Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

„Dialogas“

Ar pastebėjote, kad neįtikėtinai greitai, per keliolika metų, atsidūrėme kitame krante, tarsi nematoma milžiniška katapulta būtų mus švystelėjusi į kitą pasaulį, visai kitokį, nei tas, prie kurio buvome įpratę – pasaulį, kuris primena Orwello utopiją kur kas labiau nei sovietmetis, nors, atrodo, taip neturėtų būti.

Šiaulių Apygardos teisme nagrinėjamoje vadinamojoje Garliavos organizuotos grupės byloje ikiteisminio tyrimo liudytojai ir kaltinamieji iš dalies arba visiškai paneigė savo pirminius parodymus, teigdami, kad jiems buvo grasinta bei darytas psichologinis spaudimas.

Todėl į teismą liudyti buvo iškviesta buvusi šios bylos vyr. tyrėja Audronė Gecevičienė. Kaune vieša paslaptis, kad būtent už Garliavos bylų tiražavimą bei lengvą ranką jas „sukerpant“ ar „susiuvant“ moteris padarė karjerą ir tapo Apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sunkių nusikaltimų valdybos… trečiojo skyriaus viršininke.

Šiandien Šiaulių apygardos teisme toliau bus nagrinėjama vadinamoji Garliavos perversmininkų byla.

Jūsų dėmesiui siūlome „susibūrimu į organizuotą grupę kaltinamų“ Lietuvos piliečių pareiškimą, kuriuo praėjusiame posėdyje buvo prašoma Šiaulių apygardos teismą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėjų kolegiją – Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Raimundą Jurgaičiuitį, Virginiją Žindulienę, Nijolę Matuzevičienę.

Pasitarę su savimi teisėjai nusišalinti atsisakė.

Mes nepolitikavome, nepolitikuojame ir nepolitikuosime. Mes nesidomime jokia partine politika. Bet mes esame žmonės, esame piliečiai, esame lietuviai! Mes turime pažinti svarbiausius žmonių sugyvenimo ir bendradarbiavimo dėsnius, turime pažinti šių dienų visuomenės santvarką ir savos tautos reikalus. Jeigu mes gimnazijose mokomės literatūros, kalbų ir matematikos, jeigu visa tai priklauso prie bendro išsilavinimo, tad ar bus visapusiškai išsilavinęs tas moksleivis, kuris žinos visų poetų gimimo ir mirties metus, visus lotynų kalbos netaisyklingus veiksmažodžius, visas geometrijos ir algebros formules, bet nežinos visuomeninio gyvenimo santvarkos dėsnių.