Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko Donato Šulco spaudos konferencijos Seime

2017-11-29 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko ir tęsiamos akcijos už teisingumą Lietuvoje organizatoriaus Donato Šulco spaudos konferencijos Seime „Lietuvos Prezidentė: Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis“ pranešimas spaudai

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, paskelbė: „Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves, privalo žinoti, kad demokratiniame pasaulyje yra nepageidaujami“.

Sveikiname Respublikos Prezidentę dėl šių teisingų reikalavimų ir norime atkreipti jos dėmesį į tai, kad šių principų nesilaikoma Lietuvoje.

Neterminuotą protesto akciją „Už teisingumą Lietuvoje“ Daukanto aikštėje Vilniuje š.m. spalio 5 d. naktį nutraukė policija, vykdydama vienašališkai, t.y. pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pakeistas akcijos sąlygas. Akcijos organizatorius Donatas Šulcas ir dalyviai buvo sulaikyti ir išvežti. Netruko jie sulaukti ir keršto – dėl šios akcijos vykdymo D. Šulcas policijos pareigūnų administracinėmis baudomis baustas net 11 kartų, kiti dalyviai – mažiau kartų. Kažkodėl kita akcijos organizatorė Scholestika Katavičienė nenubausta. Nors tiek gerai.

  1. Šulco vadovaujamai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, ginančiai teismuose Lietuvos žmones, kurie patys tai negali daryti, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas tenkino Sodros Kauno skyriaus pareiškimą ir nutarė iškelti bankroto bylą. Ši teismo nutartis dar neįsiteisėjusi, nes apskųsta. Bene svarbiausia yra tai, kad labai skubėta – atsakovui Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai nesuteikta galimybė pateikti teismui atsiliepimą ir įrodymus apie organizacijos būklę. Įstatymas leidžia tokią nutartį skųsti per 10 dienų, tačiau šioje byloje teismas nurodė, kad skųsti reikia per 7 dienas.

2017 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo baudžiamąją bylą D. Šulcui dėl to, kad jis nukentėjusiųjų vardu surašė 2014 m. kovo 28 d. raštą Generaliniam prokurorui, kuriuo, anot Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus, įžeidė jį ir kitus pareigūnus pagal LR BK 290 str. (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas). Beje, D. Šulcą pirmosios instancijos teismas (Panevėžio miesto apylinkės teismas) buvo išteisinęs, o LR BK 290 str. nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebegalioja, ir įstatymas neleidžia teisti asmenį dėl dekriminalizuotos veikos, net jei ji ir būtų padaryta.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius neturėtų įsižeidinėti, verčiau reikliau vadovautų šiam teismui. Akcijos Daukanto aikštėje metu kreiptasi į Respublikos Prezidentę ir Generalinę prokuratūrą dėl to, kad 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 pasirašė bylą nenagrinėjęs teisėjas V. Mylė. Teismo pirmininkas V. Kursevičius raštu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtino, kad teisėjas V. Mylia netyčia ir per apsirikimą pasirašė šį nuosprendį, o šios bylos teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Z. Kavaliauskas nepastebėjo, kad nuosprendį ir 2015-11-05 teismo posėdžio, kuriame nagrinėta ši byla, protokolą pasirašė ir teisėjas V. Mylia.

Generalinė prokuratūra 2017 m. rugsėjo 25 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių teisėjų piktnaudžiavimo (teisėjai tai esą padarė per neapdairumą ir netyčia), tačiau kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos teisėjams V. Mylei ir Z. Kavaliauskui iškėlimo. Kol kas neskelbta, kad komisija būtų nagrinėjusi šį klausimą.

Skundą dėl Generalinės prokuratūros prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl teismo pirmininko V. Kursevičiaus klausimo perdavimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šio teismo nutartis apskųsta. Tokių išvadų nei teismas, nei Generalinė prokuratūra nebūtų padarę, jei būtų pastebėję, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. Kursevičiaus rašte patvirtinta, kad teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Z. Kavaliauskas būsimą teismo nuosprendį derino su teisėju V. Mylia, kuris nebuvo šios teisėjų kolegijos narys. Tad apie neapdairumą ir šių veikų padarymo „netyčią“ kalbėti neįmanoma. Pats Šiaulių apygardos teismo pirmininkas tai patvirtino raštu. Tad reikia tik noro tai pastebėti. Tačiau to noro nėra nei prokuratūroje, nei teisme.

Respublikos Prezidentė, gavusi šią medžiagą, dėl šio unikalaus „teisingumo“ vykdymo Šiaulių apygardos teisme ir visiško Lietuvos teismų diskreditavimo Kanclerio raštu mums pasiūlė patiems kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Norime atkreipti Prezidentės D. Grybauskaitės dėmesį, kad šiame teisme tikrai negeri dalykai vyksta – Zigmas Vaišvila iš Šiaulių apygardos teismo gavo 2017-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2S-900-368/2017, kurią priėmė Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius. Ponia Respublikos Prezidente, tokiu tempu mes nespėsime rašyti prašymus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylų teisėjams kėlimo.

Prezidentei D. Grybauskaitei Z. Vaišvila buvo pateikęs prašymus ir dėl drausmės bylų inicijavimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms Ingai Staknienei, kuriai Z. Vaišvilos chirurginė operacija nėra priežastis nenagrinėti bylą, Vitai Valeckaitei, kuri „nepastebėjo“ 6 bylos dalyvių, nurodytų Z. Vaišvilos skunde, ir šio teismo pirmininkei Loretai Braždienei, kuri mano, kad Z. Vaišvila chirurginėmis operacijomis modeliuoja bylų eigą ir kuri nenori patikrinti, kokiu būdu teisėja V. Valeckaitė byloje pradangino 6 dalyvius.

Prezidentė pasiūlė Z. Vaišvilai pačiam kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Matyt, pamiršusi tai, Respublikos Prezidentė š.m. lapkričio 27 d. pasirašė dekretą L. Braždienę skirti Vilniaus apygardos teismo pirmininke. Lapkričio 24 d. Teisėjų taryba Prezidentei tai daryti patarė vienbalsiai. Šį kartą į šias pareigas pretendavo bent dvi kandidatės. Prieš pusmetį į šias atsakingas pareigas pretendavo vienintelė L. Braždienė. O kur kiti teisėjai, kurie nemažiau kvalifikuoti ir verti užimti šias atsakingas pareigas? Negi kaip ir visa inteligentija susigūžusi ir be savo nuomonės? Būkite drąsūs ir gerbkite save.

Keipiamės į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Savo pavyzdžiu, ne tik žodiniais pareiškimais parodykite ir teisėjų visuomenei, kad „Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis, kad tie, kurie pamina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves, privalo žinoti, kad demokratiniame pasaulyje yra nepageidaujami“.