LR Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pasisako už žmogišką, teisiškai pagrįstą, diskusiją, 2018-11-01 straipsnyje [1] „KT vadovas: norėtųsi, kad diskusijos dėl dvigubos pilietybės būtų dalykinės, o ne emocinės“. Tikra tiesa – LR Konstitucija – aukščiausias valstybės valdymo Įstatymas, suteikiantis piliečiams teises ir jų atimti negali. LR Konstitucija negali savęs paneigti – tai , kas įtvirtinta Konstitucijoje (kaip tiesiogiai taikomas aktas) yra PRIVALOMA ne tik Seimui, LR KT, bet ir Pilietybės įstatymui. Pilietybių klausimas įtvirtintas LR Konstitucijos 12 straipsnyje, tad ir sprendimas privalomas visiems tik tikslus, teisiškas: Daugiau
pilietybe
Arvydas Juozaitis ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę vetuoti teisės aktų pataisas dėl dvigubos pilietybės referendumo
Spalio 22 d. Sąjūdžio pradininkas, rašytojas, filosofas, kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydas Juozaitis viešai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl Seimo nutarimo skelbti dvigubos pilietybės referendumą. Jis paragino vetuoti Referendumo įstatymo pataisas, mažinančias reikalavimus referendumui dėl pilietybės ir išplečiančias dvigubos ir net daugybinės pilietybės turėtojų ratą. Daugiau
Danas NAGELĖ. Seimo įžūlumu piktinasi net anksčiau už dvigubą pilietybę pasisakę asmenys
Seimas vakar galutinai nutarė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kitąmet vyks dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka – kartu su prezidento rinkimų pirmu ir antru turais. Toks buldozeriu prastumtas parlamentarų sprendimas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų priešiškai nuteikti net ir iki šiol turėjusius tokią pat nuomonę kaip ir seimūnai.
Nutarimą parėmė 66 Seimo nariai, balsavusių „prieš“ nebuvo, susilaikė 4. Nuspręsta: referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis. Tam, kad žmonės jame aktyviau dalyvautų. Jei referendumo klausimui būtų pritarta, Konstitucijoje įsigaliotų tokia nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda.“ Daugiau
Dr. Jonas Ramanauskas. Paso nešiotojas prof. Povilas Gylys
Susidomėjau 2018-09-26 prof. Povilo Gylio straipsniu „Emigrantai ir pilietybė“ [1]. Susidomėjau, nes prof. Povilas Gylys tame straipsnyje [1] taip rašo:
„Ir apie pilietybę. Nepradėsiu diskusijos apie referendumą pilietybės klausimu. Tik priminsiu, kad reikia skirti paso nešiotoją ir pilietį. Tikras pilietis – žmogus, kuriam RŪPI jo pilies, jo šalies reikalai.” Daugiau
Dr. Jonas Ramanauskas. Alko niekšinga kova prieš LR Konstituciją
Du pasai | Alkas.lt nuotr.
Kaip matome iš nuotraukos alkas lt grasina rusais tikslu, kad iš lietuvių, LR piliečių, gimusių Lietuvoje būtų atimta LR Pilietybė ir būtų naikinama Lietuva. Klausimas alkui: ar pasaulyje matote tik vieną valstybę Rusiją? Ar nematote Anglijos, Airijos, JAV ir dar daugybės pasaulio valstybių, kur gyvena lietuviai, LR piliečiai? Daugiau
Gediminas JAKAVONIS. Dvigubos pilietybės referendumo stūmėjai klibina valstybės pamatus
Kitąmet rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės nėra toks nekaltas, kokį jį stengiasi parodyti politikai. Jis slepia kur kas rimtesnius dalykus, nei deklaruojamą norą, kad pasaulyje gyventų 4 mln. Lietuvos piliečių.
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS, teisininkas Alfonsas VAIŠVILA, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, tautininkas Audrius RUDYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
Justina GAFUROVA. Dvigubos pilietybės referendumo statistika priklausys nuo VRK
Politikams aktyviai stumiant dvigubos pilietybės referendumą, kyla daugybė ne tik teisinių, bet ir organizacinių dalykų. Šiuo metu skelbiama, kad referendumas galėtų vykti su prezidento rinkimais 2019 m. gegužės mėnesį. Ar tai reiškia, kad į referendumo statistiką bus įskaičiuoti visi, atėję dalyvauti prezidento rinkimuose?
Visuomenę į dvi dalis suskaldęs privalomasis referendumas pagal dabartinius kriterijus įteisintų dvigubą pilietybę, jei į jį atvyktų ir dvigubai pilietybei pritartų daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų.
Estijos parlamentas atmetė įstatymo projektą dėl masinės dvigubos pilietybės
Antradienį (rugsėjo 25 d.), Estijos parlamentas, Riigikogu, atmetė liberalia laikomos Reformų partijos įstatymo projektą, kuriuo Estijos piliečiams siūlyta leisti neatsisakant Estijos pilietybė tuo pat metu turėti ir kitos Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės bendrijos narės, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Šveicarijos pilietybę.
Povilas Gylys. Emigrantai ir pilietybė
Mano manymu, egzistuoja trys kategorijos emigrantų. Pirmai priklauso nostalgiškieji, besiilgintys. Ne iš gero gyvenimo palikę Tėvynę, jie jos ilgisi, nuolat domisi, kas joje vyksta. Jie pergyvena dėl jos nesėkmių ir džiaugiasi jos laimėjimais. Antrai kategorijai priklauso abejingieji. Jie retai mintimis ir veiksmais grįžta į Lietuvą. Jei ir domisi, tai daugiausia tik savo artimaisiais – tėvais, seserimis, broliais ir t.t. Tai gerai, bet VALSTYBINIAI, NACIONALINIAI reikalai jiems nelabai rūpi. Trečia grupė – arogantiškieji. Jie tapatinasi su ta šalimi, kurioje įsikūrė, tą šalį „kotiruoja“ aukščiau nei savo Tėvynę, jaučiasi aukštesnės prabos žmonėmis nei Lietuvos „aborigenai“.
Eugenijus Žmuida. Skaitytojo pozicija. Lietuviškas pasas ar dviguba pilietybė?
Lietuvoje sklando Lietuviško paso idėja. Ji skamba gražiai, bet ar tautiškai nusiteikę patriotai gerai patys suvokia, kas po ja slypi? Slypi keletas sovietinio mąstymo rudimentų. Visų pirma – tautiečių dalijimas į „gerus“ ir „blogus“. „Gerieji“ – tai pasiliekantys, „blogieji“ – išvažiuojantieji. Potencialiai kiekvienas „gerietis“ labai greitai gali tapti „bogiečiu“. Tada jam sakysime, kaip sakė vienas ūsuotas dėdė: „Važiuok sau, nepakeičiamų žmonių nėra.“ O sugrįžusius (kad ir iš nelaisvės) laikydavo „tautos priešais“ – išdavikais , juos ištremdavo arba sušaudydavo. Toliau seka kitas rudimentas: jei tik tautiškai nusiteikę „patriotai“ galėtų, nuleistų geležinę uždangą. Emigracija baigtųsi. Lietuviškas pasas yra švelnesnė tos uždangos ir susidorojimo su „išdavikais“ forma. Nes mintis ta pati – neleisti išvažiuoti ir įkalintuosius auklėti „patriotais“. Daugiau