Konstitucinis Teismas spręs klausimą ir dėl Respublikos Prezidentės galimos baudžiamosios atsakomybės

2015 m. gruodžio 2 d. Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėjimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnis dėl atsakomybės apie neteisėtą praturtėjimą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taip pasielgti teismas nusprendė nagrinėjant mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus dukters Ritos Petravičiūtės skundą. Žemesniųjų instancijų teismai ją pripažino kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir nurodė valstybės nuosavybėn perduoti Kauno centre esantį butą.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suabejojo dėl to, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį tik už turto turėjimą gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam kitos nusikalstamos veikos, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nereikalauja įrodyti konkrečių neteisėtų veikų, kuriomis buvo įgytas turtas. Taip gali būti sukurta situacija, kai pajamų neteisėtumas nustatomas remiantis oficialiai gaunamų pajamų stoka ir kaltinamojo nesugebėjimu įtikinamai pagrįsti, kad tų pajamų pakanka valdomam turtui įgyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime teigiama: „Išvada apie pajamų neteisėtumą grindžiama prielaida, kad visa, kas negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, buvo įgyta neteisėtai. Tačiau tai gali būti vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam bei vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą“. Teismo kolegija suabejojo ir tuo, kad pagal šį įstatymą nesvarbu, kada neteisėtas turtas buvo įgytas. Be to, baudžiamoji atsakomybė numatoma ir už tyčinį, ir už netyčinį neteisėtą praturtėjimą. Šias teismo abejones stiprina ir tai, kad panašiai reglamentuotos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nenustato kitos Europos Sąjungos valstybė, o kai kurių jų konstituciniai teismai panašias baudžiamųjų įstatymų nuostatas pripažino prieštaraujančiomis nekaltumo prezumpcijos principui.
Priminsiu, kad 1891 straipsniu „Neteisėtas praturtėjimas“ Baudžiamąsis kodeksas buvo papildytas 2010 metais po pagrindinio būsimos Lietuvos Prezidentės piaro elemento 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimuose – kovos su oligarchais, kurių šimtuką p. Dalia Grybauskaitė žurnalistui V. Savukynui viešai priešrinkiminėje LRT telelaidoje „Duokim garo!“ pažadėjo išvardinti iškart po rinkimų laimėjimo. Deja, Prezidentės atmintis vis dar šlubuoja.

Priminsiu, kad BK 1891 straipsnio 1 dalimi numatyta atsakomybė iki 4 metų laisvės atėmimo tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Didžiulis galvosūkis teko mūsų Konstituciniam Teismui – apginti ar neapginti čigonų barono garbę ir turtą? Deja, tuo pačiu teks apginti ar neapginti ir dabartinę Lietuvos Prezidentę, kuri tebevaldo nuosavybės teisėmis gyvenamąjį namą, kurį įsigijo tikrai ne už vargo Lietuvos tuometinės finansų ministrės darbo užmokestį.

2014 m. gegužės 8 d. savo spaudos konferencijoje Seime “Dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės baudžiamosios atsakomybės“ (http://alkas.lt/2014/05/07/signataras-z-vaisvila-reikalauja-prezidentes-d-grybauskaites-baudziamosios-atsakomybes-tiesiogine-transliacija/#more-152319 ; http://www.ekspertai.eu/geguzes-8-dspaudos-konferencijadel-prezidentes-dalios-grybauskaites-baudziamosios-atsakomybes/) pranešiau apie kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl finansų ministerijos, kuriai tuomet vadovavo ministrė Dalia Grybauskaitė, atstovų nusikalstamų veikų AB „Oruva“ bankroto byloje.

Linkiu Konstituciniam Teismui priimti sąžiningą ir visiems vienodą nutarimą.