Užuojauta

AtA  Amžinybėn iškeliavus Sauliui Kelpšai  (1958- 2012)
nuoširdžiai  užjaučiame Čikagos  Marquette Park’o Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios administratorių kun. Jaunių  Kelpšą.

***
Saulius Kelpšas  nuo jaunumės buvo įsijungęs į  taikią rezistenciją  prieš sovietų okupaciją, platino  pogrindinę spaudą, kaip ,,Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką” , ,,Aušrą” ir kt.  Lietuvai atkūrus nepriklausomybę  įsijungė į Lietuvos Caritas – pagalbos vargstantiems krikščionims organizaciją, buvo jos ilgametis  koordinatorius.

JAV lietuvių visuomeninis komitetas  ,,Už dvigubą pilietybę“

www.biciulyste.com redakcija

Daugiau

Etika kaip žurnalistikos kokybės ir išlikimo galimybė

2011 m. gruodžio 2-3 d. Vilniuje Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos sporto žurnalistų federacija, Verslo žurnalistų klubas, Spaudos fotografų klubas, Lietuvos radijas ir televizija konferencijoje „Etika kaip žurnalistikos kokybės ir išlikimo galimybė“ diskutavo apie tai, ar pajėgsime patys įveikti neprofesionalumą, ar lauksime, kad šiame bare tvarką įves kažkas iš šalies.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, jog būtina parengti naują profesinės etikos kodeksą, remiantis šiuo metu galiojančiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu.

PRAŠOME PERSIŲSTI ŠĮ LAIŠKĄ VISIEMS SKYRIŲ, KLUBŲ NARIAMS

Darbo grupė parengė projektą ir kviečia visas žiniasklaidos ir žurnalistines organizacijas įsijungti į Visuomenės informavimo priemonių etikos kodekso svarstymą.

Visas mintis ir idėjas apie profesinės etikos normas pamėginome subendrinti ir suderinti, kad jau būtų kažkas apčiuopiamo konkrečioms diskusijoms. Dokumento projektas yra paskelbtas diskusijų platformoje http://etika.eforum.lt/index.php

Prašome skaityti ir komentuoti. Ypač rašykite, jei ko neradote, kažkas svarbaus praleista.

PRAŠOME PERSIŲSTI ŠĮ LAIŠKĄ VISIEMS SKYRIŲ, KLUBŲ NARIAMS

Visuomenės informavimo priemonių etikos kodekso rengimo darbo grupė

Viktoras Trofimišinas    LŽS
Marytė Kontrimaitė    LŽD
Jūratė Ablačinskaitė    LŽS
Ramunė Vlasenkienė    LŽS
Viktoras Denisenko    LŽS
Daiva Červokienė    LŽS
Kristina Juraitė    VDU
Vitalija Morkūnienė    LŽS
Danutė Kurmilavičiūtė    LŽS
Gintaras Nenartavičius    LSŽF
Jolanta Mažylė    LŽC
Ramutė Šimukauskaitė    NRMLLA
Aurelija Vernickaitė    VŽK
Andrius Romanovskis    LRTA
Giedrė Balevičiūtė    LRTA

PRAŠOME PERSIŲSTI ŠĮ LAIŠKĄ VISIEMS SKYRIŲ, KLUBŲ NARIAMS

Daugiau

SAUSIO 13-OJI

Just. Marcinkevičius

Diena atrištom akim.
Tauta – iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atgimt –
Tebūna jos žodžiai kilnūs.

Pašauk ją. Pašauk atsitiest
Ir laisvę išskleist kaip esmę.
Štai mes, ir mūsų tik tiek –
Kiek buvo ir kiek esame.

Kiek būsim šioje dienoje
Sudygę augimui ir brandai.
Ant žemės gyvi ir po ja,
Paženklinti lietuvybės randais.

Prie savo kalbos prikalti,
Prie istorijos prirakinti.
Žmonės, jūs nekalti,
Jūs tik labai iškankinti.

Bet jau esam atrištom akim
Ir kaip vėliava jau pakilę.
Lietuva, leisk mums atgimt,
Tebūna mūs polėkiai kilnūs.

***

Kokia svarbi ir tragiška buvo toji naktis. Tie, kurie buvome prie TV bokšto, kurie apjuosėme jį susikibę rankomis, susirėmę petys į petį, kuriuos karšta arbata vaišino žmonės iš aplinkinių namų – niekados nepamiršime kraupiosios nakties.

Ne visus sužeidė fiziškai, ne visų artimieji žuvo. Sausio 13-osios naktis –tautos stiprybės išbandymo, jos patriotizmo naktis. Ir mes atstovėjome, įgijome tvirtybės.

Ar galėjo kas patikėti, kad nepriklausomoje Lietuvoje įsigalės žmogaus nuskurdinimo, viešo apvogimo teisė? Ar dėl tokios nepriklausomos Lietuvos už jos laisvę žuvusieji sumokėjo pačia brangiausia kaina – gyvybe?

Ar niekam negraužia sąžinė, kad per dvidešimtmetį Lietuva nuskurdo, o penki procentai šalies gyventojų tapo milijonieriais?

Kodėl pusė milijono darbingų žmonių apleido savo gimtinę, kad galėtų išgyventi, pragyventi, kad nereikėtų stovėti su ištiesta ranka ir nusižeminusiems prašyti bet kokio darbo?
Kodėl buvo leista prichvatizacija, kodėl žemes galėjo perkelti išrinktieji, pamiršę, kad reikia pirkti ar parduoti, kodėl valstybės turtas buvo taip lengvai iššvaistytas? Ar tik komunistai-socdemai kalti? Nejau penkias dešimtis metų trukęs tautos genofondo naikinimas įteisino vagystę kaip gyvenimo būdą?

Kas atsakys, kodėl saujelė LR Konstitucinio teismo teisėjų ir Prezidentė nusprendė už mūsų tautos išrinktą Seimą, kad išvykusieji neturėtų teisės išlaikyti prigimtinės Lietuvos respublikos pilietybės, nes spiriami būtinybės, jie turėjo priimti kitos šalies pilietybę?

Kas šiandien sprendžia tautos gyvybės ir išlikimo klausimą? Ar jis kam nors dar rūpi?

Kas dėl visko kaltas? Ar atsakys kas nors į šiuos klausimus?

Lietuvių tauta iš seno nepasidavė nei rusinimui, nei susinimui. Tie, kurie žinome savo tautos istoriją, jos nepainiojame su okupantų primestaja. Žinome, kas Sausio 13-osios naktį šaudė ir kodėl – buvo tikimasi, kad lietuvių tauta pasiduos. Apsiriko. Mūsų tauta parodė, kad jos dvasingumas stipresnis už fizinį būvį – atstovėjome kruviną sekmadienio naktį ir apgynėme Tėvynę, nes dar anksčiau už mus aukojosi Lietuvos partizanai-miško broliai…

Kad šiandien ne viskas gerai Tėvynėje esame kalti ir mes patys išsirinkę tokią valdžią. Gal, pasimokę iš savų klaidų, į kitus rinkimus ateisime atidesni, tvirtai nusistatę nerinkti populistų, siekiančių seimūno mandato tik savanaudiškais tikslais.

Amžina pagarba tiems, kurie atidavė gyvybę už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, kurie rizikuodami viskuo atstovėjo, buvo kartu.

Tikiu, jei prireiktų, mes ir vėl stotume ginti savo Tėvynės, kur bebūtume – šiapus ar kitapus Atlanto. Žuvusieji už Laisvę mus įpareigoja nepasiduoti.

Nuotr.: Sausio 13-oji. Koliažas. Autorė Audronė Beckman, TX

Daugiau

GERUMAS…

Žinia, žmogus su saule negyvena – visi esame šios Žemės svečiai, tik iškeliaujantys skirtingu laiku. Kiek esame geri, kiek gailestingi, kiek pasiaukojantys – viskas priklauso nuo mūsų, kiek sugebame išspinduliuoti visa tai iš mūsų širdies gerumo. Gailestingumas, gerumas atveria kelia ne tik dvasinei paramai, bet ir materialiai, neretai taip svarbiai svarbiu laiku. Draugiška ranka, atvėrusi piniginę aukai, nelaukiant įvertinimo, skambių žodžių, ypač tada, kai to reikia tam, kuriam atvėrėm, vertas didžiausios pagarbos sektinas pavyzdys…

Daugiau

Valstybės švenčių minėjimas Lemonte

Ar dažnai susimąstome kokios iš tiesų nuostabios šventės, įžymios datos yra Vasario 16 –oji, Kovo 11-oji? Ką jos suteikė lietuvių tautai, Lietuvos valstybei?

Išeivijoje nuo seno rengiami minėjimai, koncertai turi nusistovėjusias taisykles – būtinai perskaitomi Nepriklausomybės paskelbimo ir jos atkūrimo Aktai, kas nors pakviečiamas pakalbėti, po to koncertas ir – traukiam broliukai namo.

Daugiau

Padėkos diena

Tradicinė Padėkos diena (Thanksgiving arba Thanksgiving day) – JAV ir Kanados šventė.  Kanadoje jau atšvęsta Padėkos diena – antrąjį spalio pirmadienį, o JAV – šiandien – ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį. Tai derliaus nuėmimo pabaigos, tradicinė linksma  ir svarbi šeimos šventė, į kuria susirenka, suvažiuoja artimieji ir draugai.

Padėkos diena JAV – nedarbo diena. 1789 m. prezidentas George Washington  Padėkos dieną paskelbė valstybine švente. Seniau ji buvo švenčiama kiekvienoje valstijoje vis kita data. Nuo 1863 m. pez. Abraham Lincoln paskelbė vieną datą ir nuo tada Padėkos diena visose JAV buvo pradėta minėti ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį.

Nuo  1927-ųjų kasmet, Padėkos dienos proga, JAV prezidentas gauna dovanų vieną paukštį iš Nacionalinės kalakutų draugijos. Dovanotam kalakutui prezidentas tradiciškai ,,padovanoja“ gyvybę ir  jis paleidžiamas likusį gyvenimą leisti ,,taikiai ir ramiai“ kuriame nors  pramogų parke. Prezidentas Barak’as Obama 20 svarų kalakutui Courage tradici6kai ,,padovanojo“ gyvybę – jis likusį gyvenimą praleis Disneilendo pramogų parke…

Paprastai Padėkos diena švenčiama tris dienas – trijų dienų savaitgalį. Pagrindinis šventinis patiekalas – keptas kalakutas, kurio įdarui naudojami įvairiausi prieskoniai – žolelės (čiobreliai, rozmarinas ir petražolė), kiaulienos dešra, obuoliai, graikiniai riešutai, kiaušiniai, razinos, kukrūzai, perlinės kruopos, salieras, kitos daržovės. Prie kepto kalakuto patiekiamos trintos ar saldžios bulvės, brokolių salotos, šparaginių pupelių troškinys, spanguolių padažas, batatai, kukurūzai, ryžių patiekalai, moliūgų ar obuolių pyragas. Kalakuto krūtinėlė yra sultingesnė ir priklauso baltos mėsos grupei, o šlaunelės- tamsios. Sumanios šeimininkės taip sugeba iškepti  kalakutą, kad visa jo mėsa, nepaisant jos skirtumų, būtų minkšta ir sultinga.

Šie metai – gilios ekonominės krizės metai ne tik JAV. Bedarbystė palietė milijonus žmonių. JAV tokio didelio procento bedarbių nebuvo net 1983-siais, ekonomins krizės metais. Visose JAV bedarbystė jau pasiekė 10,2 proc., o trijose valstijose – California, Michigan ir Rhode Island net 12,5 procento.

Milijonai amerikiečių pasiliko savo namuose, nors dalis keliauja lėktuvais, maždaug tiek pat – automobiliais, kad tokią dieną už vieno stalo galėtu kartu susėsti su savo tėvais, broliais, seserimis.

Lapkričio mėn. trečią savaitę bedarbių gretas papildė 466 tūkstančiai amerikiečių…

Skanaus kalakuto, linksmos šeimyninės šventės!

**************

,,Bičiulystės“ redakciją sveikino, linkėjo smagaus juoko, gardaus kalakuto būrys mūsų skaitytojų. Dėkojame visiems atsiuntusiems sveikinimus.

***************

Daugiau

Birželis – vasaros pradžia. Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena

Gyvenantieji JAV Viduryje, ypač Čikagoje, neretai teigia, kad čia nėra nei pavasario, nei rudens. Kaip bebūtų, bet ilgai nesipriešinęs pavasaris iškeliavo jau senokai…

Su birželio pradžia prasideda kalendorinė vasara. Kokia ji bus, kai šiandien pasaulyje siautėja ekonominė krizė, niekas nepasakys. Bankrotą paskelbusi stambiausia JAV automobilių kompanija tėra tik tąsa to, kas jau vyksta seniai. Gvantanamo kalėjime uždarytiems kaliniams, buvusiems teroristasms, JAV administracija, siekdama pagerinti savo įvaizdį, parūpino kabelinę televiziją, dalija sudoku galvosūkius… Pakistane iš JAV bepiločių lėktuvų paleistos raketos sunaikino  ypač vertingų, t.y. apie pusę iš maždaug 20 su  Al Qaeda susijusių taikinių. Spėjama, kad Prancūzijos oro linijų „Air France“ lėktuvas su 228 žmonėmis, skridęs iš Rio de Žaneiro į Paryžių, pateko į audrą ir nukrito į Atlantą…

Vasaros pradžios naujienos veikia gąsdinančiai –  tai Žemės žaizdos, be kurių nepraeina nė vieni mūsų gyvenimo metai, ilgai neužgyjančios, neužmirštamos, kol naujos užgožia senąsias… Žūsta suaugusieji, seneliai ir vaikai – žmonijos ateitis. Žūsta teroristai, teisuoliai ir sukčiai, žūsta niekuo nekalti žmonės…

 Gal vasara bus ramesnė? Turėtų. Birželio 1-ąją pažangus pasaulis švenčia Tarptautinę vaikų gynimo dieną. – Gynimo? Nuo ko?! – Nuo prievratos, neteisybės, išnaudojimo, skurdo, bado, karo… Lietuvoje 1991 metais neabejingi vaikams žmonės įsteigė nepolitinę, nevyriausybinę, nereliginę, demokratiniais principais besivadovaujančią Lietuvos vaikų teisių gynimo organizaciją „Gelbėkit vaikus“. Jos įkūrimą inspiravo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.

Likimo nuskriaustiems Lietuvos vaikams Amerikos lietuviai įkūrė nuostabią organizaciją ,,Vaikų viltis”, kuri padėjo dešimtims neįgalių vaikų, sugrąžindama tikėjimą žmogaus gerumu, mokslo ir gydytojų kvalifikuota pagalba. Ir visa tai jiems nemokamai, nes kitas išlaidas išeivija padengė aukomis. ,,Saulutė”, ,,Vaiko vartai į mokslą” – organizacijos, remiančios Lietuvos vaikus. Viena materialiau – finansiškai, kita – kilniau, švietėjišku darbu.

Vaikai iki 18 metų amžiaus sudaro ketvirtadalį Lietuvos gyventojų. Jų yra apie 100 tūkstančių. Gimstamumas per pastaruosius  metus sumažėjo trečdaliu (33 proc.). Kasmet vis daugiau ir daugiau lietuvių vaikų gimsta užsienyje. Lietuvos Respublikos prezidentas savo veto daugeliui, gyvenančių už Tėvynės ribų, atėmė viltį  – teisę į dvigubą pilietybę… Tik ten gimusiems vaikams iki 18-kos metų ją suteiks. Tėvams – šiukštu, nevalia.

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisako už dvigubą pilietybę, nes ,,esame maža tauta“. Pažadėti lengviau, nei ištesėti. Pagyvensime – pamatysime. Liepos 12- oji  ne už kalnų.

Vaikai kaip gėlės: prižiūrėtos, auginamos su meile, atsidėkojančios meile geriems augintojams – tėvams. Pasodinti ir užauginti medį kur kas lengviau nei užauginti vaiką doru žmogumi, geru tautiečiu. Vaikai – mūsų ateitis, saugokime ir mylėkime juos!

Daugiau

SAUSIO 13 – OJI

Sausio 13-ąją žuvusieji: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius, įtvirtino Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Amžina garbė jums, paaukojusiems gyvybes už mus, gyvuosius. Jūs įsirašėte į tautos didvyrių gretas, tautos laisvės bylą. Jūs – mūsų Laisvės istorijos dalis.

Šiandien klausiame – ar tokios Lietuvos tikėjosi žuvusieji ir mes, buvę šalia, kartu su jais? Ar iškovotos laisvės, nepriklausomybės vaisiai tokie kartūs, kad dalis tautos turėjo palikti Tėvynę ir ieškoti laimės svetur, nes prasidėjęs Lietuvos ,,prichvatizavimas”, išpardavimas turčiams, ekskomunistams, įvairaus plauko ,,gudručiams”, eiliniams žmonėms padovanojo nepriteklių, bedarbystę ir kitas iš to išplaukusias bėdas?

Sausio 13-oji mums primena: ,,Žmonės, būkime budrūs, nepaliaukime budėti Lietuvos Laisvės, Nepriklausomybės sargyboje!” Taip išsaugosime pagarbą ir atmintį žuvusiems už mūsų Tėvynės laisvę.

,,Bičiulystės” redakcija

Daugiau