Internetų milijardieriai neturi teisės užčiaupti burną teisėtas nuomones reiškiantiems žmonėms. Lenkija apgins savo piliečių žodžio laisvę nuo socialinių tinklų savininkų/administratorių cenzūros
Žvelgiu į kaimyninę šalį ir ima pavydas.
Tenykštė valdžia nutarė ne žodžiais ir padūsavimais, o
konkrečiais teisės aktais ir milžiniškomis baudomis apginti savo piliečių konstitucinę teisę į žodžio laisvę nuo socialinių tinklų ir interneto platformų savininkų cenzūros prisidengus nuoroda į nerašytines „tinklo taisyklių“ nuostatas.
Taip nutiko po to, kai internetų milijardieriai išdrįso blokuoti Vengrijos vyriausybės oficialius akauntus Twiteryje bei šalinti Lenkijos parlamentarų įkeltą turinį.
Belieka tikėtis, kad ir mūsų valdžia pasimokys ir tiesiog nusikopijuos kaimynų patirtį. Kitu atveju netrukus gali tekti rašyti iš kokio lenkiško IP, kad Zuckerbergo klapčiukai bijotų kišti nagus prie turinio.
Taigi, naujiena: ————————
Iš breitbart.com (vertimas į lietuvių kalbą iš infa.lt; vertimo kalba taisyta Tiesos.lt):
„Lenkijos Teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro praėjusį ketvirtadienį paskelbė imsiąsis niciatyvo teikti įstatymo projektą, kurio tikslas – suteikti interneto vartotojams galimybę pateikti skundus dėl jų įrašų, nuotraukų ar video pašalinimo ar paskyros blokavimo, o taip pat įsteigti specialų Žodžio laisvės teismą, kuris nagrinėtų tuos klausimus.
Z. Ziobro teigė, kad įstatymo projekto tikslas – suteikti Lenkijos interneto vartotojams galimybę pajusti, kad jų žmogaus teisės yra ginamos ir kad jų įrašai bei profiliai negali būti savavališkai šalinami iš internetinių platformų.
Visas įstatymo projekto pavadinimas skamba taip: „Įstatymas apie laisvę reikšti savo nuomonę, o taip pat ieškoti bei skleisti informaciją internete“.
Pagal šio įstatymo projekto nuostatas, socialinių tinklų administratoriams nebus leidžiama šalinti jų paslaugų vartotojų įkelto turinio ar blokuoti jų paskyrų, jei jose esantis turinys nepažeidžia Lenkijos įstatymų.
Postų, vaizdų, komentarų pašalinimo ar vartotojo paskyros blokavimo atveju skundą bus galima nusiųsti socialinio tinklo platformos administratoriams, kurie turės per 24 valandas jį apsvarstyti ir pateikti atsakymą.
Per 48 valandas nuo socialinio tinklo administratorių sprendimo priėmimo vartotojas galės pateikti Žodžio laisvės teismui prašymą grąžinti jam prieigą prie paskyros ar atstatyti Lenkijos įstatymų nepažeidžiantį turinį. Žodžio laisvės teismas tokius skundus išnagrinės per septynias dienas nuo jų gavimo, o visas procesas turės vykti elektroniniu būdu (internetu).
„Dažnai ideologinės cenzūros tendencijų aukomis tampa ir įvairių Lenkijoje veikiančių grupių atstovai, kurių turinys pašalinamas ar užblokuojamas vien dėl to, kad jie išreiškia pažiūras ir nurodo vertybes, kurios nepriimtinos bendruomenių požiūriu […] darant vis didesnę įtaką socialinių tinklų žiniasklaidos funkcionavimui“, – sakė p. Ziobro.
„Mes suprantame, kad tai nėra lengva tema, taip pat mes suprantame, kad internete turėtų būti garantijų sfera visiems, kurie jaučiasi šmeižiami, įvairaus turinio, kuris gali turėti neigiamą poveikį kitų žmonių laisvės sferai, ribojimo sritis “, – sakė jis. „Bet mes norėtume pasiūlyti tokias priemones, kurios leistų tiek vienai, tiek kitai pusei pareikalauti sprendimo tokio organo, kuris galės nuspręsti, ar kurioje nors socialinio tinklo paskyroje rodomas turinys tikrai pažeidžia kito asmens teises ir gali būti pašalintas ar tai yra cenzūra“.
„Taip pat kiekvienas socialinio tinklo vartotojas turėtų turėti galimybę pateikti skundą dėl internete paskelbto turinio“.
Ministras pabrėžė, kad ministerija nori „subalansuoti“ santykį tarp asmens teisių pažeidimo ir žmogaus orumo įžeidimo sferos bei diskusijų ir viešų debatų laisvės, kuri „neturėtų būti ribojama remiantis bet kokios valdžios sprendimais“.
Jei specialusis Žodžio laisvės teismas priima sprendimą ieškovo naudai, jis turi būti vykdomas nedelsiant, o jeigu Lenkijos piliečiams paslaugas teikiančios interneto platformos ar socialinio tinklo administravimo tarnyba nepaklūsta tokio teismo nutarimui, Elektroninių ryšių tarnybos vadovas jai gali skirti iki 8 mln. zlotų (1,8 mln. EUR) administracinę baudą.“
