Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai Daugiau
„Valstiečių laikraštis“
Uždarydama sinagogą ir keldama ultimatumus dėl Kazio Škirpos bei generolo Jono Noreikos atminimo Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vadovybė peržengė visas ribas ir pakenkė valstybei tarptautiniu mastu, mano žydų tautybės žurnalistas, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis.
Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika-Generolas Vėtra yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit, KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas…
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 11 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui
LR Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui
Prisiminkime Michailo Gorbačiovo 1985-1991 “perestroikos” metus, skatinamus iš Maskvos ir kuo tai baigėsi – Lietuva pirmoji 1990-03-11 paskelbė Nepriklausomybę, neilgai trukus subyrėjo ir visa TSRS.
Dabar stebime įvykius Maskvoje, kur maištaujanti jaunoji karta siekia legitimių rinkimų. Pagal dabar galiojančią tvarką kandidatais į Maskvos Dūmą gali tapti tik tie, kuriems kremliniai čekistai leidžia, užregistruoja. Kandidatais į valdžios organus galėjo tapti tik kgb ir kompartijos patikrinti, aprobuoti asmenys. Maskvoje vis dar tokie patys laikai, kaip ir prie sovietų ir čekistinis rinkimų organizavimas yra tvirtai įaugęs į kraują. Daugiau
Baigėsi Lietuvos atkūrimo 100-mečio jubiliejiniai metai. Malonu, kad šiais metais buvo padaryta gražių darbų. Sovietinė propaganda net kelis dešimtmečius netrukdoma pylė nuodus į mūsų vaikų galveles, į mūsų jaunimo, į mūsų dėdulių ir tetulių galvas, šmeiždama tautos didvyrį Adolfą Ramanauską. Tačiau šiais jubiliejiniais metais buvo surasti ir iškilmingai perlaidoti tautos didvyrio palaikai. Puikiai tai nušvietė mūsų televizija, radijas, spauda. Bet tenka apgailestauti, jog šalia tokių šviesių laidų Lietuvos televizijoje atsiranda vietos ir juodoms laidoms, kurios diegia žmonėms menkavertiškumo bei saviniekos kompleksus, neviltį ir nepasitikėjimą savo valstybe. Daugiau
Tokiu pavadinimu – su aliuzija į garsųjį Henriko Senkievičiaus „Quo vadis?“ (lot. „Kur eini?“) – rugpjūčio 10–11 d. Kauno savivaldybės didžiojoje salėje vyko Lietuvių fronto bičiulių studijų savaitgalis, skirtas Lietuvos dvasinio gyvenimo, tautiškumo, valstybingumo aktualijoms.
Lietuvių frontas – 1941 m. įkurta antinacinė pogrindžio organizacija, vėliau ryžtingai dalyvavusi antisovietiniame pasipriešinime Lietuvoje ir išeivijoje, viena iš VLIK’O (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto) steigėjų.
Ko gero, net saugumiečiai Maskvoje sutrikę: kam iš jų priklauso ordinas už Vilniaus mero R. Šimašiaus išpuolį Lietuvoje, supriešinusį ne tik lietuvius, bet ir žydų bendruomenę…
Jei R. Vanagaitės ir E. Zurofo demaršas prieš A. Ramanauską-Vanagą mūsų visuomenę tik dar labiau sutelkė, tai Vilniaus mero vienasmenis sprendimas paniekinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą tarsi įbėrė druskos į negyjančią Lietuvos holokausto žaizdą.
Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.
Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, bandydamas „išlaisvinti“ Vilnių nuo skausmingos istorinės praeities, savo nelogiškais veiksmais pripainiojo dar sudėtingesnį politinį ir istorinį mazgą.
Vilniaus taryba panaikino Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, bet nutarė pakabinti jam atminimo lentą; čia pat meras nurodė paslapčia nukabinti kitą atminimo lentą – Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, o už Lietuvos laisvę galvą padėjusį Joną Noreiką sulygino su Lietuvos pavergimą šlovinusiu Petru Cvirka.