Justina Gafurova. Dvigubos pilietybės šalininkai galvoja, kad laimėjo referendumą. Planuoja dar porą tokių

Sekmadienį, rinkimų dieną, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienu metu vyko du referendumai. Tauta aiškiai pasakė savo poziciją abiem klausimais. Referendumas dėl dvigubos pilietybės laikomas įvykusiu, tačiau Tauta pasisakė prieš dvigubą pilietybę. O referendumui dėl Seimo narių mažinimo pritrūko aktyvumo, taigi referendumas laikomas neįvykusiu. Tačiau tai dar ne pabaiga. Daugiau

Antanas Andziulis. Velniava slypi Pilietybės įstatyme

Atidžiau pažvelgus į procesus, vykstančius pilietybės įgijimo bei netekimo baruose, atsiskleidžia labai ryški asimetrija tarp pilietybę įgyjančių – pakankamai tolimų Lietuvai asmenų ir Lietuvoje gimusių piliečių, kurie, po 1990 m. kovo 11-osios išvykę užsienin ir ten užsidirbę teisę į kitos šalies pilietybę, turėtą Lietuvos pilietybę praranda Pilietybės įstatymo nuostatų pagrindu.

Štai Migracijos metraščiuose http://migracija.lrv.lt/lt/statistika/migracijos-metrasciai pateiktų duomenų pagrindu mano daryta suvestinė:

Daugiau

Albin Hoffman. BALSUOKIME!

 Iki šiol įvairioje spaudoje ir žinių šaltiniuose skaitėme įvairias nuomones ir šmeižtus apie parengtą referendumą dėl „dvigubos pilietybės“. Įvairūs komentatoriai naudojosi visiška žodžio laisve. Skaitėme ir girdėjome įvairius aiškinimus apie tą „dvigubą pilietybę“. Laikas sustoti aiškinti, ir veikti aktyviai įtikinant kiekvieną lietuvį, kad dalyvautų balsavime ir būtinai balsuotų už referendumo dėl „dvigubos pilietybės“ pasisekimą. Daugiau

Danas Nagelė. Dviguba pilietybė – nepaisant nieko!

Referendumo įstatyme aiškiai pasakyta, kad bet kam draudžiama naudotis tarnybine, padėtimi valstybės institucijose siekiant paveikti referendumo rezultatus. Kviesti ateiti balsuoti nedraudžiama, tačiau draudžiama agituoti, kaip reikėtų balsuoti. Tačiau artėjant referendumui dėl Dvigubos pilietybės įstatymo šio draudimo visiškai nepaisoma. 

Į savo paties kurtą įstatymą spjauna ir Seimas. Jis kitą savaitę plenarinio posėdžio metu svarstys rezoliuciją, kuria tiesiai šviesiai žmonės raginami ateiti balsuoti už dvigubą pilietybę. Daugiau

Aušra Blaas. Pilietybė yra duotybė?

Jei taip, iškyla du klausimai: duota kieno ir kam? Kalbant teoriškai, tai valstybės dovana žmogui. Praktiškai – tai yra valstybės ir žmogaus santuoka. Nebūtinai visam gyvenimui, nors iš pirmo žvilgsnio galėtų taip pasirodyti, ir nebūtinai tai turėtų būti monogamiškas santykis. Nors ir mūsų, ir kai kurios kitos valstybės to labai ir norėtų. Kita vertus, o kas nenorėtų gyventi iliuzijų pasaulyje? Daugiau

Ferdinandas Kauzonas: Aukštielninkas referendumas

Reitingų lentelės – mūsų širdyse

Nemažai viešuomenės nuotaikų tyrinėtojų su neslepiamu nerimu konstatavo, kad prezidento rinkimų kampanija vyksta kaip niekada vangiai. Tai jeigu aštuonių iškilių vyrų ir vienos nemažiau iškilios moteriškės kompanijos kampanija yra vangi, tai kaip vadinti dviejų vargšų referendumų kampaniją? Čia su vangybėmis neišsiversi. Ėmiau knistis po žodynus, ieškodamas tikslesnio atitikmens. Šį tą radau: nerangi, liurbiška, vėpliška… Neee! Per švelnu, pernelyg nutolta nuo referendumų kampanijos „entuziazmo“ realybės. Ir staiga viename iš žodynų – aukštielninkas! Ot, čia tai bent! Taip ir matau referendumus realybėje. Abu nokdaune. O gal jau net ir nokautuoti. Guli aukštielninki, leisgyvi, o gal net nebegyvi ir rėkia… Daugiau

Antanas Kulakauskas apie daugybinę pilietybę

Antanas Kulakauskas apie daugybinę pilietybę Įdomu, kaip Lietuva nubalsuotų referendume, jei jame būtų iškeltas siūlymas sulyginti vyro ir meilužio (žmonos ir meilužės) teisinį statusą. O juk kalbant metaforiškai, analogiškas siūlymas yra siūlymas įteisinti kaip visuotinę (nors ne visiems) normą (o ne kaip išimtį už tam tikrus nuopelnus valstybei – dabartinė konstitucinė norma) dvigubą (daugybinę) pilietybę, t.y. grąžinti ar palikti Lietuvos pilietybę tiems buvusiems ar dar esamiems Lietuvos piliečiams, kurie jau gavo ar nori ir sugebės gauti kitos vakarų civilizacinei erdvei priklausančios šalies pilietybę.

Daugiau