Žiūrinėjant reportažus iš praėjusį penktadienį Vilniaus Simono Daukanto aikštėje vykusio padėkos koncerto „Ačiū – už 10 metų kartu“, į galvą įkyriai lindo neseniai perskaityta antikos autorių mintis: „Žmogus praranda pusę sielos tą dieną, kai tampa vergu.“
Į aikštę suplūdusi minia dėkojo savo mėlynai vilkinčiai ikonai, entuziastingai sutiko jos įprastą pagyrūnišką tuščiažodžiavimą: atseit per jos valdymo dešimtmetį Lietuva tvirtai atsistojusi ant kojų, yra girdima pasaulyje.Tai kas, kad ką tik pasirodė šiurpus Jungtinių Tautų tyrimas, jog lietuviai – sparčiausiai išnykstanti pasaulio tauta. Ne ką šviesesnė ir naujausia Europos Komisijos ataskaita, bylojanti, kad Lietuvoje viena didžiausių Europoje socialinė atskirtis, pajamų nelygybė – ir ji nemažėja; negerėja sveikatos apsauga, pagal mirtingumą ir gyvenimo trukmę velkamės uodegoje (lietuviai gyvena 6 metais trumpiau, nei vidutinis europietis). Bet kam tai rūpi – prezidentei ir jos gerbėjams – tikrai ne.
Mano kartą, dar gyvai menančią, kaip meno meistrai „dėkodavo partijai ir vyriausybei“, tokie padėkos koncertai nuteikia mažų mažiausia ironiškai. Be abejo, jeigu labai norisi ir karštai myli valdžią, kodėl nepadėkoti? Širdžiai, ypač kūrėjo, neįsakysi.
Bet Lietuvoje nemokamus padėkos koncertus galima rengti iš politikų tik prezidentei. Penktadienio koncertas – tipiškas dvejopų standartų, įsišaknijusių per D.Grybauskaitės valdymo dešimtmetį, pavyzdys.
Apie tai ir bandė pasakyti žymiausi lietuvių muzikos prodiuseriai, atsisakę dalyvauti koncerte ir kritikavę jo rengėją – agentūrą AGATA. Kaip teisinosi agentūros vadovai, nemokamu koncertu norėta padėkoti už dešimties metų vaisingą bendradarbiavimą su prezidentūra – šoumenai nuolat lydėjo D.Grybauskaitę, buvo įtraukiami į jos viešųjų ryšių ir įvaizdžio kūrimo, reitingų palaikymo akcijas. Po teisybei, popmuzika ir žiniasklaida apsiribojo visas D.Grybauskaitės dvasinis horizontas.
Svarbiausia – D.Grybauskaitė tapo monopolininke, turinčia teisę pasitelkti talkon populiariausius atlikėjus, kuriems prezidentūra virto vieninteliu valdiškų malonių (užsakymų) šaltiniu.
Visame demokratiniame pasaulyje muzikos, kino, teatro ir TV šou žvaigždės neslepia savo politinių pažiūrų, remia joms artimus politikus ir partijas, taip pat ir savo menu, nemokamais koncertais. Tik ne Lietuvoje. Jeigu Lietuvos politikas ar partija, pasikvietusi savo rėmėją, surengtų rinkimų vajaus metu nemokamą koncertą – būtų rinkėjų papirkimas.
Tačiau prodiuseriai ir atlikėjai Lietuvoje politikų ir partijų bijo pikčiau ugnies ir ne rinkimų metu. Prodiuseriai net juokauja: jeigu nori prisišaukti bėdos – sudaryk sutartį su partija (Rolando Skaisgirio atvejis). Pernai prieš Sel koncertą Vilniaus Kalnų parke kilo sambrūzdis, pasklidus gandams, neva už narystę Darbo partijoje siūlomas nemokamas bilietas. Bet koks partijų ir atlikėjų bei jų prodiuserių bendradarbiavimas Lietuvoje yra įtartinas. Prisidengus draudimu juridiniams asmenims remti partijas, tarp politikos ir kultūros per D.Grybauskaitės dešimtmetį sumūryta Kinų siena. Išimtis – pati prezidentė.
Šit kodėl man neatrodė, kad S.Daukanto aikštėj į pensiją išeinančiai D.Grybauskaitei dėkojo laisvi nepriklausomi menininkai. Tai veikiau buvo panašu į privilegiją, suteiktą dvaro valdiniams, kurie koncertą galėjo gražiai užbaigti Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) „Nabucco“ populiariuoju „Va‘ Pensiero“ – Vergų choru.
respublika.lt
*********************
redakcijos pastabėlė:
Valdas Vasiliauskas, kaip visada, ironiškas, bet TEISUS! Šlykščiau ir negalėjo būti, kai surengtas toks save įsimylėjusio asmens show. Įtikėti, kad viskas buvo natūralu, kad poreikis dalyvauti programoje buvo nuoširdus, gali tik besmegenis. Kaip būtų buve gražu, kad JE, taupydama LR biudžeto pinigus, viešai atsisakytų 2 iš 4 padėjėjų, aikštėje surengtų iš savo (uždirbtų iš Lietuvos) milijonų ne tik nemokamos sriubos, bet ir kokių a’la lietuviškų cepelinų NEMOKAMAS vaišes, o toks rožiniagalvis dainininkas gal dar su atplasnojusiu antinu, visiems pilstytų arbatytę su JE medum. Tada tai būtų -AČIŪ, KAD NORS KARTĄ NE TIK IŠ LIETUVOS, BET IR LIETUVAI KAŽKĄ DAVEI…. DEJA, – anei skripkos, anei pyragėlio – tik iš tuščio į kiaurą…