Kultūra ir menas

Valentina Gudienė, Elta, Lokarno kino festivalyje – R.Barzdžiukaitės filmo pasaulinė premjera

~ Biciulystė Siūlo
Barzdziukaite kino rezis  Režisierės Rugilės Barzdžiukaitės  (Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.), dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ įtrauktas į trečiadienį prasidedančio 71-ojo Lokarno (Šveicarija) kino festivalio programą. Viename iš svarbiausių Europos kino renginių įvyks tris pavasarius unikalioje Lietuvos vietoje filmuotos juostos pasaulinė premjera. Tai pirmasis lietuviškas ilgo metro dokumentinis filmas, įtrauktas į oficialią Lokarno kino festivalio programą.  Daugiau →

A.Matelio filmas populiariausias Milane

~ Biciulystė Siūlo

Arūno Matelio naujausias filmas vis dar rodomas Milane bei kituose Italijos miestuose. Praėjusią savaitę surengtas seansas išpardavė visus bilietus, savo populiarumu aplenkdamas net „Solo. Žvaigždžių karų istorija“ ir visus kitus rodomus filmus.

Filmo seanse rinkosi dviračių sporto pasaulio čempiono Peter Sagan komandos nariai, tokie kaip Mateo Peluči (Matteo Pelucchi), Aleksejas Saramotinsas bei Luka Paolini (Luca Paolini). Daugiau →

Čingizas Aitmatovas. Mankurtas

~ Biciulystė Siūlo

Tai ištrauka iš Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“. Romane pateikta liūdna ir šiurpi mankurto „darymo“ istorija. Ji matuojama dešimčių, kurie kankinimų neiškentėjo, mirtimi ir vieno kito išlikusio ir išprotėjusio mankurto atsiradimu. Mankurtas tik vykdo šeimininko nurodymus, jam nieko kito pasauly nebelikę, jis nieko kito nepajėgia suvokti. Jis nepaprastai bijo, kad šeimininkas nepaliestų jo dykumos saulėje ant galvos uždžiovinto avikailio, kuris yra įsirėžęs iki pat galvos kaukolės ir dėl to kiekvienas šeimininko žodis jam yra „šventas“. Čingizo Aitmatovo nupasakotas dvasinis žmogaus tipas tebelieka aktualus ir mūsų dienomis. Ne kartą esame regėję, kaip tokio tipo mentalitetas prasiveržia ir bando įsivyrauti Lietuvos viešame gyvenime, vadinamojo politinio bei ekonominio elito gretose.

Dalia BYČIENĖ. Liūdna, kad Tėvynė nemyli savo vaikų

~ Redakcija

Mažai kas Lietuvoje nėra girdėjęs Lukšių gyvenvietės, jos poilsio parko, kur fotografuotis važiuodavo ir tebevažiuoja jaunavedžiai ir abiturientai. Kiek toliau nuo gyvenvietės, dar viena Lukšių vertybė – šviesūs Zyplių dvaro rūmai ir jam priklausantys buvę ūkio statiniai, kuriuose karaliauja menas ir tautodailė. Ar visa tai būtų, jei ne energingas menininkas, skulptorius ir tapytojas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana?
Kuriant Zyplius, sugulė menininko naktys ir savaitgaliai, tašant skulptūras – uždirbtų dauguma pinigų. Kai beveik viskas, regis, jau pabaigta, menininką vis dažniau aplanko bloga nuojauta, kad pastangas, kurios, tikėjosi, tarnaus menininkams, pamažu užgožia komercija. Daugiau →

Ieva Urbonaitė-Vainienė. Nepažintas J.Marcinkevičius: knygų sutiktuvėse kalbėjo ir dukra

~ Redakcija

Atsiminimuose, kuriuos knygai „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ parašė 40 autorių, literatūrologui Valentinui Sventickui buvo svarbu atspindėti ne tik rašytoją, bet ir labai svarbius mūsų tautos, valstybės gyvenimo tėkmės epizodus. „Kai kurie iš jų – labai jaudinantys, ir tai kuria ypatingą šios knygos turinį,- pirmadienio vakarą Rašytojų klube ne tik apie atsiminimus, bet ir J. Marcinkevičiaus rinktinę „Amžiaus pabaiga: eilėraščiai, poemos, esė“ – paskutiniąją Lietuvių literatūros lobyno serijos „XX amžius“ knygą – sakė V. Sventickas. Daugiau →

Andrius Jakučiūnas. Kolaborante, mūsų šimtmečio tikrasis herojau

~ Biciulystė Siūlo
Žurnalas „Metai“ aną mėnesį paprašė atsakyti manęs į anketą, skirtą Lietuvos šimtmečiui, ir taip uždavė didelį galvosopį. Tiesą sakant, strigau jau su pirmu klausimu: kokie vardai, judėjimai, iniciatyvos, darbai ir kūriniai man atrodantys iškiliausi mūsų laisvėjimo kelyje?
Pasirodo, ne taip lengva išsirinkt tuos svarbiuosius – vis dėlto turėjom gana intensyvią istoriją, ir ją sutraukti į kelis štrichus yra sudėtinga, ypač taip, kad ten būtų konkrečios konkrečių žmonių pavardės. Lietuvos likimą lėmė ištisi legionai, minių minios žmonių. Tiesiog pasakyti, kad Lietuva – tai Maironis, Marcinkevičius, „Dievų miškas“ ir Sąjūdis būtų per skysta. Čia aš tyčia pasirinkau deklaratyviai naivią Lietuvos interpretaciją, bet faktas lieka faktu – kad ir kokius vardus ar judėjimus rašytum, neaprėpsi visumos įvykių ir asmenybių, suteikusių kūną ir veidą Lietuvai.
Daugiau →