Ramūnas Aušrotas. Gender Stambulo konvencijoje: vertimo ar suvokimo problema?

Ramūnas Aušrotas. Gender Stambulo konvencijoje: vertimo ar suvokimo problema?Kai Anglijos karaliaus Henriko VIII kancleriui Tomui Morui buvo liepta pasirašyti ištikimybės karaliui priesaiką, jis atsisakė tai padaryti, nes tekste buvo kalbama ne tik apie tai, bet ir apie karaliaus antrųjų vedybų teisėtumą. Teisinės gramatikos požiūriu, į vieną vietą buvo sudėti du dalykai: konstitucinės teisės klausimas dėl to, kas yra Anglijos valstybės galva, ir civilinės teisės klausimas dėl karaliaus sudarytos santuokos galiojimo. T. Moras buvo apkaltintas valstybės išdavimu ir jam buvo nukirsta galva. Antrosios karaliaus santuokos klausimas Anglijoje suskaldė tautą ir supriešino karalių su Bažnyčia. Finale karalius pasiskelbė Bažnyčios Anglijoje galva ir atskyrė ją nuo Romos. Taip Anglijoje prasidėjo ilgai trukusi valstybinė krizė.

Daugiau

Danijos politikas: „Mūsų šalis turi išlikti daniška“

Danijos politikas: „Mūsų šalis turi išlikti daniška“„Danijos vyriausybės politikos tikslas – padaryti viską, kad Danijos neištiktų Švedijos likimas“. Taip Švedijos televizijos SVT žurnalistui kalbėjo Mads Fuglede, Danijos valdančiosios partijos „Venstre“ (Kairieji) atstovas, pristatęs savo partijos siūlymus sugriežtinti imigracijos politiką. Fuglede įsitikinimu, tai leis Danijai ir toliau išlikti „daniškai“.

Daugiau

Joana Noreikaitė. „Tie-SOS!“ akcijos dalyviai kreipėsi į valstybės vadovus dar kartą klausdami „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“

Joana Noreikaitė. „Tie-SOS!“ akcijos dalyviai kreipėsi į valstybės vadovus dar kartą klausdami „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“

Vasario 17 dieną, 69-ąjį kartą Simono Daukanto aikštėje minėdami Deimantės Kedytės smurtinį pagrobimą ir pradanginimą, „Tie-SOS!“ akcijos dalyviai kreipėsi į valstybės vadovus prašydami atsakyti į du klausimus:

a) dėl kokių priežasčių jie iki šiol neatsakė į Laisvės premijos laureatės s. Nijolės Sadūnaitės Lietuvos Laisvės gynėjų dieną jiems viešai užduotą klausimą?

Daugiau

Algirdas Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąją

Algirdas Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąjąNeseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“! („Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį.“ („Nerimas“, Vilnius, 2012, p. 87).

Daugiau

Algimantas Rusteika. Ar…?

Algimantas Rusteika. Ar…?D.Grybauskaitė sako palaikysianti Lenkiją ginče su Briuselio gaišenomis. Ar istorinis nekaltybės praradimas, kai bandoma paprieštarauti ES vadovybės diktatui, ar simultanas? Pagaliau šiltai apklota ir apkamšyta politinė Lietuva per milimetrą pramerkė vieną akį?

Ar atsakingas veiksmas, ar paaiškėjo, kad nebebus D.Grybauskaitės vilties skrydžio virš Briuselio lizdo, todėl nebeverta stengtis numirėliams įtikti? Ar sugebėsim paimti maksimalią politinę naudą iš situacijos, kai lenkams mūsų pasipjautinai reikia?

Daugiau

Artūras Račas. 100 metų atkurtai Valstybei: Dievas neatėjo, maldas ir nuopelnus užsako partinės mokyklos lektorei

Artūras Račas. 100 metų atkurtai Valstybei: Dievas neatėjo, maldas ir nuopelnus užsako partinės mokyklos lektorei

Nurimus Šventės šurmuliui, vis dėlto, manau, privalu pakalbėti apie Lietuvą ir jos žmones. Nusipelniusius ir nelabai.

Pradėti norėčiau nuo paprasto klausimo: kaip jūs galvojate, kas yra labiau nusipelnęs Lietuvai: „Gintarų“ ir „Ateina Dievas“ autorius, „Dainų teatro“ ir „Keistuolių teatro įkūrėjas kompozitorius Andrius Kulikauskas ar pusę savo karjeros V.Romanovui užsakomuosius tekstus rašęs plunksnagraužys Šarūnas Černiauskas? O kas, jūsų nuomone, daugiau prisidėjo prie to, kad Lietuva būtų gražesnė ir kultūringesnė: Vida Ramaškienė, kurios iniciatyvos ir pastangų dėka pernai Lietuvoje jau 22 kartą buvo surengtas „Kino pavasaris“ ar užsakytus tekstus iš specialiųjų tarnybų pakišamų USB laikmenų rašantis Dovydas Pancerovas, kuriam 1995-aisiais dar tikriausiai reikėjo sauskelnių? Daugiau

Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti

Visuotinai vyraujančio šurmulio fone norėtųsi truputį kitu rakursu pažvelgti į dabartinę mūsų tikrovę. Daugelis pozityviai nusiteikusių žmonių šiandien intuityviai jaučia, kad kažkas mūsuose yra negerai, tačiau atvirai prabilti apie gilėjančias tautos ir valstybės problemas nesiryžta.

Kai kurios iškalbingos detalės byloja apie atsivėrusį plyną politinį lauką, kuriame jau nebeliko vietos skleistis piliečių pažiūrų ir nuomonių įvairovei. Išreikšti savo kritišką nuomonę ir atvirai turėti politines pažiūras, kurios nesutampa su dominuojančio globalizmo apologetika, šiandien tampa nesaugu bei pavojinga. Kitaip tariant, alternatyva arba galimybė pasirinkti vieną iš keleto galimybių, kalbant apie politiką, praktiškai yra pašalinta iš visuomeninių santykių erdvės. Daugiau

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Gintaro Karoso kalba Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjime Lukiškių aikštėje 2018 m. vasario 16 d.

Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams. Daugiau

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos SeimeSausio 13-oji. Kai paskutiniai sesers Nijolės Sadūnaitės žodžiai antrąkart sugrįžus į Seimo tribūną vienu mygtuko spragtelėjimu paniro į tylą, ši ėmė aidėti, net spengti: Seimas, per 1991-ųjų Sausio įvykius tapęs laisvo žodžio, visų pirma bylojusio tiesą, simboliu, minėdamas šių įvykių 27-ąsias metines… pasijuto ir vėl nelaisvas.

Simbolinė vieta, simbolinis laikas, simbolinė taikiniu tapusi figūra: disidentė, visą gyvenimą tildyta, bet nesitraukusi – net ir okupacijos sąlygomis liudijusi tiesą, už savo laisvę kalbėti tai, kuo tiki, persekiota, teista, kalinta, bet nenutilusi. Ką tik pasakiusi dar vieną istorinę, laiko lūžius žyminčią kalbą: tik tiesa mus išlaisvins… visus.

Daugiau