Visuomenininkai dar kartą perspėjo Seimą negriauti Valstybinės kalbos konstitucinio statuso

Lietuvos Respublikos Seimui ruošiantis sausio 11 d. svarstyti asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio
asmens dokumentuose įstatymo projektus, visuomeninės organizacijos dar kartą perspėjo Seimą nepriešinti
visuomenės ir negriauti Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso.

Dar prieš Kalėdas aštuonios visuomeninės organizacijos ir 40 žinomų visuomenininkų bei mokslininkų išplatino Seimo nariams skirtą pareiškimą „Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose  įstatymo“, kuriuo ragino  atmesti numatytą svarstyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP-535 (2), kuriame siūloma sudaryti sąlygas daliai Lietuvos piliečių atsisakyti vardo ir pavardės įrašo oficialiuose dokumentuose valstybine kalba.

Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) palaikomam projektui XIIIP-535 (2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia pareiškimo autoriai.

Visuomenininkai ragina Seimą pritarti alternatyviam projektui  XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje  gyvenančių  tautų interesams“ ir primena, kad projektu  XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Pareiškimą pasirašė Asociacija „Talka kalbai ir Tautai“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija,   LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija, Lietuvių etninės kultūros draugija ir 40 žinomų visuomenininkų.

Sausio 10 d. Seimo nariams pareiškimus, raginančius nepažeist Valstybinės lietuvių kalbos statuso, atskirai išsiuntė Asociacija „Talka kalbai ir tautai“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybė.

Visuomenininkai, atkreipdami Seimo narų dėmesį į tai, kad projektas Nr. XIIIP-535(2), prieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui, LR Konstitucinio Teismo (KT) nutarimams bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms, siūlo palaikyti alternatyvų projektą XIIIP-471.

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.
Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

„Projektu Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį ir kitomis kalbomis.  Šis  projektas  atitinka  bemaž  70 000  piliečių  parašais  Seimui įstatymo leidybos iniciatyvos teisę  oficialiai  teiktą  piliečių  siūlymą  ir neprieštarauja  konstituciniam  LR  valstybinės  lietuvių  kalbos  statusui  bei  Valstybinės  lietuvių  kalbos  komisijos (VLKK) išvadoms. Svarbiausia – atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes neskirsto Lietuvos piliečių pagal tautybę ar pilietybės įgijimo būdą, atmeta bet kokias užuominas į praeityje buvusių Lietuvos okupacijų teisėtumą, nekelia grėsmės Lietuvos žemių vientisumui. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, –  sako Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.

M. Karalius primena, kad dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“.

Siūlymas remtis įrašais protėvių turėtuose dokumentuose reiškia, kad siūloma pripažinti Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos okupacinių valdžių išduotus dokumentus, o tai žeidžia valstybės savigarbą, todėl yra nepriimta tarptautinėje praktikoje. Visus nelietuviškus įrašus asmens dokumentuose galėjo padaryti tik okupacinės valdžios, nes įrašai tarpukario Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose buvo daromi valstybine lietuvių kalba. Taigi, asmenvardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis niekaip nepasitarnautų Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui, nes pagarba Lietuvos valstybingumui ir kovotojams už jį neleidžia „atkurti“ lenkiškų įrašų,  remiantis 1920-1939 m. Lenkijos okupacinės valdžios išduotais dokumentais Vilniaus krašte, o kitokių lenkiškų įrašų oficialiuose valstybiniuose dokumentuose nėra“, – rašoma „Talkos kalbai ir tautai“ pareiškime.

Laima Grumadienė-Kalėdienė | Asmeninė nuotr.
Laima Kalėdienė | asmeninė nuotr.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė stebisi, kad  įstatymus dėl asmenvardžių Seimui teikiantis Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas bando ignoruoti VLKK išvadą dėl teikiamų įstatymo projektų:

Konstitucinis Teismas 2014 m. yra nurodęs, kad be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados negali būti priimtas vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybą reglamentuojantis įstatymas. VLKK išvada buvo pateikusi du kartus, o 2021 m. trečią kartą vėl pakartojo nurodydama, kad pritariama leidimui paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo tik dviem atvejais, kai: pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba užsienietis įgyja arba atkuria Lietuvos pilietybę. Jokių kitokių išimčių VLKK nenumato“, – sako kalbininkė.

Visuomenininkai ragina Seimo narius prisiminti Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaiką ir prašo, užkardant grėsmę valstybiniam lietuvių kalbos statusui bei Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, nepalaikyti  projekto XIIIP-535 (2), griaunančio pagrindinio nepriklausomos Lietuvos Respublikos statramsčio Valstybinės lietuvių kalbos Konstitucinį statusą.

Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas numatęs svarstyti sausio 11 d., antradienį, 14.10-14.40 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 16.00–16.50 val. Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją galima stebėti čia: https://www.youtube.com/embed/dYm5Vj5lzdU?feature=oembed

alkas.lt

*********************************

TALKA KALBAI IR TAUTAI

Asociacija, įm. k. 304706956, +370 6821559, talka.kalba@gmail.com
Lietuvos Respublikos Seimo nariams Vilnius, 2022-01-10
Nr. 2022-1

Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose
įstatymo projektų


Gerbiamasis Seimo nary,


Sausio 11 d. Seimui teikiami svarstyti du Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektai Nr.
XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535(2).
Projektu Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento
puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį ir kitomis
kalbomis. Šis projektas atitinka bemaž 70 000 piliečių parašais Seimui oficialiai teiktą piliečių siūlymą ir
neprieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
(VLKK) išvadoms. Svarbiausia – atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes neskirsto Lietuvos piliečių
pagal tautybę ar pilietybės įgijimo būdą, atmeta bet kokias užuominas į praeityje buvusių Lietuvos okupacijų
teisėtumą, nekelia grėsmės Lietuvos žemių vientisumui.
Projektas Nr. XIIIP-535(2), kurio pagrindinė nuostata yra leisti asmenvardį rašyti naudojant lotyniško pagrindo
raidyną be diakritinių ženklų, tik su trimis papildomomis raidėmis W, X ir Q, jei Lietuvos pilietis yra kitos nei lietuvių
tautybės arba jei turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo tėvų ar protėvių asmenvardis buvo užrašytas
atitinkama kitos valstybės kalba, prieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui, LR
Konstitucinio Teismo (KT) nutarimams bei VLKK išvadoms.

  1. Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas
    asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip
    būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“. Šį reikalavimą visiškai atitinka

dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-
1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta

piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, taip suteikiant
vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai
.

  1. Siūlymas remtis įrašais protėvių turėtuose dokumentuose reiškia, kad siūloma pripažinti Lenkijos,
    Vokietijos ir Rusijos okupacinių valdžių išduotus dokumentus, o tai žeidžia valstybės savigarbą, todėl
    yra nepriimta tarptautinėje praktikoje. Visus nelietuviškus įrašus asmens dokumentuose galėjo
    padaryti tik okupacinės valdžios, nes įrašai tarpukario Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose
    buvo daromi valstybine lietuvių kalba. Taigi asmenvardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis niekaip
    nepasitarnautų Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui, nes pagarba Lietuvos valstybingumui ir
    kovotojams už jį neleidžia „atkurti“ lenkiškų įrašų, remiantis 1920-1939 m. Lenkijos okupacinės
    valdžios išduotais dokumentais Vilniaus krašte, o kitokių lenkiškų įrašų oficialiuose valstybiniuose
    dokumentuose nėra.
  2. XIIIP-535 projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas
    Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas
    asmens dokumentas. Vadinasi, siūloma, kad pakankamas pagrindas keisti asmenvardžių užrašymą
    oficialiuose asmens dokumentuose (pase ir tapatybės kortelėje) būtų žemesnės instancijos padarytas
    įrašas, pvz., vairuotojo teisėse arba medžiotojo biliete, o ne atvirkščiai.
  3. Konstitucinis Teismas 2014 m. yra nurodęs, kad be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados negali
    būti priimtas vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybą reglamentuojantis įstatymas. VLKK
    išvada buvo pateikta du kartus, o 2021 m. trečią kartą vėl pakartota nurodant, kad pritariama leidimui

paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo tik dviem atvejais, kai: 1) pavardė įgyjama per
dabartinę santuoką su užsieniečiu arba 2) užsienietis įgyja arba atkuria Lietuvos pilietybę.
Konstitucinio Teismo 2014 m. doktrinoje nurodoma, kad „Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi
gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti<…>“.
Tiesa, dabartinė Teisingumo ministrė E. Dobrovolska siūlo neatsižvelgti į šią Konstitucinio Teismo
doktriną.

Raginame Jus vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaiką,

todėl užkardant grėsmę valstybiniam lietuvių kalbos statusui

bei Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui pasisakyti

ir balsuoti už projektą Nr. XIIIP-471, o projektą Nr. XIIIP-535(2) atmesti.


Pagarbiai,
Pirmininkas Mindaugas Karalius
Tel. +37069930861
http://www.talkakalbaiirtautai.lt

Lietuvos Respublikos Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ taryba:
Nijolė Balčiūnienė, Jonas Burokas, Algirdas Endriukaitis, Kazimieras Garšva, Robertas Grigas, Laima Kalėdienė, Mindaugas Karalius, Gintaras Karosas, Jonas Kauneckas, Vytautas Sinica, Gintaras Songaila, Dalius Stancikas, Gediminas Storpirštis, Laisvūnas Šopauskas, Jonas Vaitkus, Jonas Vaiškūnas