„Labai liūdna, kad yra skirstoma į „mes“ ir „jie“. „Mes“ – gyvenantys čia, „jie“ – gyvenantys ten. Aš kartais galvoju, kodėl pykstama ant emigrantų, nes tai yra pasekmė, ne priežastis“, – sako Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Anot jos, nors emigracijoje gyvenantiems tautiečiams labai svarbi dviguba pilietybė, Lietuvoje iniciatyvos spręsti šį klausimą nėra. Dar neaišku, ar įvyks referendumas, taip pat nenuspręsta dėl referendumo formuluočių. Anot D.Asanavičiūtės, jeigu situacija nepasikeis ir neatsiras politinės valios, nemažai emigravusių lietuvių tiesiog atsisakys Lietuvos pilietybės. „Ne vieną atvejį žinau, kai darbdaviai prašo darbuotojų įgyti Jungtinės Karalystės pilietybę tam, kad būtų užtikrinti, kad darbo jėga, profesionalai nepaliks šalies. Jeigu niekas nepasikeis, kitos išeities nėra. Išsaugoti pasą galimybės neturime“, – teigia ji. Žurnalistės Daivos Žeimytės ir D.Asanavičiūtės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“. Daugiau →

Labai labai nustebino, tiesiog pasibaisėjau dr. Jūratės Laučiūtės išsakyta nuomone apie dvi pilietybes straipsnyje  „J. Laučiūtė: Kam Lietuvai popieriniai lietuviai?“ (http://alkas.lt/2018/08/05/j-lauciute-kam-lietuvai-popieriniai-lietuviai/).

Kaip ten bebūtų, dr. Jūratė Laučiūtė niekaip negali ištarti dviejų lietuviškų žodžių lietuviškai: dvi pilietybės, o ne „dviguba“ pilietybė. Tokios „dvigubos“ pilietybės nėra ir negali būti. LR Konstitucijos 12-as straipsnis kalba ne apie „dvigubą“ pilietybę, o apie dvi pilietybes: Daugiau →

Seimas sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio – dėl pilietybės. 
Šeštadienį už tokį Referendumo įstatymo pakeitimą balsavo 67, prieš buvo 3, susilaikė 16 Seimo narių.

Jame įtvirtinta, kad sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bus laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Daugiau →

  Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija. Daugiau →

Nepaisant to, kad teisė išlaikyti Lietuvos pilietybę buvo išrinkta viena iš trijų „šimtmečio idėjų Lietuvai“, skepsio šiai idėjai yra labai daug – tai vienareikšmiškai neprisideda prie tautos vienijimo. Atidžiai stebint viešąją erdvę, darosi aišku, kad abejonių ir baimių yra daug, paprasčiausiai, dėl to, kad dvigubos pilietybės klausimu vykstančios diskusijos apsiriboja paviršutiniškais ginčais bei kaltinimais ir baigiasi be vaisių – aiškiai nesuformuluojami atsakymai į rūpimiausius klausimus.
Daugiau →

Daugiau →

Dvigubos pilietybės idėjos taip susuko politikams galvą, kad šie imasi keisti įstatymus. Metų pradžioje užsienio reikalų ministras tikino, kad nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jį valdžia pasiruošusi kartoti. Suprask, kol piliečiai nubalsuos tinkamai. O kad daug kartoti nereikėtų, Seime jau pateiktos Referendumo įstatymo pataisos, nuleidžiančios referendumo kartelę. To ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir neseniai įsikūrusios socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Daugiau →

Klausimas dėl pilietybių skamba visus 15 metų. Kaip sakoma, skaldoma Tauta. Ir kas tik apie tai nekalba… gal tik akmenys. Bet ir tie gali prakalbėti. Išprotėjimas ima viršų. Meldžiamasi aferistams, nors gal jau prarado bet kokį tikėjimą? O gal tik toks tikėjimas ir beliko: melstis aferistams?

2018-05-11, ,,Kauno dienos“ Milenos Andriukaitytės, BNS, straipsnis „Seime užvirė pasiruošimo referendumui dėl pilietybės darbai” (http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/seime-uzvire-pasiruosimo-referendumui-del-pilietybes-darbai-863424), kuriame rašoma: “Seimo darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo svarsto dvi formuluotes, abi jos leistų išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.“ Daugiau →

  Dviejų pilietybių klausimas yra sunkiai suvokiamoje antagonistinėje priešpriešoje tarp Lietuvos valdžios ir LR Konstitucijos 12-o straipsnio.

Lietuvos valdžios ilgai besitęsianti pozicija iš esmės išniekina LR Konstitucijos 12-ą straipsnį. Čia valdžiai padeda LR Konstitucinio Teismo aferizmas, o kartu ir Seimo narių panieka Konstitucijai, kuriai jie prisiekia. Kaip nekeista, net Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) „užkibo“ ant šitokio kabliuko. Dar kartą pakalbėkime iš esmės.

Daugiau →

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos pilietybė kitos valstybės pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams gali būti suteikiama tik „atskirais“( išaiškinimo prasme- tik labai retais, išskirtiniais) atvejais, taip pat išaiškino, jog išvykę Lietuvos piliečiai, ekonominiai emigrantai, priėmę kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, tik pakeitus Konstituciją-straipsnį, nustatantį, kad „Niekas negali būti kitos valstybės ir Lietuvos piliečiu tuo pat metu, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus „Tačiau Konstitucinis teismas pritaikė dvigubus standartus, diskriminuojančius lietuvių tautybės asmenis. Daugiau →