Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių

baltic pride

Gerbiami skaitytojai,

Kaip visi žinome, netrukus Vilniuje įvyks dar vienos LGBT judėjimo ir jo užsienio rėmėjų organizuojamos Baltic Pride eitynės. Jomis siekiama Lietuvoje propaguoti neokomunistinę genderizmo ideologiją, pateikiant tai kaip kovą už vis naujas „žmogaus teises“. Šiomis aplinkybėmis Vilniaus Forumas ėmėsi iniciatyvos parengti viešą Kreipimąsį į šalies visuomenę ir valdžią. Juo siekiama atskleisti genderistinės ideologijos istorines bei idėjines ištakas, jos neototalitarinę prigimtį ir praktinius jos prievartinio diegimo padarinius. Ši ideologija brukama Lietuvos visuomenei prieš daugumos šalies piliečių valią ir pasitelkus įvairias ideologinės propagandos priemones. Lietuvos valdžia pataikauja iš užsienio remiamiems šios ideologijos skleidėjams ir kuria šiltnamio sąlygas jų veiklai.

Šiame kontekste Vilniaus Forumo inicijuotas ir piliečių asmeninio apsisprendimo pagrindu paremtas Kreipimasis yra demokratiškas ir civilizuotas būdas išreikšti visuomenės daugumos požiūrį į jai agresyviai primetamą ir nepriimtiną ideologiją bei priminti Lietuvos valdžiai jos pareigą ginti gyvybinius Tautos ir valstybės interesus.

Kreipimosi tekste pateikiamos nuorodos į straipsnius, atskleidžiančius platesnį istorinį bei politinį genderizmo ideologijos plėtros Vakarų pasaulyje, bolševikinės kilmės bei jos poveikio kasdieniam užvaldomų šalių piliečių gyvenimui pobūdį ir mastą. Nutarę pasirašyti Kreipimąsi, gali tai padaryti atsiųsdami savo vardą ir pavardę elektroniniu paštu info@pilieciai.lt

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos piliečius ir šalies valdžią

Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių

Birželio 18 d. Vilniuje organizuojamos eitynės Baltic Pride 2016 yra dar vienas žingsnis siekiant primesti Lietuvai antihumanišką, žmogaus prigimtį paneigiančią genderizmo ideologiją. Ji teigia, jog žmogus pats renkasi savo lyties tapatumą, nepriklausomai nuo biologinės lyties, o visos seksualinės elgsenos yra lygiavertės vyro ir moters ryšiu grindžiamai šeimai. Šia sveikam protui ir mokslo žinioms prieštaraujančia ideologija yra grindžiamas Vakarų šalyse šiuo metu vykdomas antropologinės ir socialinės inžinerijos, t. y. naujo žmogaus ir naujos visuomenės kūrimo, eksperimentas. Jis yra XX a. totalitarinių režimų – sovietinio komunizmo ir vokiškojo nacionalsocializmo – nesėkmingai mėgintų įgyvendinti projektų sukurti „naują ateities žmogų“ – tęsinys. Pagrindinis šio projekto tikslas yra paneigti natūralią žmogaus prigimtį ir pakeisti ją „laisvai susikuriamos“ arba „socialiai konstruojamos“ prigimties vaizdiniu. Artėjančios eitynės yra mėginimas vėl perkelti šią subtilią mąstymo prievartą į Lietuvą.

Genderizmo ideologija visuomenei brukama pasitelkus atvirą ir įžūlų propagandinį melą. LGTB judėjimo reikalavimai yra pateikiami kaip kova už „naujas“ ir „pažangias“ idėjas, o tikrasis jų turinys dangstomas vadinamųjų „europinių vertybių“ gynimo lozungais. Naudodamiesi tuo, kad nuo visuomenės tebėra nuslėpti ir daugeliui nežinomi svarbūs sovietinio režimo istorijos aspektai, genderistinės ideologijos diegėjai ciniškai vaizduoja prigimtinės vyro ir moters šeimos šalininkus kaip sovietinėje praeityje mentaliai įstrigusius komunistinio totalitarizmo gerbėjus. Šitaip trinant istorinę atmintį stengiamasi nuo ideologiškai indoktrinuojamos visuomenės nuslėpti faktą, kad pati genderizmo ideologija yra tik atnaujinta ir sumoderninta marksistinio komunizmo versija.

Genderizmo ideologija kilo tiesiogiai iš XIX a. marksistinio komunizmo, kuris išsikėlė tikslą iš pamatų sugriauti „senąją visuomenę“ ir „buržuazinę atgyveną“ – šeimą. Šis tikslaspraktiškai buvo įgyvendintas Lenino vadovaujamoje bolševikinėje Rusijoje. 1918–1922 metais ji tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje valstybės lygmeniu buvo įvykdytas komunistinis „seksualinės revoliucijos“ eksperimentas (mokslinis šaltinis anglų kalba). Jo metu bolševikinė Rusijos valdžia įgyvendino tuos pačius tikslus ir reikalavimus, kuriuos šiandien Vakarų šalyse kelia LGTB aktyvistai ir jų „pažangos“ rėmėjai. Šis eksperimentas buvo nutrauktas tik XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Tai padaryta visai ne todėl, kad buvo iš principo atsisakyta marksistinės „seksualinės revoliucijos“ idėjos ir išsižadėta tikslo sunaikinti prigimtinę šeimą. Tai buvo priverstinis Sovietų Sąjungos komunistinės vadovybės žingsnis, kurį diktavo spėję išryškėti katastrofiški moraliniai ir socialiniai vykdyto eksperimento padariniai sovietinei visuomenei – milžiniškas venerinių ligų paplitimas, paauglių nėštumai, tūkstančiai savo tėvų niekada nepažinusių vaikų, visiškas socialinių ryšių trūkinėjimas. Visa tai plačiai aprašyta internete lietuviškai prieinamame tekste „Seksualinė revoliucija bolševikinėje Rusijoje.“

Tačiau Sovietų Rusija buvo ne vienintelis „seksualinės revoliucijos“ poligonas. Vakarų šalyse populiarias komunistines idėjas skleidė gausios ir galingos komunistų bei socialistų partijos bei joms prijaučiantys „pažangiųjų jėgų“ sluoksniai. XX a. septintajame dešimtmetyje Vakarų šalyse taip pat prasidėjo ir iki šiol tęsiasi komunistinėmis idėjomis grindžiama „seksualinė revoliucija“, kurios daugelis lyderių ir dalyvių šiandien užima aukštas ir įtakingas pareigas ES vadovaujančiose institucijose. Būtent todėl gilinama ES integracija neišvengiamai tapo ir „seksualinės revoliucijos“ eksportu į naująsias Sąjungos nares Vidurio ir Rytų Europoje. Vakaruose išsaugotos ir genderizmo ideologijos pavidalu atgaivintos, nors moraliai bei politiškai bankrutavusios marksistinio-lenininio komunizmo idėjos vėl brukamos iš komunistinės priespaudos išsilaisvinusioms tautoms.

Diegiant genderizmo ideologiją Lietuvoje nesidrovima ne tik falsifikuoti sovietinio laikotarpio istoriją skleidžiant melą, kad komunistai „draudė seksą“. Ciniškai manipuliuojama „Putino korta“ – nesutinkantieji su vykdomu visuomenės ideologiniu indokrinavimu paskelbiami šio Rusijos autokratinio vadovo šalininkais. Tradicinės vertybės visose šalyse yra rimta kliūtis, trukdanti LGTB judėjimui įgyvendinti „revoliucinio“ visuomenės pertvarkymo planus. Todėl šias vertybes visur siekiama diskredituoti propagandiškai vaizduojant Rusijos prezidentą kaip šių vertybių gynėją. Iš tikrųjų būtent „europinių vertybių“ skleidėjais besiskelbiantys Baltic Pride eitynių organizatoriai ir dalyviai stumia Lietuvą į abortais, skyrybomis ir paleistuvyste garsėjančios V. Putino Rusijos glėbį. Atvirai tyčiodamiesi iš daugumai šalies piliečių priimtinų moralinių nuostatų bei sveiko proto ir žemindami Tautą jie gausina šio tradicinių vertybių gynėju apsimetančio autokrato potencialių rėmėjų gretas.

Būtina liautis skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims atmosfera. Šalies visuomenė puikiai supranta, kad dauguma šių asmenų tėra ne Lietuvoje sumanyto ir iš svetur finansuojamo eksperimento įkaitai ir potencialios aukos. Užuot jiems padėjus gyventi su savo problema, šie žmonės įtikinami, jog vienintelė problema yra aplinka – visuomenės nepritarimas bandymams paversti homoseksualumą elgesio norma. Esame šalis, turinti ir dar prisimenanti panašaus sovietinio eksperimento patirtį. Nesitaikstėme su vedlių „į šviesią ateitį“ primetinėjamomis „naujos komunistinės moralės“ normomis. Juo brutaliau šios „pažangios“ normos buvo brukamos, juo atkakliau tam buvo priešinamasi.

Taip bus ir šį kartą. LGTB išpažįstama genderizmo ideologija ir jos pagrindu vykdomas naujos moralės kūrimas prieštarauja gyvybiniams Tautos ir valstybės interesams. Visų pirma – stabilių šeimų stiprinimo ir gimstamumo skatinimo tikslui, siekiant išvengti tautos išnykimo. Šios ideologijos praktinis įgyvendinimas ir bet kokia parama jos skleidėjų siekiams turi būti vertinami kaip sąmoningas Tautos ir valstybės žlugdymas. „Lygybės“ ir „tolerancijos“ šūkiais besidangstanti genderizmo ideologija visose šalyse yra diegiama prieš daugumos jų piliečių valią. Vyro ir moters šeimos šalininkai yra „demokratiškai“ nutildomi, naujųjų ideologų paskelbiant juos neapykantos skleidėjais ir žmogaus teisių priešais, esančiais už normalios diskusijos ribų. Neretai oponentams nutildyti pasitelkiamos ir valstybės taikomos teisinės ir net fizinės prievartos priemonės, kaip yra nutikę kai kuriose „pažangesnėse“ JAV valstijose ar Šiaurės šalyse. Ši ideologija yra įtvirtinama kryptingai kuriant ir palaikant moralinio bei psichologinio teroro ir jo keliamos baimės dėl netinkamos nuomonės išsakymo prarasti darbą, verslą ar socialinį statusą atmosferą. Genderizmo ideologijos vis labiau užvaldomose šalyse formuojasi ir stiprėja „politkorektiškumo“ principu grindžiamas visuomenės valdymas – ypatinga totalitarinės fasadinės demokratijos forma bei atmaina.

Klaidinga būtų patikėti genderizmo ideologijos skleidėjų apeliavimu į žodžio laisvę – šiandien reikalaudami žodžio laisvės LGBT paradams, ateityje tie patys žmonės ir organizacijos pareikalaus uždrausti prigimtinės vyro bei moters šeimos gynimą ir bet kokią opoziciją LGBT tikslams. Interneto amžiuje visiškai nesunku patikrinti, jog būtent tai įstatymais įtvirtinta arba svarstoma įtvirtinti daugelyje vienalytes „santuokas“ įteisinusių Vakarų šalių. Žodžiai „tėtis“ ir „mama“ pakeičiami į „gimdytojas 1“ ir „gimdytojas 2“, baudžiami asmenys, kurie atsisako kreiptis į žmogų pagal jo išsigalvotą lytį, arba mokyklos, kurios neleidžia rinktis norimos lyties tualeto. Tikrovės neigimo mastą iliustruoja tai, jog, pavyzdžiui, Niujorke, jau pripažįstama 31 „lyties tapatybė“. Pastangos visuomenėje pakeisti šeimos ir lyties sampratas į „laisvai pasirenkamas“ yra neišvengiamai totalitarinės ir užgniaužiančios žodžio laisvę, kai tik politiškai pajėgiama tai padaryti. Taip yra, nes genderizmo ideologija reikalauja paneigti daugumos gyventojų moralines ir sveiko proto nuostatas ir gali saugiai jaustis tik tada, kai niekas nebegali viešai joms prieštarauti. Ši būtinybė užčiaupti kritikus paslepiama ir viešai pateisinama gražiu siekiu neįžeisti „kitokių“ žmonių jausmų.

Savo laisvę galime išsaugoti tik neleisdami galutinai įsitvirtinti mus nužmoginančiai genderizmo ideologijai. Nebesileiskime menkinami ir vadinami „tamsia“ ir „atsilikusia“ tauta. Padarykime galą ir savo valstybės niekinimui bei žeminimui. Neleiskime, kad užsienio šalių ambasadoriai įžūliai kištųsi į mūsų šalies vidaus reikalus ir nurodinėtų, kokiomis moralinėmis ir kultūrinėmis normomis privalome vadovautis mes – sena ir ilgaamžes savo kultūros bei valstybingumo tradicijas turinti Tauta.

Mūsų šalyje nuo seno gyvos pakantumo, taikaus skirtingų žmonių sambūvio ir jų darnaus sugyvenimo tradicijos. Jos tokios ir liks. Lietuvoje nėra ir nebus nekenčiamos seksualinės mažumos ir juo labiau nebus su jomis kovojama. Tačiau esame komunistinės priespaudos siaubą išgyvenusi ir didžiulių aukų kaina laisvę susigrąžinusi Tauta. Atsikovojome savo laisvę ne tam ir niekada nesitaikstysime su tuo, kad į Lietuvą aplinkiniais keliais – per Briuselį ir Vakarų Europos šalių sostines – grįžtų totalitarinės, tik kitaip įpakuotos, laisvo asmens protą, sąžinę ir orumą paneigiančios marksistinio-lenininio bolševizmo idėjos. Šias pragaištingas idėjas remianti ir jų skleidėjus globojanti valdžia turi progą susimąstyti.

Kreipiamės į ją ir raginame atšaukti leidimą rengti agresyviai provokuojamojo pobūdžio eitynes, kurios, tyčiodamosi iš visuomenės moralinių nuostatų ir sveiko proto, labiausiai ir prisideda prie seksualinių mažumų ir piliečių daugumos supriešinimo. Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos 25 straipsnyje – būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir pakeisti visuomenės dorovės normas. Tad valdžiai nevėlu apsispręsti, su kuo ji – su naujaisiais Lietuvos pavergėjais ir mūsų laisvės griovėjais ar su siekiančia išlikti laisva savo Tauta.

Pasirašo: Arūnas Acus, Aidas Gintaras Adomaitis, Lina Adomaitytė, Juozas Adomavičius, Aušra Adomavičiūtė, Živilė Advilonienė, Laura Aleknienė, Ovidijus Andrijauskas, Valdas Anelauskas, Rolanda Anelauskienė, Rūta Antanavičienė, Laima Arnatkevičiūtė, Vydas Astas, Vytautas Babkaitis, Arūnas Bačkys, Aurelija Bagdonaitė, Rita Bagdonaitė, Rūta Bagdonienė, Nijolė Balčiūnienė, Vilmantas Balna, Danutė Balnienė, Alvydas Baltaduonis, Tomas Baranauskas, Virginijus Baranauskas, Vladas Baranauskas, Jovita Barisevičienė, Vanda Barkauskienė, Vilma Bartulienė, Eligijus Bartulis, Antanas Baskas, Gražina, Marija Baskienė, Giedrė Baunienė, Arijus Bernotas, Vilius Bernotas, Rima Bėrontienė, Kęstutis Bieliukas, Birutė Bielskienė, Petras Bielskis, Arūnas Bingelis, Gintaras Bingelis, Tomas Bikelis, Povilas Birvydas, Vytautas Bivainis, Andrius Bleizgys, kun. Gintaras Blužas, Linas Braukyla, Lina Braukylienė, Juozas Brazauskas, Evelina Brazdilienė, Dainius Brazys, Saulius Bružas, Birutė Bružienė, Vytautas Bubnys, Rasa Budnikienė, Rita Budreikienė, Vytautas Budvytis, Vytautas Bujauskas, Emilis Bukota, Vytautas Bukota, Steponas Bukota, Ieva Bukotienė, Aldona Bukšnaitienė, Saulius Bulkus, Aušra Bulkutė, Antanas Buračas, Arūnas Burlingis, Agnė Burokaitė, Ingrida Butkevičiūtė, Daiva Butkienė, Anelė Butkuvienė, Dovydas Caturianas, Arminas Cesnulevičius, Kęstutis Choromanskis, Vytautas Cironka, Ričardas Čekutis, Rasa Čepaitienė, Edvardas Čiuldė, Arturas Čiras , Rimantas Jonas Dagys, Natalija Dalienienė-Tsebriy, Jūratė Danienė, Vitas Danys, Valdas Daraškevičius, Danutė Daučiūnaitė, Vytautas Daujotis, Milda Ona Daukšienė, Rimantas Deksnys, Algirdas Delnickas, Laimis Deltuva, Rima Deltuvienė, Bronė Dereškevičienė, Rasa Dijokaitė, Erika Drungytė, Kęstutis Dubnikas, Violeta Dubnikienė, Sigita Dudavičienė, Arūnas Dudavičius, Ugnė Dudavičiūtė, Salomėja Dzekunskaitė, Vytautas Eidetis, Arūnas Eigirdas, Algirdas Endriukaitis, Ričardas Garuolis, Rokas Gasparaitis, Audrius Gelčys, Arvydas Gelžinis, Bronislovas Genzelis, Valentina Getija, Audrius Globys, Sigitas Greičius, Silvija Grickevičienė, kun. Robertas Grigas, Žydrūnas Grigas, Daiva Grigelytė, Roberta Grinkytė, Janina Grušnienė, Audrius Grušnys, Algimantas Gudelis, Dainius Guja, Vilius Gužauskis, Lijana Gvaldaitė, Jonas Igaris, Kasparas Paulius Inkėnas, Ramutė Irbinskienė, Danutė Isevičienė, Renata Jakelaitienė, Daiva Jakubonienė, Vaidotas Jakubonis, Gediminas Jančauskas, Gediminas Janeliūnas, Algimantas Jankauskas, Liudvika Jankauskienė, Zita Jankūlienė, Arvydas Janulaitis, Tadas Jarašiūnas, Edgaras Jarašūnas, Birutė Jarašiūnienė, Margarita Jasilionytė, Danutė Jokubėnienė, Jurgis Jonaitis, Marius Jonaitis, Darius Jonaitis, Eugenijus Jovaiša, Joana Jucytė, Artūras Judžentis, Stanislovas Juknevičius, Laima Junevičienė, Eglė Juodžiukynienė, Teodora Jurčytė, Virginija Jurgilevičienė, Sigitas Jurkštas, Raimonda Jusienė, Eduardas Juška, Asta Kačeniauskienė, Rimanta Kairaitytė, Virginija Kalinauskaitė, Aušra Kalinauskienė, Joana Kalvaitytė, Tadas Kaminskas, Santa Kančytė, Lina Kančytė, Audrys Karalius, Mindaugas Karalius, Jonas Kareniauskas, Giedrė Kareniauskienė, Paulius Karoblis, Laimutė Sodaitytė-Karpavičienė, Laurynas Kasčiūnas, Rūta Kasiulytė, Audronė Katinienė, Rimgaudas Kavaliūnas, Ramūnas Kazakevičius, Gediminas Kazėnas, Vytautas Kažukauskas, Jūratė Kensminienė, Danguolė Kerulienė, Edvardas Kerulis, Ričardas Kevličius, Dalija Kiliesienė, Jonas Kisielius, Vytautas Klimašauskas, Vilma Kočanaitė, Albert Komar, Mindaugas Končius, Saulius Kovalskas, Kotryna Kriaučiūnaitė, Paulius Kruopis, Vytautas Kruopis, Marija Krupoves-Berg, Albinas Krusinskas, Teresė Kubilienė, Mindaugas Kubilius, Antanas Paulius Kuliešius, Marius Kundrotas, Alfonsas Kupčinskas, Vilius Kupčinskas, Evaldas Kuprys, Elena Kurklietytė, Algimantas Kurpis, Julija Ladigaitė, Rima Laimikienė, Saulius Lapėnas, Regina Laucytė, Eglė Laumenskaitė, Šarūnas Legatas, Bronius Leonavičius, Eglė Lesniauskienė, Irma Leščinskaitė, Rimantas Liakas, Vladas Liatukas, Nijolė Liatukienė, Evaldas Liaugodas, Mindaugas Lietuvininkas, Rūta Lisauskaitė, Vilius Liubertas, Edita Liubertienė, Elzbieta Eglė Liutvinienė, Genovaitė Lukšaitė, Alfonsas Lupeikis, Ryšard Maceikianec, Monika Mackonytė, Tomas Mačiulaitis, Audrius Makauskas, Karolina Makauskienė, Živilė Makauskienė, Marija Gražina Margevičienė, Antanas Margevičius, Domantas Markevičius, Marius Markuckas, Andrius Martinkus, Stasys Martišius, Rūta Martusevičienė, Jolanta Masiokienė, Algis Mašonis, Vytenis Matulevičius, Linas V. Medelis, Saulius Meilutis, Leonas Merkevičius, Gediminas Merkys, Dalia Michelevičiūtė, Jonas Mickevičius, Leonas Milčius, Violeta  Milevičienė, Vytautas Antanas Milevičius, Kęstutis Mikolajūnas, Saulius Mileris, Aldona Mockienė, Angelė Montvilienė, Monika Morkūnaitė, Gediminas Motuza, Joana Muliuolienė, Alvydas Muliuolis, Juozas Mureika, Joana Mureikienė, Daiva Mūrienė, Jonas Narkevičius, Dainius Nekrošius, Joana Noreikaitė, Arnoldas Norkus, Birutė Obelenienė, Romanas Orlauskas, Romas Pakalnis, Kęstutis Pakštas, Nijolė Pakštienė, Rita Palienė, Sigitas Palikša, Laura Palikšienė, Tautvilas Panasenko, Julius Panka, Marius Parčiauskas, Monika Parčiauskienė, Vytautas Mykolas Paškauskas, Erikas Paškauskas, Vytautas Paulaitis, Alvydas Pauliukevičius, Paulius Patackas, Auksė Patackienė, Saulius Petkevičius, Dovilas Petkus, Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, Robertas Petravičius, Dainius Petravičius, Donatas Petronis, Robertas Petronis, Robertas Piščikas, Sigutė Piščikienė, Silva Plavičienė, Albinas Plėšnys, Petras Plumpa, Aldona Pranckėniėnė,  Nijolė Pranskūnaitė, Šarūnas Prekevičius, Mindaugas Pukšta, Jonas Punys, Šarūnas Pusčius, Vaidas Radavičius, Ramunė Radzevičienė, Ramutis Radzevičius, Arvydas Radžiūnas, Vytautas Radžvilas, kun. Kęstutis Ralys, Angelė Ramanauskienė, Irmantas Ramanauskas, Liudvikas Narcizas Rasimas, Arimantas Raškinis, Elena Raudautienė, Loreta Raudytė, Mantas Remeikis, Eglė Remeisienė, Arvydas Ričkus, Vytautas Rizgelis, Darius Ryliškis, Vytautas Rubavičius, Audrius Rudys, Augustinas Ruibys, Gintaras Rutkūnas, Eglė Sabalienė, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Sadūnas, Vida Saikavičienė, Aloyzas Sakalas, Gelminas Sakalauskas, Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Vytautas Saladis, Matas Saladžius, Danas Sapitavičius, Gediminas Sederevičius, Dalius Serafinas, Arvydas Sidaras, Vida Simanavičiūtė, Vytautas Sinica, Sigitas Sinica, Motiejus Sinica, Marijonas Sinica, Julija Sinicienė, Aldona Skamarakienė, Genovaitė Sinicienė, Arnas Simutis, Viktorija Silenkovaitė, Stepanas Silenkovas, Jūratė Silenkovienė, Arnoldas Simėnas, Dalius Skinulis, Virginija Skirgailienė, Indrė Skuminienė, Eugenijus Skrupskelis, Vaida Skurdauskienė, Gintaras Songaila, Reda Sopranaitė, Renata Stadulienė, Gintaras Stadulis, Algimantas Stalilionis, Linas Stankevičius, Lionė Starinskienė, Zigmas Stasiukaitis, Aloyzas Stasiulevičius, Artur Stefanovič, Vytautas Stepas, Alina Steponavičienė, Paulius Stonis, Mindaugas Stoškus, Egidijus Stralkus, Diana Stralkuvienė, Arūnė Šaduikytė, Jūratė Šalengienė, Tomas Šalkauskas, Zita Šaltytė, Danguolė Šerkšnienė, Gintautė Šidagienė, Mantas Šidagis, Donatas Šidagis, Marijus Šidlauskas, Gražina Šimkienė, Alvidas Šimkus, Albinas Šimkus, Arvydas Šlapikas, Jonas Šlekys, Paulius Šlekys, Violeta Šmatavičienė, Laisvūnas Šopauskas, Paulius Šubonis, Artūras Šulcas, Lina Šulcienė, Aldona Šunevičienė, Jonas Šunevičius, Albinas Tamašauskas, Kęstutis Tamašauskas, kun. Vincentas Tamašauskas, Valentina Tamašauskienė, arkiv. Sigitas Tamkevičius, Paulius Tamoliūnas, Vaidas Tamoliūnas, Daiva Tamošaitytė, Jurgita Tamulionienė, Medardas Taurinskas, Ligija Tautkuvienė, Antanas Terleckas, Gintautas Terleckas, Vladas Terleckas, Antanas Tyla, Eugenijus Tolkačiovas, Vladas Turčinavičius, Arvydas Tuskenis, Dovilė Ulozaitė, Vitalis Urba, Emilis Urba, Andrius Urbanavičius,  Povilas Urbšys, Jūratė Užkurėlytė, Jonas Užurka, Danutė Vadeikaitė. Jonas Vaicekauskas, Jonas Vaiškūnas, Kęstutis Kostas Vaitonis, Taurius Valungevičius, Alfonsas Vaišvila, Jonas Vaitkus, Palmyra Vaitonienė, Gintautas Vaitoška, Rita Valbasienė, Valdemaras Valkiūnas, Rozvita Vareikikenė, Dionyzas Varkalis, Irena Vasinauskaitė, Julius Vaupšas, Alina Vaupšienė, Vida Važgauskaitė, Vytautas Venckevičius, Zinalda Verseckienė, Virginija Verveckaitė, Gintautas Veržukauskas, Jonas Vilimas, Vladas Vilimas, Pranciška Vilimienė, Paulius Vitkauskas, Remigijus Vitkauskas, Vaida Vitkauskienė, Milda Vitkutė, Gintaras Vizbaras, Andrius Vyšniauskas, Anatolijus Volynkinas, Jonas Volungevičius, Ona Voverienė, Stasys Zajankauskas, Juozas Zamaris, Joana Zasimavičienė, Linas Zasimavičius, Vitas Mykolas Zeikauskas, Rima Zelenienė, Audrius Zelenius, Gediminas Zelvaras, Vaidotas Zinkevičius, Gintaras Znamerovskis, Algimantas Zolubas, Reda Žadeikienė, Dalia Žalienė, Jonas Žaluma, Aleksandras Žarskus, Romualdas Žekas, Rimantas Žindžius, Kęstutis Žiūkas, Stasys Žygelis, Jekaterina Žugina.

Propatria.lt