Justina GAFUROVA. Dvigubos pilietybės referendumo statistika priklausys nuo VRK

Politikams aktyviai stumiant dvigubos pilietybės referendumą, kyla daugybė ne tik teisinių, bet ir organizacinių dalykų. Šiuo metu skelbiama, kad referendumas galėtų vykti su prezidento rinkimais 2019 m. gegužės mėnesį. Ar tai reiškia, kad į referendumo statistiką bus įskaičiuoti visi, atėję dalyvauti prezidento rinkimuose?
Visuomenę į dvi dalis suskaldęs privalomasis referendumas pagal dabartinius kriterijus įteisintų dvigubą pilietybę, jei į jį atvyktų ir dvigubai pilietybei pritartų daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų.

Daugiau

Estijos parlamentas atmetė įstatymo projektą dėl masinės dvigubos pilietybės

Estijos parlamentas atmetė įstatymo projektą dėl masinės dvigubos pilietybės Antradienį (rugsėjo 25 d.), Estijos parlamentas, Riigikogu, atmetė liberalia laikomos Reformų partijos įstatymo projektą, kuriuo Estijos piliečiams siūlyta leisti neatsisakant Estijos pilietybė tuo pat metu turėti ir kitos Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės bendrijos narės, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Šveicarijos pilietybę.

Daugiau

Povilas Gylys. Emigrantai ir pilietybė

Povilas Gylys. Emigrantai ir pilietybė Mano manymu, egzistuoja trys kategorijos emigrantų. Pirmai priklauso nostalgiškieji, besiilgintys. Ne iš gero gyvenimo palikę Tėvynę, jie jos ilgisi, nuolat domisi, kas joje vyksta. Jie pergyvena dėl jos nesėkmių ir džiaugiasi jos laimėjimais. Antrai kategorijai priklauso abejingieji. Jie retai mintimis ir veiksmais grįžta į Lietuvą. Jei ir domisi, tai daugiausia tik savo artimaisiais – tėvais, seserimis, broliais ir t.t. Tai gerai, bet VALSTYBINIAI, NACIONALINIAI reikalai jiems nelabai rūpi. Trečia grupė –  arogantiškieji. Jie tapatinasi su ta šalimi, kurioje įsikūrė, tą šalį „kotiruoja“ aukščiau nei savo Tėvynę, jaučiasi aukštesnės prabos žmonėmis nei Lietuvos „aborigenai“.

Daugiau

Eugenijus Žmuida. Skaitytojo pozicija. Lietuviškas pasas ar dviguba pilietybė?

Lietuvoje sklando Lietuviško paso idėja. Ji skamba gražiai, bet ar tautiškai nusiteikę patriotai gerai patys suvokia, kas po ja slypi? Slypi keletas sovietinio mąstymo rudimentų. Visų pirma – tautiečių dalijimas į „gerus“ ir „blogus“. „Gerieji“ – tai pasiliekantys, „blogieji“ – išvažiuojantieji. Potencialiai kiekvienas „gerietis“ labai greitai gali tapti „bogiečiu“. Tada jam sakysime, kaip sakė vienas ūsuotas dėdė: „Važiuok sau, nepakeičiamų žmonių nėra.“ O sugrįžusius (kad ir iš nelaisvės) laikydavo „tautos priešais“ – išdavikais , juos ištremdavo arba sušaudydavo. Toliau  seka kitas rudimentas: jei tik tautiškai nusiteikę „patriotai“ galėtų, nuleistų geležinę uždangą. Emigracija baigtųsi. Lietuviškas pasas yra švelnesnė tos uždangos ir susidorojimo su „išdavikais“ forma. Nes mintis ta pati – neleisti išvažiuoti ir įkalintuosius auklėti „patriotais“. Daugiau

Ramūnas Karbauskis. Atsakymas Arvydui Juozaičiui

Gerbiamas, Arvydai Juozaiti, iš tiesų, prieš metus kartu su bendraminčiais Seime įregistravome Lietuvio paso įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektus. Norėjosi pralaužti tuos ledus, kurie metų metus nejudėjo, nors politikai žarstė pažadus stiprinti ryšį su pasaulio lietuviais. Esu įsitikinęs, kad šio projekto įgyvendinimas pagelbės išsaugant kitos šalies pilietybę priėmusio lietuvio ryšį su Tėvyne. Jūs klausiate, kas nutiko, ar aš nepamiršau šios idėjos. Atsakymas – ne, nepamiršau. Lietuvio paso idėja ne stalčiuose, ji gražiai padėta ir laukia savo eilės. Džiaugiuosi, kad atkakliai siekiate išsaugoti lietuvybę ir į Lietuvos pilietybę žiūrite kaip į pasididžiavimo, ypatingos pagarbos ir nusipelnymo vertą, žmogaus prigimtyje įrėžtą vertybę. Daugiau

Jūratė Laučiūtė. Plūgu per Konstituciją

Nespėjo LR Konstitucijos ir Lietuvos valstybingumo gerbėjai lengviau atsikvėpti po to, kai Seimui nepavyko atmesti Prezidentės veto, uždraudusio žeminti kartelę dėl referendumo, valstiečių darbštuoliai vėl įsikinkė į arklą, kad iš kitos pusės išakėtų svarbiausią Lietuvos valstybingumo priebėgą…
Jei iki šiol jie mėgino akėti  vieną straipsnį, kuriame kalbama apie LR pilietybę, tai dabar užsimojo  aparti visą skirsnį. Ir net ne vieną skirsnį.
Dar vasarą Seimo pirmininkas pademonstravo neregėtą nuovoką, susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais pripažinęs, kad Prezidentės veto dėl pataisų, kuriomis nužeminama referendumo kartelė pilietybės įstatymo keitimui, turi pagrindo, ir Seimas veto gali neatmesti. O žurnalistams V. Pranckietis suteikė vilties, kad vis tiek kokias nors pataisas Seimas sugalvos: „Turbūt nėra neteisingas tas veto – dėl to, kad išskirtas vienas straipsnis yra, tai galbūt dar bandysime kokių kitokių variantų daryti“.

Daugiau

Arvydas Juozaitis Ramūnui Karbauskiui – viešas laiškas

 Žinia kaip dienos šviesa: Seimo rudens sesijoje numatytas daugybinės pilietybės įteisinimo kelias, tai yra kelias į vienintelį ir nepakartojamą „Dvigubos pilietybės referendumą“. Absurdo kelias tęsiamas.

Valdančiosios koalicijos apsisprendimą vainikuojate Jūs, Ramūnai Karbauski, tai yra Jūsų citata: „Mums nesuvokiama, kodėl yra trukdoma išlaikyti emigrantų ryšį su savo tėvyne“.

Kadangi ryšys su pasaulyje pasklidusiais tėvynainiais man rūpi ne mažiau negu Jums, pasinaudosiu atviro laiško žanru ir pamėginsiu Jums šį bei tą priminti. Tikiuosi, neprieštarausite. Daugiau

Rasuolė Bauraitė. Emigrantė: „Užtenka akcentuoti tik vienos rūšies išvažiavusius lietuvius“

„Labai liūdna, kad yra skirstoma į „mes“ ir „jie“. „Mes“ – gyvenantys čia, „jie“ – gyvenantys ten. Aš kartais galvoju, kodėl pykstama ant emigrantų, nes tai yra pasekmė, ne priežastis“, – sako Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Anot jos, nors emigracijoje gyvenantiems tautiečiams labai svarbi dviguba pilietybė, Lietuvoje iniciatyvos spręsti šį klausimą nėra. Dar neaišku, ar įvyks referendumas, taip pat nenuspręsta dėl referendumo formuluočių. Anot D.Asanavičiūtės, jeigu situacija nepasikeis ir neatsiras politinės valios, nemažai emigravusių lietuvių tiesiog atsisakys Lietuvos pilietybės. „Ne vieną atvejį žinau, kai darbdaviai prašo darbuotojų įgyti Jungtinės Karalystės pilietybę tam, kad būtų užtikrinti, kad darbo jėga, profesionalai nepaliks šalies. Jeigu niekas nepasikeis, kitos išeities nėra. Išsaugoti pasą galimybės neturime“, – teigia ji. Žurnalistės Daivos Žeimytės ir D.Asanavičiūtės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“. Daugiau

Dr. Jonas Ramanauskas. Dvi pilietybės ir popierinių inteligentų propaganda

Labai labai nustebino, tiesiog pasibaisėjau dr. Jūratės Laučiūtės išsakyta nuomone apie dvi pilietybes straipsnyje  „J. Laučiūtė: Kam Lietuvai popieriniai lietuviai?“ (http://alkas.lt/2018/08/05/j-lauciute-kam-lietuvai-popieriniai-lietuviai/).

Kaip ten bebūtų, dr. Jūratė Laučiūtė niekaip negali ištarti dviejų lietuviškų žodžių lietuviškai: dvi pilietybės, o ne „dviguba“ pilietybė. Tokios „dvigubos“ pilietybės nėra ir negali būti. LR Konstitucijos 12-as straipsnis kalba ne apie „dvigubą“ pilietybę, o apie dvi pilietybes: Daugiau

Jadvyga Bieliavska (ELTA). Sumažės reikalavimų kartelė referendumui dėl pilietybės

Seimas sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio – dėl pilietybės. 
Šeštadienį už tokį Referendumo įstatymo pakeitimą balsavo 67, prieš buvo 3, susilaikė 16 Seimo narių.

Jame įtvirtinta, kad sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bus laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Daugiau