Sausio 13-oji ir NEUŽMIRŠTUOLĖ-NEZABUDKĖ

Negaliu nutylėti, gavus reklaminį laišką iš Kauno, kurį spausdinu apačioje. Tikiu, kad tikras Lietuvos, Lietuvos Laisvės patriotas NIEKADA NESISEGS IR NEREKLAMUOS POPIERINĖS NEUŽMIRŠTUOLĖS – NEZABUDKĖS.

Mano sūnėnas Titas Masiulis, kuriam Trispalvė, Vytis, Gedimino stulpai buvo aukščiausia šventenybė, dėl jų jis vyko į mitingus Vilniuje, dėl Lietuvos Laisvės siekio buvo nušautas Sausio 13-ąją prie TV bokšto, tikriausiai karste apsiverstų, jei žinotų, kad Laisvės simboliai taip prikišamai keičiami į NEZABUDKES.
Daugiau

Cecilija-Rasa Unt. Pamąstymai apie Janinos Survilaitės PARALELES

PARALELĖS užverstos. Skaitydama bijojau, kad tik nesibaigtų. Ir man išliko trys knygos  – ne visa ištisinė knyga. Stebėjausi autorės erudicija ir jos stebuklinga archyvinės žiurkės intuicija,  apibūdinant  tiek daug iškilių žmonių dalyvių Europos lietuviškų studijų savaitėje, mokslinėse diskusijose, dailės parodose „Tėvynės valandėlėse”, popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankyme ir kitose patriotinėse misijose. Visa tai vyko sklandžiai, tvarkingai, išradingai, pritraukiant kitų šalių  poetus, vertėjus, meninkus, įvertinusius  Alpių šalyje lietuvių talentus, mokančius garsinti savo šalies – Lietuvos – vardą. „Visi lietuviški susibūrimai švietė lyg žiburiai ir apie save skledė rimtį ir jaukumą” (M. Milvydienė). Daugiau

Zigmas Vaišvila. Birželio 3-iosios Sąjūdis – Tautos susitelkimas

  „Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso“, 1991 m.;  „Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos  šeimos ar šeimos draugų nuosavybe“, 1992 m.                                                                 

Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys[1]

1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė grupė. Daugiau

Danutė Šepetytė. Metas pripažinti Lietuvos karalių epochą

Prieš metus išėjusi literatūros tyrinėtojo, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto BUČIO studija „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė“ jau išleista pakartotinai. Galbūt autorius ir neklysta, teigdamas, jog karalių epochos pripažinimas lietuvio kilmės dokumentų iš esmės nekeičia, vis dėlto vargu ar suklysiu prieštaraudama: be jokios abejonės, šis trūkstamas dėmuo papildo jų turinį kilminga grandimi.

Daugiau

Janina Survilaitė: “Įtaigi Tautos istorijos iliustracija“

(kelios mintys Birutės Jonuškaitės romaną  „Maestro“ perskaičius).

Berno universiteto slavistikos-baltistikos katedros profesorius P. Locher`is yra nuėjęs reikšmingą produktyvų filologo/kalbotyrininko mokslininko kelią. Jis ne tik žinomas savo didžiuliu įnašu į lyginamosios slavų-germanų-baltų kalbotyros tyrinėjimo mokslus, kurie laikomi neįkainuojamais, bet ir gerai pažįstamas kaip senosios lietuvių raštijos: Bretkūno, Kuršaičio, Daukanto kalbos ir kultūros tyrinėtojas. Profesorius visuose savo pasisakymuose apie lietuvių literatūrą pabrėžia, kad seną ir unikalią savo istoriją turinti Europos šiaurės rytų  šalis Lietuva gali savo istorija didžiuotis, kurti ir savo senosios( ar dabartinės!)  literatūros tautiniu istoriniu  unikalumu teisėtai stovėti priešakinėse pasaulio kūrėjų gretose. Daugiau

Mindaugas Iskevičius. Kultūros renginiai Kaune

Maloniai primename apie renginius:
Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) įvyks Aldonos Ruseckaitės eilėraščių knygos „Debesiu“ (Kaunas: Leidykla „Kauko laiptai“, 2019) pristatymas;

Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas;

Daugiau