir tautos lyderiai?

Vis dėlto nėra taip prastai – paieškoję rastume bemaž visose partijose pajėgesnių kandidatų, gal net su kaupu. Anksteniuose rinkimuose tų pretendentų į prezidentus negalėdavome atsiginti, o šiandien jie visi tarytum išsislapstę.

Jeigu per kelis likusius mėnesius padėtis nepasikeis, po rinkimų bus galima konstatuoti: “Niekas nenorėjo būti Lietuvos prezidentu”. Kodėl?

Išburiant valstybės ateitį ir jos svarbiausių figūrų likimus, sunku būtų pervertinti specialiųjų tarnybų nuopelnus. Lietuvos specialiosios tarnybos aktyviai dalyvauja rinkimuose dar jiems neprasidėjus . Jos iš peties pasidarbavo, kad net tie politikai, kurie netiki horoskopais, pranašiškais sapnais ir kitokiais likimo ženklais, realistiškai pažvelgtų į savo ateitį ir liautųsi prezidento rikimuose ieškoti to, ko nepametę.

Viena tokių įspėtųjų – Irena Degutienė. Tokios kandidatės į prezidentes Tėvynės sąjungai- Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) turėtų nuoširdžiausiai pavydėti daugelis partijų.

Tačiau net jeigu įvyktų Kalėdų ar Naujametinės nakties stebuklas ir TS-LKD nepaliktų dešniosios visuomenės pusės prezidento rinkimuose be pasirinkimo, atsisakydama patogaus, tačiau politiškai pražūtingo prezidentinės partijos vaidmens, vargu ar I.Degutienė pakeistų sprendimą.

Jau praėjusios kadencijos pabaigoje I.Degutienė neklysdama perskaitė jai nematomos rankos parašytus lemties ženklus, kad šalies politikos scena dviems blondinėms yra per ankšta.

Buvusi Seimo pirmininkė savo darbo kabinete susitikime su visuomeninkais pribloškė atvirumu: “ Ką kalbėti kitiems piliečiams Lietuvoje, jeigu jau mes (Seime) iš visų kampų sekami”.

Tuo metu buvusi antras valstybės žmogus, ji prabilo apie jos ir jos šeimos narių šnipinėjimą, neslėpdama, kad tai daroma prezidentės nurodymu. Dėl savo artimųjų, kuriems prasidėjo nemalonumai per valdiškus namus, I.Degutienė iš esmės paaukojo karjerą. Ji atsisakė lošti kaip kauliukais savo mylimų žmonių likimais, nusipelnydama dar didesnės – bent mano – pagarbos.

Artūras Paulauskas, pirmasis oficialiai įregistruotas pretendentu į prezidento rinkimų kandidatus, pirmasis gavo ir specialiųjų tarnybų krikštą.

Pagal iš ankto viešai skelbiamą ir visiems žinomą pirmųjų valstybės asmenų darbotvarkę, iš šešių numeruotos Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptos pažymos saugomu šifruotu elektroniniu paštu gavėjų tik vienas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas turėjo būti savo darbo vietoje. Tačiau apvaizdos dėka nebuvo. O kai atsirado prie savo kompiuterio, slapta informacija prieš geras dvidešimt minučių jau buvo nutekinta kitų.

Šešėlis, turėjęs kristi ant Seimo komiteto pirmininko ir Darbo partijos kandidato į prezidentus A.Paulausko vienintelės galvos, netikėtai nukrypo į Prezidentūrą, kur suspindo nauja žvaigždė – Daiva Ulbinaitė. Lyg lietuviškas Edwardas Snowdenas (jeigu dirbo prieš VSD), lyg Anna Chapman (jeigu dirbo su VSD). Tikėkimės. šio nusikaltimo ikiteisminis tyrimas atsakys ir į šį klausimą.

Visiems sutelkus atidą į skandalo verpetą patekusią prezidentės patarėją D.Ulbinaitę, nepastebėti praslydo ne mažiau sensacingi Specialiųjų tyrimų tarnybos( STT) agentų vizitai į “Lietuvos geležinkelius” bei Aplinkos ministeriją. Nė menkiausio tiesioginio ryšio su rinkimų tema. Bet ir sapnų tikroji prasmė visai ne tai, ką juose regi, – tam ir būdavo rašomos sapnų aiškinimo knygos (sapnininkai).

Iki šiol rimtesnė 2014 m. prezidento rinkimų rezultatų prognozė buvo neįmanoma vien todėl, jog buvo neaišku, ar kandidatuos du vieni svarbiausių valdančiosios koalicijos žaidėjai.

Tai neišvengiamam rinkimų favorito vaidmeniui pasmerktas Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius ir populiarusis “Tvarkos ir teisingumo “ partijos vicepirmininkas, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis (jeigu susivienijusi nomenklatūra į rinkimus nepraleistų Rolando Pakso). Jiedu it susimokę nesakė nei “taip”, nei “ne”.

Tačiau toks slapukavimas negalėjo tęstis be galo, nes pradėjo kai kurioms suinteresuotoms personoms tampyti nervus. Čia vėl į talką atskubėjo uoliosios (specialiosios) tarnybos.

Demonstratyviai (tiems , kurie supranta) kratos buvo atliktos neseniai V.Mazuronio priimto ministerijos viešųjų ryšių vedėjo Pauliaus Paulaičio ir „Lietuvos geležinkelio“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, vienos svarbiausių bendrovės Krovinių pervežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio kabinetuose, remiantis Baudžiamojo kodekso 228 straipsniu.

Liūdnai jaukaujama, kad šis 228 straipsnis (“Piknaudžiavimas” ) prilygsta garsiajam Stalino laikų Baudžiamojo kodekso 58 straipsniui ( “valstybės išavimas”, “kontrevoliucinė antitarybinė propaganda ir agitacija”), nes dabar Lietuvoje piknaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu už kiekvieną mažmožį galima apkaltinti kas antrą ar trečią valstybės tarnautoją ir preigūną, kaip anksčiau sovietijoje – tėvynės išdavimu ir antitarybine propaganda.

Buvo galima tikėtis audros, jeigu ne uragano – juk ne kasdien prokurorai ir STT krečia pačias ministerijas, o ypač – „Lietuvos geležinkelius“, socialdemokratų šventovę (be to, S.Gudvalis susaistytas giminystės ryšiais su vienu įtakingu premjero patarėju). Tačiau kaip viskas netikėtai prasidėjo, taip ir netikėtai užgeso – ar suveikė sutvarkyti Aplinkos ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių „ viešieji ryšiai“ , ar supratimas, kad nedera problemų ieškoti ten, kur jų nėra.

Žinoma, per kratas korupcijos nerasta. Valdininkai susitikimą su prokurorais ir STT agentais užmiršo kaip blogą sapną, nepadariusį poveikio realiam gyvenimui. Nei P.Paulaitis, nei S.Gudvalis net nebuvo nušalinti nuo pareigų (įprasta tokiais atvejais procedūra).

Tačiau prokurorų ir STT agentų triūsas nenuėjo perniek- kai kurias suinteresuotas personas erzinęs slapukavimas iš dalies liovėsi. Visuomenė sužinojo daugiau: A. Butkevičiaus jau gerokai prieš Kalėdas pareiškė nekandidatuosiąs į prezidentus, nors prieš tai visąlaik tvirtino, kad savo galutinį sprendimą paskelbsiąs tik sausio mėn.

Jeigu iš vienam paskirtų (pasirinktų?) solidesnių D.Grybauskaitės varžovų . socialdemokratų kandidatui Zigmui Balčyčiui pavyktų išlaikyti viešai duotą žodį rinkimų kovoje su prezidente neperžengti džentelmeniškumo ribų, šiuose rinkimuose gali nebelikti ne tik intrigos, bet ir pačios kovos. Tai būtų nebe rinkimų kova, o atgijusi ždanoviška nekonfliktiškumo teorija, kai geras kovoja su dar geresniu, dėl viso pikta prižiūrint slaptajai policijai.

Tik pati prezidentė dar bando žūtbūt išgelbėti rinkimų intrigą: žinią tautai ir pasauliui, ar ji sieks antros kadencijos, praneš tik sausio gale arba net vasarį. Tačiau atsakymas ir be burtų ar net slaptosios informacijos nutekinimo iš prezidentūros akivaizdus.

Ką veikti, iš ko gyventi profesionaliems astrologams? Kadangi valstybės 2014 m. reikalai ir be jų pastangų jau parašyta ir perskaityta knyga, kodėl jiems neužsiėmus privačiu politikų gyvenimu? Paklausa būtų milžiniška.

Sakysim, pradėti iš žvaigždžių ir planetų išsidėstymo bei judėjimo burti: ištekės ar neištekės kitąmet D.Grybauskaitė? Tai galėtų būti metų klausimas. Nesuprantu, kodėl negalėtų ištekėti? Ar Lietuvos prezidentei svetima viskas, kas žmogiška?

Gal bent tokių nekaltų nepolitiškų klausimų įžvalgūs VSD analitikai neįvertintų kaip priešiškos valstybės specialiųjų tarnybų informacinio karo atakų ar kitoniškų grėsmių nacionaliniam saugumui?

drasoskelio partija.lt