Užsienio lietuvių bendruomenės išreiškė nuomonę dėl dvigubos LR pilietybės klausimo

Užsienio lietuvių bendruomenės išreiškė nuomonę dėl dvigubos LR pilietybės klausimo

LR pilietybė yra prigimtinė teisė, kuri turi būti išsaugota visais atvejais, išskyrus, kai vykdoma nusikalstama veikla arba kyla pavojus Lietuvos valstybės saugumui.

 Jeigu pilietybė atimama arba jos priverstinai netenkama nesant minėto pagrindo, tai traktuotina kaip prieštaravimas ES teisei ir joje įtvirtintam nediskriminavimo principui (pilietybės pagrindu).

LR pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę, pagal dabartinį įstatymą, išsaugoti jau galėjo daugiau kaip 25 tūkst. LR piliečių, įskaitant užsienyje gimusius vaikus. Toks didelis žmonių skaičius nebegali būti laikomas „ypač retais išimtiniais atvejais”, o Konstitucijoje įrašytas terminas „atskiras atvejis” to ir nereiškia.

Dėl šios priežasties, ES arba NATO šalių pilietybė turėtų būti traktuojama, kaip atskiras atvejis, į kurį privalu atitinkamai atsižvelgti ir Pilietybės įstatyme, kurio pataisų projektą tai suprasdami pasirašė net 114 LR Seimo narių.

„Globalios Lietuvos vizija yra artima pasaulio ir JK lietuvių jaunimui. Tačiau, kad ši vizija virstų realybe, reikalingi struktūriniai valstybės pokyčiai, kurie įgalintų pasaulio lietuvius reikšmingiau ir prasmingiau prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos. Lietuvos pilietybės išsaugojimo, susigrąžinimo ar įgijimo klausimai yra vieni iš pamatinių plėtojant Lietuvos, kaip globalios ir atviros valstybės klestėjimą tarpautinėje valstybių erdvėje. Diskusija dėl dvigubos pilietybės yra svarbi ne tik teisiškai. Nuo to priklauso ir mūsų šalies vizija.“, – teigia Vladas Oleinikovas, JKLJS pirmininkas.

Lietuva netektų 50 tūkst. piliečių

Šių metų kovo mėnesį JK Londono Sičio lietuvių klubas vykdė apklausą, kurios metu domėjosi „Brexit” įtaka JK gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Apklausos duomenys atskleidė, kad vykstant „Brexit” procesui LR pilietybės gali netekti daugiau kaip 50 tūkst. arba ketvirtadalis vien Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių.

Daugiau nei pusė apklausos respondentų (55 proc.) atskleidė, jog yra tikėtina, kad „Brexit” paskatins juos siekti Didžiosios Britanijos pilietybės, net jei tai reikštų Lietuvos pilietybės praradimą.

Nors pasirodė svarstymų, kad „Brexit” – puiki galimybė Lietuvai prisivilioti emigravusius piliečius, apklausa atskleidė, kad rimtai apie grįžimą į tėvynę svarsto tik 7 proc. respondentų.

Lietuvoje esant labai didelio masto emigracijai, tokio skaičiaus lietuvių atkirtimas nuo savo šalies negali būti priimtinas nei politiškai, nei ekonomiškai, nei konstituciškai. Pasak LCCUK prezidento Egono Jakimavičiaus, šiuolaikinėmis globalios visuomenės sąlygomis, fizinis buvimas valstybėje nebeturi tokios pačios reikšmės, kaip anksčiau.

„Oficialiais duomenimis, lietuvių JK yra apie 170 tūkst., o neoficialiais – net ir virš 200 tūkst., tad skaičiuojant tik ketvirtadalį, kuris apklausoje įvardijo, kad D. Britanijos pilietybės siekimas yra labai tikėtinas, Lietuvai tai reikštų 40-50 tūkst. piliečių netekimą. Dėl taip nutraukto emocinio ryšio su Lietuva, tai galimai reikštų ir daug mažesnę tikimybę, kad dalis jų kada nors grįš į Lietuvą ar kitaip prisidės prie šalies gerovės kūrimo. Vykstantis „Brexit” procesas šį praradimą gali tik paskatinti, todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau ras tinkamiausią teisinį būdą apsaugoti Lietuvos piliečių teisę likti savo šalies piliečiais.“, – teigė LCLC prezidentas M.Raugalas.

Lietuvių bendruomenių JK atstovai sutaria, kad daug svarbiau – emocinis ryšys su Lietuva, kurį būtent daugelis emigrantų ir nori išlaikyti. LR piliečiai neturi būti verčiami rinktis, ar išsižadėti Lietuvos pilietybės, ar ne.

„Konstitucija yra gyvas organizmas, o ne vien įkalta raidė, todėl manome, kad nauji argumentai, kurių galbūt nebuvo galima įvertinti anksčiau, bus išnagrinėti ir prašome į juos atsižvelgti nagrinėjant šią bylą. Lietuvos Respublikos pilietis turėtų būti didžiausia vertybė, kuria siektų išsaugoti valstybė.”, – lietuvių bendruomenių vardu JK sako JKLB pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

tiesa.com