Gegužės 17 Lietuvoje

Rytoj 12 val. Daukanto aikštėje Vilniuje bus minimos 5-osios Garliavos smurto metinės. Išliko labai daug atvirų klausimų. Vienas iš jų – kas dabar iš valstybės pareigūnų prisiima atsakomybę už nukentėjusios “įslaptintos” mergaitės likimą?

Primename, ką tuomet nusprendė autoritetinga visuomeninė komisija, kurią sudarė kvalifikuoti teisininkai bei žmogaus teisių apsaugos atstovai:

„Išgyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiasi klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas apie įvykius Garliavoje:

Komisija, įvertinusi daugiau nei 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012-05-17 buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją teisėją N. Venckienę, tiek prieš piliečius.

Tai reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą valstybės vardu, naudojant prievartą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai. Taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 str. ir kt.).

Komisija turi pakankamai duomenų teigti, kad, vykdant teismo sprendimą, buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiama žmonių nuosavybės teisė, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos N. Venckienės laisvė, taip pat išreikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.

Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis, kaip nuslėpti panaudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir pan. Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio – nuo organizatorių iki vykdytojų – veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.

Komisija taip pat konstatuoja, kad tokį neteisėtą prievartos aktą valstybės vardu iš dalies lėmė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas, prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais: nesulaukta svarbiausios šioje istorijoje pedofilijos bylos baigties, nesilaikyta JTO Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimų: būtinai atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kurioje jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams.

Komisijos nuomone, šią seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką bylą labai komplikavo ir tai, kad nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas dėl nesuprantamų priežasčių delsia ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“.

facebook.com/ltsarasas