,,Metų žmogaus“ rinkimai (skelbta 12.24.08.)

Čikagoje leidžiamo  savaitraščio ,,Amerikos lietuvis“ redakcijai

Nesu palaikanti žaidimą ,,Metų žmogus“. Tačiau, perskaičiusi siūlomų kandidatų sąrašą, nutariau parašyti savo nuomonę.

,,Metų žmogus“ turėjo daug nuveikti plačiajai lietuvių bendruomenei. Jūsų kandidatai – dauguma vietinių parodėlių, mokyklėlių saviveiklininkai ir tie nuopelnai labai lokalūs, plačiuoju mastu nėra reikšmingi. Kai kuriems kandidatams, prisimenant patarlę: ,,Viščiukus skaičiuojame rudenį“ – dar ir per anksti skaičiuoti savo viščiukus. Juolab, kad dauguma siūlomų kandidatų dirba tiesioginį savo darbą.

Manau, kad šiais metais mums visiems, gyvenantiems toli nuo tėvynės, labiausiai nusipelnęs žmogus yra Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, kuri taip atkakliai ir nepavargstamai kovoja už mūsų visų reikalą – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymą, įgijus ir kitos valstybės pilietybę. Tai ji, ne kas kitas, argumentuotai kaunasi LR Seime, kalba per Lietuvos ir išeivijos radijo stotis. Beje, ji lapkričio mėn. vadovavo XIV Mokslo ir Kūrybos simpoziumo sesijai, kurioje vėl ir vėl buvo argumentuotai nagrinėjamas dvigubos pilietybės išlaikymo, tautos išlikimo klausimas. Turbūt, jos nuopelnų tautiečiams su kitais siūlomais ,,Metų žmogaus“ kandidatais, negalima net lyginti…

Advokatė dr. Regina Narušienė į Lietuvą keliauja savo pinigais, o jos visuomeninis darbas – neapmokamas. Ji tai atlieka laisvu laiku.

Siūlau visiems balsuoti už Reginą Narušienę.

*******************

P.S. gruodžio 22 d. tuo reikalu paskambinau ,,Amerikos lietuvio“  savininkui Broniui Abručiui, kuris pažadėjo mano siūlomos kandidatės pavardę įrašyti į kandidatų sąrašą ir paskelbti jau šią savaitę. Beje, buvo patikslinta, jog pirmauja kandidatas (-ė), jau surinkę  50 (!?) parašų… Pasirodo, kad   50 žmonelių gali išrinkti ,,Metų žmogų“.. . Tad kviečiu balsuoti už Reginą Narušienę ir surinkti dešimteriopai daugiau parašų… Laiko liko nedaug.

Rašykite ir balsuokite: alietuvis@comcast.net

Daugiau

Po rinkimų JAV ir Lietuvoje

Barak Obama – naujai išrinktas  44-asis  JAV  prezidentas, sostinės Baltuosiuose rūmuose Washington’e prisieks ir darbą  pradės  2009 m. sausio  20 d.

Barak Obamo’s rinkiminei kampanijai  buvo surinkta didžiausia  suma dolerių, nei iki šiol kuris pretendentas buvo surinkęs – 650 milijonų  dolerių (kalbama, kad TV pokalbių karalienė Oprah Winfrey rinkiminei kampanijai paaukojo ne vieną milijoną …  60 milijonų atkeliavo iš užsienio šalių, kurių Obama neįvardina, kaip ir  300 mln. surinktų  iš ,,smulkių  aukotojų” ).  Kandidatas  lankėsi   49 valstijose, agituodamas jų gyventojus balsuoti už jį. Vien Indianos valstijoje pabuvojo apie   50 kartų ir rinkimus joje laimėjo tik  vienu procentu daugiau už kitą pretendentą John McCain ( 50:49 proc.).  Balsus nulėmė Gary miestelio gyventojai, kurių daugumą sudaro afro-amerikiečiai…

Barak Obama dalyvavo  25 debatuose ir  turi neabejotiną oratoriaus  dovaną  (specialybė – advokatas). Už  jį balsavo 95 proc. juodųjų  JAV gyventojų,  ispanokalbių –   67 proc., pirmą kartą balsuojančių –   69 proc. ir t.t.  Svarbiausias Barak Obamo’s  programos punktas  – nusmukusi JAV  ekonomika ir sprendimai  jai atgaivinti. Be šio pažado rinkiminėje kampanijoje netruko iššūkių, kurie  patrauklūs ispanokalbiams (beveik kiekvienas jų turi ne vieną ar du giminaičius, gyvenančius ir dirbančius JAV nelegaliai) ir atvykėliams iš possovietinių ar  panašių kraštų –  jis pasisako už amnestiją  12 mln. nelegalių JAV gyventojų. Taip pat  – už abortų legalizavimą, gėjų vedybas ir t.t.

Kandidatas į JAV prezidenus John McCain – JAV didvyris, karo lakūnas. Vietnamo kare jo lėktuvas buvo numuštas du kartus. Penketą metų išbuvo karo belaisviu. Jo dvasios nesugebėjo palaužti  sulaužytų kojų, rankų skausmas. John McCain išliko  dvasingu iki  galo – sugebėjo pasakyti puikią sveikinimo kalbą laimėtojui , pripažinti savo pralaimėjimą ir lojalumą būsimam JAV prezidentui. Tai buvo retai dvasinga pralaimėjusiojo kalba. Tuo tarpu, klausantis nugalėtojo kalbos, negalėjai nepapastebėti šalto apskaičiavimo, išankstinio  žodžių redagavimo. Kaip ir negalėjai nepastebėti afro- amerikiečių neslepiamo triumfo – išsipildė dr. Martin Luther King, Jr. (1929 01 15 – 1968 04 04) 1963  m. pasakyti žodžiai : ,,I have a dream…” Taip, tik JAV, šiame be galo didelių galimybių krašte, įmanomi  tokie rinkimai, įmanomas  svajonių išsipildymas.

Vakar  – pirmoji naujai išrinkto prezidento diena, kurią jis praleido Čikagoje, pradėdamas formuoti kabinetą. Šiandien  Baltųjų rūmų kancleriu (Chef of Staff)  sutiko dirbti Barako Obamos vyriausybėje žydų kilmės amerikietis Rahm Emanuel, buvęs prez. W.Clinton patarėju  užsienio reikalams.

Kitoje pusėje Atlanto, Lietuvoje – naujai iširnktiesiems   LR Seimo nariams buvo įteikti Seimo nario pažymėjimai. Dėmesio centre atsidūrė  nauja seimūnė artistė  Asta Baukutė (A.Valinsko šou partija), sumaišiusi  iškilmių salę su patalpa, skirta maitinančioms motinoms. Tiesa, Amerikoje  jau leidžiama viešose vietose maitinti kūdikius. Neteko gird ėtik,  kad taip būtų nutikę Kongrese ar Senate…

Šiuose rinkimuose išeivija ir apskritai visi LR piliečiai, šiuo metu gyvenantys  šiapus  Atlanto, deja, balsavo labai negausiai dėl, įsitikinusi, dirbtinai apsunkintų  balsavimo sąlygų.

Kol JAV  naujai išrinktas prezidentas surinks kabinetą ir po 74 dienų pradės darbą, naujai išrinktas LR Seimas įsibėgės, mes, eiliniai mirtingieji, turime progą dalyvauti istoriniuose procesuose, būti liūdininkais, kaip mylime tėvynę – žygiais ar žodžiais…

Pagyvensime – pamatysime

Daugiau

Dalyvaukime rinkimų į LR Seimą II ture

Pasibaigusiame rinkimų I ture į LR Seimą, pirmauja Tėvynės sąjungos- krikščionių demokratų partija. Jei norime, kad Seime įsitvirtintų dešinioji partija, būtina kuo gausiau dalyvauti pakartotinuose rinkimuose, kurie numatyti spalio 26 d. LR generaliniame konsulate Čikagoje ( www.konsultas.org). Po dešimt dienų paaiškės 71 vienmandatėse apygardose išrinktas Seimo narys, todėl partijų pozicijos Seime dar gali pasikeisti.

Pirmadienį, spalio 13 d., pasikalbėjusi su LR generalinio konsulato Čikagoje darbuotoju, rinkimų į LR Seimą komisijos pirmininku Vytautu Mikėnu, sužinojau, kad rinkimams užsiregistravo 752 LR piliečiai, o balsavo tik 470.  Atvirai pasakius, pašiurpau.

Dar iki rinkimų rašiau (www.biciulyste.chttp://www.biciulyste.com/news-detail,news_type~redakcijos_langas,news~afc2935e4b1c77b23c8169a5c2d72c98.html):

,, Taigi, balsuoti, kaip skelbia LR generalinio konsulato Čikagoje tinklapis, bus galima tik konsulate, kuris įsikūręs prabangiame daugiaaukštyje miesto centre. Iki šiol vykusiuose rinkimuose buvo skiriama nemažai dėmesio rinkėjams – jų nuomonė, matyt, buvo svarbi. Kai įsitikinta, kad dauguma gyvenančių išeivijoje nebalsuoja už kairių pažiūrų partijas, tada kažkas Lietuvoje, konsulate ar LR ambasadoje, matyt, nutarė nepajudinti nė mažo rankos pirštelio, kad sukviestų kuo daugiau tautiečių – LR piliečių balsuoti už kandidatus į Seimą. Peršasi nuomonė – kažkam būtinai reikia įrodyti, jog išeivija nebalsuoja arba jų balsai nepageidautini…”

Prognozė pasitvirtino. Viename Lietuvos dienraščių pasirodęs straipsnelis apie Čikagos rinkėjų vangumą ir konsulato darbuotojų nuomonę apie juos, tik papildė prognozę. Cituoju:

,, „Dvigubos pilietybės klausimais buvo labai aktyvūs pasisakyti, o kai atsirado galimybė šiek tiek nulemti politinius sprendimus, aktyvumo nebeliko”, – apgailestavo pareigūnas (Vytautas Mikėnas – L.T.). Jam pritarė ir administratorius Ramūnas Astrauskas, konsulate dirbantis seniausiai ir matęs kitų, daug didesnio už Atlanto gyvenančių tautiečių dėmesio susilaukusių, rinkimų. „Daugelis daug kalba, apeliuoja į Lietuvos valdžios sąžinę, neva mūsų nereikia, mus apleidote. O kai reikia balsuoti, žmonės randa kaip geriau laiką praleisti. Kai pažiūri balsuotojų sąrašą ir kai palygini su tais, kurie kelia triukšmą per spaudą, paaiškėja, kad tarp triukšmadarių yra labai mažai balsuojančiųjų”, – nusivylimo neslėpė R. Astrauskas.”

Taigi, kas jau kas, bet Ramūnas Astrauskas puikiai žinojo, kad vyresnio amžiaus žmonės sunkiai važiuos į Čikagą… Matant kaip nelengvai žmonės susigaudo anketose, balsavime paštu, jis turėjo tuoj pat reaguoti ir patarti konsulato naujokams keisti rinkimų vykdymo taktiką. Tačiau jo komentaras ir ironija tik parodo ir paties poziciją…

Tą patį pirmadienį (spalio 13 d.) JAV lietuvių Visuomeninio komiteto (Peticijos už LR pilietybės išlaikymą, įgijus kitos valstybės pilietybę, organizatoriai – www.biciulyste.com/dviguba) vardu kalbėjau per Čikagos lietuvių radiją ,,StudijaR” (ačiū jo vyr. redaktorei Ramunei ir leidėjui Raimundui Mariui Lapams už suteiktą galimybę) ir kritikavau konsulatą už tokį pasirinktą rinkimų kelią.

Konsulato tinklapyje skelbiama:,, Iš anksto neatsiuntę rinkėjo anketų Lietuvos Respublikos piliečiai nebegalės būti įrašyti į papildomą rinkimų sąrašą ir balsuoti po 2008 m. spalio 12 d., 10 val. ryto (18:00 val. Lietuvos laiku), kadangi nebebus techninių galimybių tikslinti rinkėjų sąrašą.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad pageidaujant balsuoti paštu, Jūsų rinkėjo anketa turi pasiekti konsulatą ne vėliau kaip 2008 m. spalio 3 d.”

Išsiaiškinus su Vytautu Mikėnu, kad žmonės visgi gali balsuoti, net ir nedalyvavę pirmajame ture, per radiją paskelbiau konsulato ir jo, kaip komisijos pirmininko tel. numerį 312-397-0382 papildomas 203. Praneškite vardą, pavardę, adresą, kad spėtumėte gauti anketą iš LR generalinio konsulato II rinkimų turui į LR Seimą ir t.t.

Puiku, kitą dieną konsulatas sureagavo ir dabar per radiją jau girdime raginimą balsuoti, net leidimą registruotis… Vadinasi, žurnalisto žodis, pasakytas laiku, turi poveikio. Gaila, vėlokas…

Įsitikinusi, kad išeivijoje rinkimus žlugdė ne tik Čikagos konsulato darbuotojai, nes visur vyko tas pats – pvz., anksčiau Filadelfijos LB organizuodavo rinkimus, talkino konsulatui. Dabar – jei pražioplinai anketą, bet nori balsuoti – važiuok į Vašingtoną ar Niujorką… Vadinasi, tokia nuostata atkeliavo iš Lietuvos.

JAV dirba net 16 Garbės konsulų  (str. pabaigoje pateikiame sąrašą).

Dar l99l m. gruodžio 16 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.561, išleisti Lietuvos Respublikos garbės konsulų nuostatai, kuriuose parašyta juodu ant balto:

1. Lietuvos Respublikos garbės konsulas (toliau vadinama – garbės konsulas) yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro paskirtas (išduodant konsulinį patentą) pareigūnas, turintis eiti konsulo pareigas užsienyje – vykdyti Lietuvos Respublikos konsulines funkcijas, vadovaudamasis l963 metų Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, Lietuvos Respublikos konsulinėmis konvencijomis ir kitais susitarimais su buvimo valstybe, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais normatyviniais aktais.
(…)
5. (…)
Garbės konsulas gali vykdyti Lietuvos Respublikos konsuliniame statute nenumatytas funkcijas, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir buvimo valstybės įstatymams.“

Kodėl LR garbės konsulai nebuvo pakviesti organizuoti rinkimus į LR Seimą? Neabejoju, kad jiems mielai talkintų Lietuvių bendruomenės, suaktyvėtų JAValstijose gyvenantys lietuviai ir rezultatas šiandien būtų kitoks.

Garbės konsulai:

ASTRA JULIANNA MICHELS
Garbės konsulė JAV
Honorary Consul in the USA (Las Vegas, Nevada)
2747 Paradise Rd.
Suite 106,
Las Vegas, Nevada 89109
USA
Tel.:+1 702 8920499

E-mail:astrajmyahoo.com

ROMUALDAS STASEVICIUS KLICIUS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Atlanta, Georgia)

1202 Lexham Drive Marietta,
GA30068
USA
Tel.:+1 770 9926620

E-mail:kliciusabellsouth.net

ALGIMANTAS ALBINAS KARNAVIČIUS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (St. Petersburg, FL)
1101 First Avenue South,
St.Petersburg
Florida 33705-1606
USA
Tel.:+1 727 895 4811
Fax.:+1 727 822 2252
E-mail:ltconsulflbayprintonline.com

STANLEY BALZEKAS, Jr.
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Palm Beach, FL)
44 Cocoanut Row, Suite T10
Palm Beach, FL., 33480 USA
Tel.:+1 773 582-8396
Fax.:+1 773 582-5133
E-mail:presidentlithuanianmuseum.org

KĘSTUTIS PAULIUS ŽYGAS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Phoenix)
1132 E.Driftwood Dr.
Tempe, AZ 85283-1942
USA
Tel.:+1 480 965 6462
Fax.:+1 480 965 0968
E-mail:zygasasu.edu

VYTAUTAS LAPATINSKAS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Seattle)
5919 Wilson Ave. South
Seattle,
WA 98118-3062, USA
Tel.:+1 206 725 4576
Fax.:+1 206 725 1883
E-mail:vytaslgrybas.com

THORSTEINN THORSTEINSSON GISLASON
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (New Hampshire)
18 Cole Str.,
Salem, New Hampshire, 03079-1140
USA
Tel.:+1 603 893 1859
Fax.:+1 603 894 4735
E-mail:tgmv.mv.com

RANDOLPH L. MILLER
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Portland)
Lithuania’s Honorary Consulate in Portland
1 Produce Row/333 S.E. Second Ave., P.O. Box 4564
Portland OR 97208-4564
USA
Tel.:+1 503 234 5000
Fax.:+1 503 238 1603
E-mail:randymooreco.com

EUGENE C. RAINIS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Mendham)
Lithuania’s Honorary Consulate in Mendham
290 Mountainside Road
Mendham NJ 7945
USA
Tel.:+1 973 543 7294
Fax.:+1 973 543 4635

RIMAS A. ČESONIS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (New York)
140 Regatta Dr., Webster,
NY 14580
USA
Tel.:+1 585 2169714
Fax.:+1 585 2169254
E-mail:thelithyahoo.com

WILLIAM CARL ALTMAN
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA
4030 Case Street,
Houston, Texas
77005-3606 USA
Tel.:+1 713 6654218
Fax.:+1 713 6688088
E-mail:lithconsulsbeglobal.net

SAULIUS LINAS ANUŽIS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA
5 Locust Lane
Lansing, Michigan
48911-1153 USA
Tel.:+1 517 3949940
Fax.:+1 517 3942586

DENNIS GARRISON
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (San Francisco, CA)
674 Sky Ity Circle,
Lafayette, CA 94549, USA
Tel.:+925 284 3156

E-mail:dgarrisonlubsportsr.com

OTTO HEINZ VEINSREIDERIS
Garbės konsulas JAV
Honorary Consul in the USA (Minnesota, MN)
4290 Neal Ave North
Stillwater, MN 55082, USA
Tel.:+651 430 4965

E-mail:ottovee1yahoo.com

INGRIDA GERTRŪDA BUBLYS
Garbės generalinė konsulė JAV
Honorary Consul General in the USA (Cleveland)
18021 Marcella Road
Cleveland, OH 44119
USA
Tel.:+1 216 486 86 92
Fax.:+1 216 486 86 12
E-mail:ingrida.bublysibinternationalinc.com

VYTAUTAS ČEKANAUSKAS
Garbės generalinis konsulas JAV
Honorary Consul General in the USA (Los Angeles)
3236 N. Sawtooth Ct.
Westlake Village, Ca., 91362
USA
Tel.:+1 805 496 53 24
Fax.:+1 805 496 74 35
E-mail:cglalithgte.net

2008 m. spalio 15 d.

Daugiau

Rinkimai Čikagoje

Šie, rinkimų į LR Seimą metai, matyt, bus ypatingi lietuviams, gyvenantiems Čikagoje ir jos priemiesčiuose. Čikaga – išeivijoje gyvenančių lietuvių sostinė. Čia, daugiau nei kur kitur, dar veikia kelios lietuvių išlaikomos ar palaikomos bažnyčios, dvejos lietuviškos kapinės, keli kultūros centrai. Kiek lietuvių gyvena laikinai ar pastoviai – nuomonės gana įvairios. Vieni skaičiuoja per šimtą tūkstančių, kiti – dešimt kartų mažiau. Kaip bebūtų, po paskelbta Peticija už dvigubą pilietybę (www.biciulyste.com/dviguba) iš Illinois valstijos pasirašė per septynis tūkstančius tautiečių.

Tad kuo ypatingi šie rinkimai čikagiečiams? Atsakymas labai paprastas – LR piliečiams, šiuo metu čia gyvenantiems, balsuoti, dalyvauti rinkimuose į LR Seimą nesudaryta tinkamų sąlygų – tai galima atlikti tik vienoje vietoje – LR generaliniame konsulate.

Šiaurinėje Čikagos miesto pusėje, kur jau keleri metai veikia lituanistinė mokykla, gyvena gal tūkstantis, o gal ir daugiau lietuvių. Iki konsulato – 20-30 ir daugiau mylių. Iš vakarinių ir pietinių priemiesčių, kur gausu lietuvių ir nemaža jų dalis vyresnio amžiaus, daugelis nesiryš vykti į miesto centrą. Kokios bendros priežastys? Viena – atstumas, antra – kai benzino kaina, nors kiek ir atpigusi, visgi netoli 4 dol. už galoną, trečia – mokestis už automobilio apsaugą specialiose aikštelėse, kad ir trumpam laikui apytikriai kainuoja nuo 12 iki 24 dolerių (neretai ir daugiau), ketvirta – ne visi sugeba saugiai važinėti po Čikagos centrą… Miesto centre savaitgalio dienomis pastatyti automobilį nemokamai – tai tarsi ilgas kelias per kopas… 
Ankstesniuose rinkimuose LR piliečiai galėjo balsuoti pasirinktinai: Lemonte (Pasaulio lietuvių centre), Čikagoje (Jaunimo centre). Prie šitų centrų pakankamai daug vietos nemokamai pastatyti automobilius. Kita vertus, anksčiau rinkimai suteikdavo žmonėms galimybę pabendrauti, pasitarti, pasėdėti prie kavos puodelio ar pan. Vyravo pakili nuotaika – žmonės atsakingai žiūrėjo į rinkimus, vylėsi, kad nuo jų pasirinktų kandidatų galėjo kas nors keistis į geresnę pusę…

Taigi, balsuoti, kaip skelbia LR generalinio konsulato Čikagoje tinklapis, bus galima tik konsulate, kuris įsikūręs prabangiame daugiaaukštyje miesto centre. Iki šiol vykusiuose rinkimuose buvo skiriama nemažai dėmesio rinkėjams – jų nuomonė, matyt, buvo svarbi. Kai įsitikinta, kad dauguma gyvenančių išeivijoje nebalsuoja už kairių pažiūrų partijas, tada kažkas Lietuvoje, konsulate ar LR ambasadoje, matyt, nutarė nepajudinti nė mažojo rankos pirštelio, kad sukviestų kuo daugiau tautiečių – LR piliečių balsuoti už kandidatus į Seimą. Peršasi nuomonė – kažkam būtinai reikia įrodyti, jog išeivija nebalsuoja arba jų balsai nepageidautini…

Šiais metais daugelis žmonių, iš anksto neužsiregistravę konsulate, balsuoti negalės. Amerikoje didelė žmonių dalis migruoja, negyvena pastoviai toje pačioje vietoje, todėl keičiasi adresai ir išankstinė registracija, kurios reikalauja konsulatas, ne visada įmanoma. Kitas dalykas – apie rinkimus nėra viešos informacijos – nemačiau jokio priešrinkiminio plakato, nebuvo pranešimų per radiją ar spaudoje: tada ir tada vyks rinkimai, žmonės, eikite balsuoti ir t.t. Šiems rinkimams kosulatas jau išleido nemažą sumą pinigų: pašto ženklas ant voko su balsavimo biuleteniais, kandidatų sąrašais, siunčiamas rinkėjui, kainavo 1,34 dol. Siunčiamas užpildytas balsavimo biuletenis į konsulatą – 1 dol. Jei neklystu, kažkur šmėkštelėjo informacija, jog užsiregistravo apie dvylika tūkstančių rinkėjų… Taigi, rinkimai būtų nekainavę, jei jie būtų surengti Lemonte ir Čikagoje. Gal tik patalpų nuoma. Savanorių padėjėjų iš Lietuvių bendruomenės visada atsirastų, kurie niekada neprašytų užmokesčio už patarnavimus Tėvynei.

Užsienyje gyvena ketvirtadalis ar trečdalis darbingų tautiečių. Ir ne iš gero buvimo jie dirba, įsikuria svetur. Be abejonės, žmonės balsuotų ir balsuos už tas partijas, kandidatus, kuriais dar bando tikėti, kad gyvenimas Lietuvoje stabilizuosis, bus sukuriamos darbo vietos ne trečiųjų šalių žmonėms – pigesniai darbo jėgai, bet saviems. Kad atlyginimai leistų pragyventi ne tik centus skaičiuojant duonai, būsto mokesčiams, bet jų pakaktų įvairiems pomėgiams, kuriems irgi reikia lėšų – juk ne vien duona esame gyvi.

Dėl išvardintų priežasčių sumažės ne tik vyresniųjų rinkėjų. Neabejoju, kad Lietuvoje bus konstatuota, jog išeivija nebalsavo ar balsavo neaktyviai.

Palyginimui: Čikaga – dešimties milijonų gyventojų miestas, o lietuviai išsibarstę po jį kaip žvirbliai. Balsuoti leidžiama tik vienoje vietoje. Kažin ar  Vilniuje dar tebegyvena pusė milijono žmonių (juk daugelis išvyko…), bet balsavimo apylinkių (mūsų atveju – punktų) yra tikrai ne viena ir ne dvi. Kažin ar rinkėjai, gyvenantys Vilniuje, važiuotų balsuoti į Vievį, nes iki jo 40 km (25 mylios)…

Turime tik vieną Tėvynę, gimtinę, į kurią nukreipti mūsų žvilgsniai, rūpestis, konkreti parama ir noras sugrįžti kuo greičiau namo. Mūsų tauta nusipelnė gyventi geriau ne šūkiais, bet realybėje. Todėl ir rūpinamės, kad ilgiau pagyvenę demokratinėse šalyse lietuviai, teigiamai paveiktų Lietuvos gyvenimą, rinkdami pažangius, nekorumpuotus deputatus į Lietuvos Seimą.

Kas atsakys į klausimus – kodėl šių metų rinkimai apsunkinti, kodėl nekviečiami žmonės balsuoti, kodėl neveikia daugiau balsavimo punktų? Kas šios ,,genialios” idėjos autorius?

Gaila, kad  dėl minėtų trukdžių, balsuoti už kandidatus į LR Seimą susirinks kur kas mažiau lietuvių, gyvenančių JAV…

Pamąstymui…

Prieš keletą metų tautiečių patogumui konsulato darbuotojai dirbdavo keletą dienų per savaitę išeivijos dienraščio ,,Draugas” patalpose. Didžiausią darbo dalį sudarė įgaliojimų parengimas ar jų patvirtinimas, pasų keitimo, išdavimo reikalai ir kt. dokumentai, kuriems patvirtinti reikalingas konsulato antspaudas. Nuomos mokesčio tuometinis ,,Draugo” administratorius Valentinas Krumplys iš konsulato nereikalavo – jis puikiai žinojo, kad ypač vyresniems žmonėms nuvykti į miesto centrą, mokėti nemažus pinigus, net ir už laikiną automobilio apsaugą, gana sudėtinga. Po kiek laiko, Lietuvai įstojus į NATO saugumo sumetimais konsulatas nutraukė tautiečių aptarnavimą ,,Draugo” patalpose. Įdomiausia, kad į daugiaaukštį pastatą, kuriame šiuo metu yra įsikūręs LR Konsulatas, gali įeiti kas nori, užsiregistruoti reikalaujama tik retsykiais, matyt, nelygu kas tuo metu dirba – budi poste. Jokios sustiprintos ar ginkluotos apsaugos nėra. Tad teroristai, jei norėtų susprogdinti konsulatą, tai atliktų be jokių trikdžių…. Beje, Ukrainos Konsulatas savo žmonių patogumui iš Čikagos centro iškeliavo į Ukrainiečių kaimelį (Ukrainian Village). Galėtų ir Lietuvos respublikos generalinis konsulatas Čikagoje sugrįžti, tarkim, į Balzeko lietuvių kultūros muziejaus patalpas, kurį pasiekti lietuviams  nesudėtinga, o parama žmonėms būtų didelė. Juolab nuomos kaina sumažėtų dešimtį kartų…

Apskritai, Lietuva turėtų paviešinti, kokiomis pinigų sumomis disponuoja konsulatai, ambasados. Kokiems tikslams skiriami pinigai. Kodėl tiek mažai LR piliečių, turinčių ,,žalias kortas” ar kitokį legalumą JAV, dirba minėtose įstaigose? Tikriausiai, atsirastų  ne vienas lietuvis, kuris praėjęs atrankos konkursus, (be abejo, jie turėtų būti vieši), pasimokęs Lietuvoje raštvedžio ar kitokios pozicijos tarnautojo specializacijos (turinčiam aukštojo mokslo išsilavinimą pakaktų ir mėnesio), įsidarbintų konsulate ir sutaupytų Lietuvai nemažai pinigų. Dabar iš mokesčių mokėtojų pinigų apmokamos konsulato darbuotojams būsto, transporto išlaidos. Juk ne paslaptis, kad konsulai, konsulatų darbuotojai turi šeimas, vaikus, o jiems reikia mokėti už mokslą, papildomą gyvenamąjį plotą, transportą. Turinčiam legalumo dokumentus LR piliečiui pakaktų atlyginimo už darbą. Sąnaudos konsulatams išlaikyti sumažėtų.

2008 m. spalio 11 d.

 

Daugiau

JAV LB XVIII TARYBOS III SESIJA

Nuotr.: (iš kairės) prezidiumas – dr. Rimtautas Marcinkevičius, Jurgis Joga, Violeta Gedgaudienė, Angelė Nelsienė.

Rugsėjo 26 – 28 dienomis apie šešiasdešimt JAV Lietuvių Bendruomenės veikėjų susirinko į Bostono ,,Sharaton” viešbutį. Čia, konferencijų salėje, vyko JAV LB XVIII Tarybos III sesija. Neaprašinėsiu kas kalbėjo pirmas, antras ar ketvirtas – ne to čia atvykau. Prieš keletą metų Detroite vykusioje sesijoje mes, ,,Bičiulystės” redaktorės – Stefa Tamoševičienė ir šių eilučių autorė, įsitikinome, kad Tarybos veikloje neįtikėtinai daug biurokratijos. Mažoka vietos kūrybiškumui … Tad labiausiai domino – ką įdomaus ar naujo nuveikė, siūlė ar siūlo 2006 metais išrinkti Tarybos nariai, kuo sublizgės senbuviai… Ar pasipildė LB Taryba naujais, jaunesniais trečiabangiais ir t.t. Deja, veidai beveik tie patys, nors tvirtinama, kad apie ketvirtadalį Tarybos sudaro trečiabangiai.

JAV LB Tarybos prezidiumo pirmininkė Danguolė Navickienė

Bostone vyko viskas panašiai, kaip ir Detroite. Buvo aktyviai stengiamasi laikytis paragrafo. Nors kai kur buvo skubama – sustabdomi pasisakantieji, o kai kuriems minutės neskaičiuojamos – leidžiama gražbyliauti. Vistik žmonės, kalbantys prie mikrofono, turėtų įsisąmoninti, kad laikas – pinigai ir išmokti taupyti ne tik juos, bet ir žodžius, mokytis išsireikšti aiškiai ir trumpai. ,,Vandenėlį” reikėtų palikti namuose, kad klausytojams neprailgų belaukiant, kada išgirs pagrindinę kalbėtojo mintį…

Posėdžių salėje.

JAV LB KV pirmininkas Vytas Maciūnas

LR generalinis konsulas Niujorke, amb.Jonas Paslauskas

Struktūra. Ar reikalingos apygardos?

Jokios abejonės, kad JAV LB struktūra senokai pribrendusi pasikeitimams. Matyt, tai suprasdama Krašto Valdyba bandė kažką nuveikti. Apygardos, daugelio Tarybos, apylinkių narių įsitikinimu, aiškiai nereikalingos – jų veikla labai menka, dažniausiai apsiribojama pirmininko (-ės) dalyvavimu įvairiuose renginiuose ir neretai sakomomis programinėmis bereikšmėmis kalbomis, į kurias niekas nekreipia dėmesio.

Tikėtąsi, kad dėl Apygardų įstatymų rengimo komisija pasiūlys ką nors konkretaus ir naujo. Deja, JAV LB Tarybos Įstatų ir taisyklių komisijos narių nuomonės išsiskyrė. JAV LB Organizacinių reikalų tarybos nariai – dr. Rimantas Vaitkus, advokatė Rūta Skučienė ir Algimantas Gečys dirbo grupėje, o Algis Rugienius (Detroito LB Pirmininkas) – individualiai.

 Algis Rugienius

Pagal egzistuojančius nuostatus, visi naujai siūlomi pakeitimai turi būti pateikti Tarybos nariams ne vėliau kaip 10 dienų iki jų svarstymo… Deja, projektas ,,A-1-2. JAV Lietuvių Bendruomenės apygarda” (autorius A.Rugienius) ir ,,D. JAV LB Tarybos rinkimų apygardos”, pristatytas grupės (papildymai, pakeitimai) – buvo pateikiami iškart salėje, tikintis, kad dalyviai juos priims neatidėliodami. Nors ir kaip Algis Rugienius besistengė įtikinėti, žmonės nutarė įstatų projektą perskaityti.

Nuotr.: seni bendruomenininkai – I eil. Algimantas ir Teresė Gečiai, II eil. Dalia Puškorienė (kairėje), Liūda Rugienienė, III eil. Marija Remienė ir seselė Margarita Bareikaitė.

Apygardos, kurių prieš kelis dešimtmečius buvo prikurta daug, kaip pvz., Kryžkelė, Vidurio… – tikrai jau atgyventas darinys, kurio vaidmuo panašus į sovietmečio ,,vyresniojo brolio” – atstovo iš Maskvos ar kokio kompartijos komiteto, gal iš aukštesnės organizacijos, kuris turi teisę kontroliuoti. Tai tik parodo nepasitikėjimą žemiau stovinčiomis organizacijomis.
Kad apygardų reikmė labai abejotina, rodo ir tai, kaip jas įnirtingai gynė ,,senieji bendruomenininkai”.

Žemiau pateikiame kelis punktus iš apygardų pareigybių, kurias keletą mėnesių kūrė Algis Rugienius. Šalia – mano komentaras…
-,,organizuoja ir rūpinasi apylinkių steigimu” – . Komentaras – įvardinkite bent vieną apygardą, įkūrusią naują apylinkę. Jos neretai susikuria pačios iš poreikio bendrauti.

-,,skatina, derina ir remia apylinkių darbą”- . Komentaras – įvardinkite bent vieną apygardą, atlikusią tai.

-,,rūpinasi bendrais apylinkių reikalais” – . Komentaras – apylinkės ir be ,,vyresniosios auklės” – apygardos, jei jos veikia, savarankiškai rūpinasi savo reikalais.

– ,,parengia veiklos bei finansines ataskaitas ir jas pateikia apygardos suvažiavimui, Krašto Valdybai ir JAV LB Kontrolės komisijai”- . Komentaras – koks tikslas dubliuoti apylinkių veiklą, kai jos pačios gali tai atlikti.

-,,veda apygardos ribose gyvenančių Bendruomenės narių, kurie nepriklauso veikiančioms JAV LB apylinkėms, kartoteką” – . Komentaras – ar neprimena tokia veikla KGB kartotekų?..

-,,steigia ir prižiūri apygardos internetinę svetainę, kurioje talpinama informacija apie apygardos ir apylinkių veiklą bei vykdomus darbus, Krašto valdybos, apygardos ir apylinkių valdybų adresai, LB priimti dokumentai ir veiklos bei parengimų kalendorius”- . Komentaras – kartojama informaciją iš kitų, jau sukurtų, svetainių.

– ,,pagal JAV LB Tarybos rinkimų taisykles, praveda ir koordinuoja rinkimus į Tarybą” – . Komentaras – renka patys save…

Dr. Rimanto Vaitkaus, adv. Rūtos Skučienės ir Algimanto Gečio pasiūlymuose buvo bandoma sustambinti apygardas ir ,,suteikti galimybę toliau nuo didžiųjų lietuviškų telkinių gyvenantiems asmenims kandidatuoti ir būti išrinktiems į JAV LB Tarybą.”

Einamieji reikalai

Dvi dienas diskutuota įvairiais, su LB susijusiais klausimais. Kiekvienas kalbėtojas – atstovas iš apylinkės ar apygardos, dejavo, tvirtino, kad naujieji lietuviai (tai – mes) į susirinkimus, minėjimus neateina, bet į koncertus – susirenka dešimtkart daugiau… – Ką tai sako? – Manyčiau, patvirtinama sena tiesa – kai darbo formos pasenusios, nieko varu nesuvarysi.

Sudominti žmones nėra taip paprasta – pirštu pamojami jau nebeateina. Tačiau surasti naujų formų, deja, nemėginama, o gal ir – nemokama, juk eiti sena, kad ir persenusia vaga, daug paprasčiau. Natūralu, kad ypač jauniems žmonėms, neretai, beje, apolitiškiems arba politiškai nesubrendusiems, nepatrauklūs vyresniųjų žmonių rengiami minėjimai, dažniausiai –  sausi ir neįdomūs.

Juozas Polikaitis, už jo stovi – Kristina Jonykaitė

Socialinių reikalų tarybos pirmininkas Juozas Polikaitis, Narimantui Udriui užklausus, aiškino kokia padėtis susidarė dėl kelių milijonų dolerių vertės lietuvių ,,Sodybos” (Ohio valst.). Bylinėjamasi jau kelerius metus su privačiais asmenimis, bandančiais ,,Sodybą” nusavinti, nors šis turtas įgytas už lietuvių suaukotus pinigus. Dar esant gyvai soc. reikalų pirmininkei Birutei Jasaitienei, teismams išleista daugiau nei 120 tūkst. dolerių. Juozas Polikaitis tęsia bylinėjimosi procesą. Jis įsitikinęs, jog JAV LB privalėtų laimėti šią nemalonią bylą, nesvarstant kiek tai kaštuotų…  Tokios bylos tik patvirtina, kad nesąžiningiems žmonėms, jei tik neapsižiūrėsi laiku, landų visada atsiras.

Raganų medžioklė arba karas nelegalams

Milda Šatienė

Pirmą kartą į JAV LB Tarybą išrinkta ekonomistė, Čikagos Jaunimo centro valdybos pirmininkė Milda Šatienė (beje, rinkimų į Tarybą metu, balsadėžė buvo laikoma Jaunimo centre, jos kabinete…), neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis, pakviesta į JAV LB Kultūros tarybą, ,,sublizgėjo” šviežia mintimi: ,,Ar turi teisę nelegalai dalyvauti ir būti renkami į LB apylinkės pirmininkus, Tarybos narius? Ar yra kur nors apie tai parašyta įstatuose?” – LB KV pirmininkas Vytas Maciūnas teatsakė, kad tokios nuostatos nėra.

Daugelio nuomone, šis klausimas – neetiškas.

Gintaras Čepas iš Bostono LB. Tokiu atveju mes turėtume tikrinti visus – legalai jie ar ne. Juk tai ne mūsų organizacijos reikalas. Tam yra imigracijos tarnybos.

Sigita Šimkuvienė-Rosen. Anksčiau, kai dar nebuvau susitvarkiusi dokumentų, manęs daug kas klausinėdavo – ar gali nelegalai dalyvauti LB veikloje? Atsakydavau – esu JAV LB KV vicepirmininkė ir nelegalė. Buvau net septynerius metus nelegali. Ar esu kitokia?

Rima Girniuvienė iš Bostono LB. Jei žmogus nusikalto įstatymui – jis negali dalyvauti mūų veikloje. – Jei jis nusikalto įstatymui – tam yra JAV įstatymus ginančios institucijos. Mano supratimu, nelegalus žmogus pažeidė įstatymą, nes užsibuvo ilgiau nei leido jo turima viza. Ar dėl to turime jį teisti, ar tai LB kompetencija? – klausiu Rimos. – Aš esu už tai, kad, kaip sakote, pažeidęs įstatymą, nedalyvautų LB veikloje. – Ar jūs klausinėjate kiekvieno, norinčio įsitraukti į LB veiklą – legalus jis ar ne? Ar turite tokią teisę? Ar nelegalus žmogus raupsuotasis? – klausinėju toliau. – Mmm, gal klausėme ko nors, nepamenu. Bet mano nuomonė tokia – nelegalus dalyvauti, juolab, renkamas į LB vadovus, neturi teisės, – įsitikinusi Rima.

Dr. Rimtautas Marcinkevičus iš LA LB. Ne mano reikalas, koks žmogaus statusas. Dirbkime savo darbus, bendraukime, pritraukime kuo daugiau lietuvių į mūsų veiklą. Statusais tegul rūpinasi valdžios žmonės.

Dabar įsivaizduokime, kad Milda Š. stovi prie Čikagos Jaunimo centro paradinio įėjimo ir klausinėja visų – turi jie statusą ar ne. Jei ne – negali atvesti vaikų į lituanistinę mokyklą, negali dainuoti operos chore, šokti tautinių šokių ar vaidinti ,,Žaltvykslės” teatre. Milicininko patirtį Milda Š. turi – juk ji ilgus metus žaidė stalo tenisą už ,,Dinamo” sporto klubą, kuris tiesiogiai priklausė Lietuvos TSR milicijai.

Visi, besirengiantys dalyvauti kitų metų rinkimuose į JAV LB Tarybą, paklauskime savęs – ar mums reikia raganų medžioklės ir tokių medžiotojų, kaip M.Š.? Jei atsakymas neigiamas – nebalsuokime, nerinkime ,,raganų medžiotojų”.

Rezoliucijos

Paskutinę sesijos dieną, sekmadienį, rugsėjo 28, buvo priimtos svarbios rezoliucijos. Jas pakomentuoti paprašėme JAV LB Tarybos prezidiumo, visuomeninių reikalų komiteto nario, Los Angeles bendruomenės pirmininko, dr. Rimtauto Marcinkevičiaus.

Dr. Rimtautas Marcinkevičius ir Jurga Vidugirienė

– Sesijoje buvo svarstomi aktualūs išeivijai klausimai. Ypač svarbu pakeisti, supaprastinti organizacines struktūras, juk daug kas jau nebeaktualu, atgyventa. Buvo bandyta keisti apygardų įstatus, tačiau įstatymų leidybos komisijoje nuomonės išsiskyrė – vieni norėjo supaprastinti, sumažinti, kiti – padidinti apygardų kiekį. Priimti nauji nuostatai, galima sakyti, nedaug ką pakeis.

– Klausantis įstatų pristatymo ir debatų, man susidarė įspūdis, kad tos apygardos labiau reikalingos jiems patiems, nei kam kitam… Tiksliau – dabartiniams apygardų pirmininkams.

– Sistemą reikia tobulinti ir, jei ne šiame suvažiavime, tai kitame, neabejoju, apygardų klausimas bus išspręstas iki galo. Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas atsiskaitė už nuveiktus darbus. Jis taip pat siūlė sumažinti renkamų Tarybos narių kiekį iki 30, prie jų prijungti apylinkių pirmininkus. Bet čia, kaip ir Lietuvos Seime – negi Tarybos nariai ims ir sutiks su tuo… Matyt, tai tik laiko klausimas.

Buvo diskutuojama dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, t.y. dvigubos pilietybės. Netikėtai Algimantas Gečys pasiūlė prašyti Seimo suteikti LR pilietybę, atsisakant balsavimo teisės. Liūda Rugienienė siūlė susilaikyti nuo dvigubos pilietybės klausimo, nes Gruzijos įvykiai, Visagino, Šalčininkų gyventojai yra rimta kliūtis tam – mat jie gali paprašyti Rusijos pilietybės ir, susikūrę autonomiją, įsijungti į Rusijos sudėtį…

– Man pačiam buvo netikėta, kad dvigubos pilietybės klausimas sukėlė daug naujų diskusijų. JAV LB Tarybos narių nuomonės išsiskyrė – kokiu keliu reikia siekti dvigubos pilietybės išeivijos lietuviams. Visgi puiku, kad galutinėje sesijoje, kai buvo priimamos rezoliucijos, Tarybos nariai balsavo vieningai šiuo ir kitais visuomeniniais klausimais, rezoliucijos priimtos paprasta balsų dauguma.

Kuri, Jūsų nuomone, buvo priimta svarbiausia politinė rezoliucija?

– Svarbiausios politinės rezoliucijos yra šios: a) kreipimasis į LR Seimą – kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, išsaugojančias užsienyje gyvenantiems lietuviams LR pilietybę, įgyjant ir kitos šalies pilietybę;  b) stiprinti LR ginkluotąsias pajėgas, didinant naujokų šaukimą, ugdant kareivių patriotizmą. Laikytis susitarimo su NATO – padidinti biudžeto asignavimus kariuomenei iki 2 proc. BVD;   c) JAV LB Taryba ragina LR prezidentą skubiai įvykdyti liustracijos procesą, pašalinti iš vadovaujančių postų LR Seime, Vyriausybėje, diplomatinėse tarnybose asmenis, bendradarbiavusius su KGB;
– d) nedelsiant išaiškinti pulk. V. Pociūno nužudymo užsakovus ir vykdytojus;   e) kreipimasis į LR Mokslų Akademijos Mokslo Tarybą pradėti įstatymu numatytą procedūrą – atšaukti mokslinio laipsnio suteikimą LR Konstitucinio Teismo teisėjai Tomai/Tamarai/Birmontienei už disertaciją, garbinančią Sovietų Sąjungos represinių struktūrų veiksmus prieš lietuvių tautą.

Ačiū už pokalbį. Linkime ir toliau aktyviai darbuotis lietuvybės baruose.

(Skaitytojus informuojame, kad dr. Rimtauto Marcinkevičiaus įsteigtą ,,Laisvės premiją” numatyta įteikti ją pelnysiančiam asmeniui ateinančių metų vasario mėn. Čikagoje.)

Organizatoriai

Kad sesija vyktų normaliai, be jokių trikdžių, žmonės apsigyventų patogiai, visus metus žingsnis po žingsnio dirbo JAV LB Bostono apylinkės pirmininkė Rima Girniuvienė su dešimčia talkininkų.

– Viską, iš anksto planuojant, atlikti nebuvo sunku. Išlaidas, susijusias su patalpų nuoma, aptarnavimu, tikimėsi padengti iš registracijos mokesčio (180 dol.), o trūkumus – iš LB biudžeto, – sakė Rima.

Buvo aukojamos šv. Mišios JAV Bostono šv. Petro parapijos bažnyčioje, kurią, beje, susitelkę bostoniečiai, vadovaujami Gintaro Čepo, labai sėkmingai apgynė nuo uždarymo. Organizatoriai pasirūpino susipažinimo-pabendravimo vakaru, iškilminga vakariene ir menine programa. Tai papildė dienotvarkę, sudarė sąlygas laisvai bendrauti.

Beveik visi atvykusieji išlaidas apsimokėjo patys, dalis jų – gal iš bendruomenės ar apygardos lėšų. Toks ,,pasivažinėjimas” nėra pigus. Pvz., kelionė iš Čikagos į Bostoną ir atgal lėktuvu kainavo per 300 dolerių. Nakvynė vienai nakčiai – 100 dol. O jei dvi ar trys?..
Tokia sesija – nemažai kainuojantis malonumas vidutiniokui trečiabangiui.

Kandidatė į LR Seimą

Į Tarybos sesiją atvyko pirmoji išeivijoje gyvenanti kandidatė į LR Seimą – Jurga Vidugirienė. Ji ragino visus aktyviai dalyvauti rinkimuose. Pedagogės išsilavinimą turinti Jurga šiuo metu gyvena Airijoje ir priklauso Lietuvos liberalų sąjūdžio partijai. Ji savo iniciatyva paskleidė po pasaulį žinią, kad svetur gimusiems lietuvių vaikams būtina LR pilietybė.

Tačiau, ji ne tik pati nepasirašė po JAV lietuvių Visuomeninio komiteto skelbta Peticija (www.biciulyste.com/dviguba), bet ir nepaskatino Airijos lietuvių ją pasirašyti – ten gyvenančių tautiečių parašų surinkta nepilnas pusšimtis.

Tikriausiai tikėjotės, kad pagal Armino Lydekos įstatymo projektą Airijos lietuviai gaus LR pilietybę kaip ES šalyje gyvenantieji… O jau kitose šalyse, kaip JAV, Kanadoje ar Australijoje gyvenantys tautiečiai palauks…

– Na, matote, Airijos laikraštis ,,Saloje” LB nepriklauso, kitiems portalams pranešėme. Dabar įkūrėme savo ir galėsime skelbti visiems svarbius projektus.

Ko gero Lietuva menkai Jus pažįsta, tad daugiausiai balsų tikitės surinkti išeivijoje?

– Daugiau teko bendrauti su politikais. Lietuva žino mane ne tiek plačiai, kiek išeivija. Daugiausiai ir tikiuosi susilaukti išeivijos balsų.

O jei neišrinks? Liksite Lietuvoje?

– Jei neišrinks – grįšiu į Airiją. Ten dar daug nebaigtų darbų – lituanistinės mokyklėlės, bendruomenė.

Kokį įspūdį palieka ši JAV LB Tarybos sesija?

– Žmonės labai įsikibę į senus nuostatus, nėra progresyvūs. Jei daugiau trečiabangių įsilietų į LB veiklą, galima būtų lanksčiau ką nors pakeisti.

Linkime sėkmės rinkimuose. Kažkas turi būtim pirmas iš išeivijos ir ši iniciatyva sveikintina. Kam tinka Liberalų sąjūdžio programa – galėtų balsuoti už Jurgą Vidugirienę.

Nuotr.: sesijos metu ,,Bičiulystės“ vyr. redaktorei Ligijai Tautkuvienei dr. Rimtautas Marcinkevičius įteikė LR Prezidento Priimamajame užregistruotą dokumentą, patvirtinantį, kad per trylika tūkstančių parašų po Peticija dėl dvigubos pilietybės pateko Prezidentui. Dok. Nr.: 1D-1875, 2008 05 15

*********************************************

Sesija baigėsi, naujo vėjo mažoka. Mažoka ir trečiabangių inteligentijos atstovų. Išsilavinusių patriotiškai nusiteikusių tautiečių reikia, oi kaip reikia ir Taryboje, ir LB apylinkių veikloje. Visus mus pritraukia asmenybės, dori, sąžiningi žmonės. Be raudonos praeities, be populizmo. Tikriausiai yra tokių mūsų tarpe. Gal su jais ir šviežio vėjo gūsis pūstels į lietuvybės puoselėjimo veiklą. Ieškokime, kvieskime. Svečioje šalyje lietuvybei išsaugoti reikia mūsų visų pastangų.

Daugiau

Visas mūsų gyvenimas – politika…

… norime to ar ne, tai mūsų reikalas. Politika nuo neatmenamų laikų – valstybių gyvenimo variklis. Kai valdovai užkariaudavo svetimas žemes – pagausėdavo jų turtas, padidėdavo valstybės svoris. Kryžiaus karai – kitokia politika, bet politika, susijusi su plėšimais, žmonių žudymu, religijos įtvirtinimu… Didžiuodamiesi kalbame apie Vytauto Didžiojo galybę ir jam pasiūlytą Čekijos karaliaus karūną. Valstybės stiprinimo politikai Vytauto dukra Sofija ištekinama už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus. Jam mirus, Maskvos kunigaikštystėje vyko aršios vidaus kovos. Jų metu Sofija Vytautaitė visaip padėjo savo sūnui Vasilijui II kovoti dėl didžiojo kunigaikščio sosto. Toje kovoje jis neteko akių (jos buvo išdurtos, dėl to jis pramintas Tamsiuoju), kalėjo, tačiau liko didžiuoju kunigaikščiu. Žinoma, ne be motinos pagalbos. Sofija užsitikrino savo tėvo Vytauto pažadą remti Vasilijų II. Tos paramos labai reikėjo, nes pretendentų į Maskvos didžiojo kunigaikščio sostą pakako.

Džiaugiamės, kai Europa Vytautą įvardija garbingu valdovu-politiku – priešininką įspėdavęs: ,,Aš einu prieš jus…“ To meto Lietuva – nuo Baltijos iki Juodosios jūros – stambiausia XV a. pradžios Europos valstybė. Lietuvio kunigaikščio Algirdo ir stačiatikės Julijonos sūnus Jogaila – labiausiai garbinamas Lenkijos karalius. Politika – kai senas Jogaila veda jaunutę Jadvygą. Su paskutiniąja žmona Sofija Alšėniške susilaukia palikuonių. Pikti dvaro politikai plepa: ,,Jie ne karaliaus vaikai“ (kas patikrins, kai DNR atsiras beveik po 600 metų?). Politiškai buvo svarbu, kad Jogaila paliktų įpėdinių…

Kieta Lenkijos senatorių ir Senato politika, paveikusi karalių Žygimantą Augustą, 1569 m. liepos 29 d. Liublino unijos aktu paskelbė Lietuvos valstybingumo suvaržymą. Nesutartina Lietuvos Ponų Tarybos politika ir lėbavimas netrukus šaliai kainuos dar daugiau – ji bus dalinama, perdalinama, teisės apkarpamos, teritorija sumažinama.

Rusijos imperijai priklausančiame pakraštyje – mažytė ir labai nepaklusni, net drąsi Lietuva, kuri vis sukyla, kovoja, priešinasi išnaudojimui, alinančiai baudžiavai. Caro politika labai paprasta – sutramdyti ir nutautinti! Nepaklusnieji tremiami į Sibirą. Uždraudžiami lotyniški rašmenys, įvedama kirilica lietuviškiems žodžiams, seniausias Vakarinio Europos pakraščio universitetas Vilniuje uždaromas. Šiuo tamsos periodu iškyla knygnešiai, drąsūs žmonės, kurie užsienyje spausdinamas lietuviškas knygeles, rizikuodami, slėpdamiesi nuo caro žandarų, neša į Lietuvą. Spaudos draudimo metu pirmasis Amerikos lietuvių rašytojas, švietėjas ir spaudos leidėjas Mykolas Tvarauskas (1863 m. sukilimo dalyvis), 1875 m. parengia ir išspausdina pirmąją knygą lietuvių kalba (anglų-lietuvių ir atvirkštinį žodyną).

Nuo pirmojo Martyno Mažvydo ,,Katekizmo…“ lietuvių kalba (1547 m.), daugėja tautos šviesuolių, kurių kūrybą, asmeninę veiklą įvardiname kaip tautos žadinimą, lietuvybės politiką… Kristijonas Donelaitis, Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Antanas Strazdas, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Juozas Tumas Vaižgantas ir kiti kovoja už lietuvybę Lietuvoje. XIX amžius – tautos žadinimo, politinio brendimo amžius. XIX a. pabaigos politinė situacija – caro valdžia sustiprina represijas prieš tautinį judėjimą, dalis inteligentijos išsižada net ir ribotos kovos prieš carizmą. Būtent tada nušvinta J. Basanavičiaus  ,,Aušra“, suskamba V. Kudirkos ,,Varpas“, o jo sukurta ,,Tautiška giesmė“, tegul ir kiek artima lenkų melodijoms, bus labiausiai susijusi su tautiniu judėjimu.

XX a. pradžios aukščiausias Lietuvos inteligentijos politinis laimėjimas – Lietuva tapo Nepriklausoma valstybė ir sugrįžo į Europą… Nežiūrint lenkų užgrobto Vilniaus, ir sostinės perkėlimo į Kauną, vykdoma nepriklausomos valstybės politika – tautos švietimas, ūkininkų klasės auginimas, ekonominis- politinis brandinimas, kultūros, meno suklestėjimas. Pradeda veikti Universitetas, Valstybės teatras, rengiamos dainų, šokių, sporto šventės. Viską nutraukia rusų okupacija, karas… Politiniai Stalino ir Hitlerio žaidimai per Ribbentropo-Molotovo slaptus protokolus padalija pasaulį per pusę…

1941m. birželio 14-oji. Pasikartoja caro politika – geriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros, jauni ir seni, kūdikiai, seneliai tremiami į Sibirą. Karui baigiantis dalis tautos, jausdama grėsmę savo gyvybei, bėga iš tėvynės ir glaudžiasi Di-Pi (displace people) – išvietintų žmonių stovyklose. Laisvės siekio politika – pasipriešinimas okupantui – į mišką išveda pažangius Lietuvos žmones, kurių daugumą sudarė 20 -30 metų jauni vyrai. Kitokia pasipriešinimo politika jau neįmanoma. Viltingai tikima – pasaulio politikai neleis sunaikinti nepriklausomos valstybės, padės išsivaduoti ir pasipriešinimo kova truks neilgai. Deja, pasaulis tarsi apkurtęs ir apakęs… Kiek per tokią politiką žuvo partizanų – mūsų brolių, seserų, vyrų, senelių?!…

Daug vandens nutekėjo, daug išgyvenimų patyrė lietuvių tauta. Saviesiems kolaboruojant su valdančiaisiais, lietuviai buvo palaipsniui rusinami. Ar ne rusinimo politika, kai pasuose atsirado rusiškos kilmės tėvavardžiai – tapome ,,Adomovnomis, Juozovičiais, Kastytivnomis, Pranovičiais“?

Sąjūdis. Nepriklausomybė. Dviguba pilietybė

Stebuklas – Sąjūdžio pajudinta tauta sukyla. Birželio 3-ąją ne tik Lietuva, bet ir visas pažangusis pasaulis šventė Sąjūdžio 20-metį. Sveikiname su šia svarbia lietuvių tautai sukaktimi, pradėjusia Lietuvos Nepriklausomybės, Lietuvos valstybės atkūrimą. Tai buvo ir yra pats nuostabiausias, svarbiausias įvykis mūsų gyvenime. Mano kartai teko didelė laimė būti, dalyvauti, padėti atstovėti Sąjūdžio siekius. Tuo metu griuvo Berlyno siena. ,,Perestrojka“ įvyko ne tik žodžiais – ji tapo Laisvės kūnu.

1990 m. kovo 11-ąją Lietuva paskelbia atkūrusi Nepriklausomybę. Nepigi tai bus kaina – Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, kitos provokacijos… Kaip meškas prie medaus nepriklausomybė traukė į valdžią naujuosius išbalusius ,,ridikėlius“ – persivertėlius, kurie iš vakarykščių komunistų priperėjo įvairiausių pavadinimų partijų. Jų egoistinis godumas, savanaudiškumas ir patogios progos atsiradimas padėjo apiplėšti valstybę, nuskurdinti Lietuvos žmones. Jiems pritarė ir įstatymai, pritaikomi tam tikrais momentais. Grobikiškos politikos pasekmė – daugelis įmonių, įstaigų buvo prichvatizuota, daugeliui sukeltas dirbtinis bankrotas. Rezultatas? – Ne vieno mūsų tėvai ar mes patys netekome darbų. Vaikus reikėjo maitinti, mokesčius mokėti. O piniginė – tokia menkutė! Gręsiantis skurdas, neviltis stūmė žmones iš Lietuvos. Beveik iš kiekvienos šeimos ar giminės kas nors išvyko. Apie pusė milijono tautiečių pasijuto nereikalingi Tėvynei, kurios valdantieji savo laiku nepasirūpino jais, negalvojo apie žmogų, kaip jam padėti išyventi. Neprapuolė lietuviai – pasipylė, kaip žvirbliai po pasaulį. Bet kokį darbą, dažniausiai neatitinkantį įgyto išsilavinimo ar turimos kvalifikacijos, dirbo ir dirba išvykėliai. Vieni sūriu prakaitu, kiti gudriomis galvomis uždirba ne ant medžių auginamus dolerius ir… dalį jų siunčia į Tėvynę, Kristaus mokymą prisimindami – padėk savo artimui.

1992 -2002 metais iš JAV į Lietuvą buvo išsiųstas didžiausias siuntinių ir pinigų kiekis. Ne tik išeivija, bet ir naujieji atvykėliai, rėmė artimuosius ir draugus. Ta parama padėjo išgyventi… Per 3 mlrd. litų darbščiosios bitelės susiuntė į Lietuvą tik praeitais metais, tik legaliu keliu. O kur dar tiek pat perduotų per draugus ar pažįstamus? Visa tai – nepigia kaina. Neretai vienišiai, ilgiau užsibuvę užsienyje, įkrenta į depresiją – paliktos šeimos, vaikai, grįžti ir aplankyti negali, Tėvynėje darbo pasiūla menka, o atlygis dar menkesnis…

Bet ar tik parama reikalinga Lietuvai, ar jai nebereikia savų sūnų ir dukterų, vaikaičių, kad taip lengvai, ant dviejų rankų pirštų suskaičiuojami, teismūnai lietuviams atėmė teisę išlikti gimtosios šalies piliečiais?! Kieno politika vykdoma, kad šiandien į Lietuvą plūsta pigi darbo jėga iš rusakalbių, musulmonų bei Azijos kraštų?

Dvigubą pilietybę seimūnai žada. Tiesa, kol kas ne visiems. Europiečiams – prašau, amerikiečiams ar australiečiams – šiukštu, nelzia (negalima – rusų klb.), nors gal… Tik tiek nedaug tereikėtų – Konstituciniam teismui ,,atskirą atvejį“ pritaikyti kitataučiams, gimusiems ne Lietuvoje, o visų tautiečių, kuriems atėmė paskutiniuoju sprendimu teisę į dvigubą pilietybę, atsiprašyti ir pripažinti – ,,suklydome“… Tiesa, atsiprašo tik didieji…

Bet mes – ne avinėlių banda, paklūstanti ne amžiams išrinktiems seimūnams. Netylime, šaukiame, budiname tuos, kurie dar miega – mes gimėme Lietuvoje, mums priklauso prigimtinė teisė į LR pilietybę! To siekdami renkame ir rinksime parašus. Tegul pasaulis pamato, kokie žmonės valdo Lietuvą ir kieno politiką jie vykdo. Tai mūsų visų reikalas kovoti prieš tautos skaldymo politiką, prieš valstybės valstybingumo naikinimą. Paskelbę Peticiją už Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, net jei ir suteikta ar bus suteikiama JAV ar kitos šalies pilietybė, mes priešinamės brutaliai jėgai, abejingumui, savo tautos niekintojams ir šaukiame visame pasaulyje išsisklaidžiusiems lietuviams – Tėvynė pavojuje – SOS!

Nesileiskime klaidinami – ši JAV lietuvių Visuomeninio komiteto Peticija gimė (š.m. balandžio 3 d.), po to, kai seimūnai nusprendė suteikti dvigubą pilietybę tik ES šalyse gyvenantiems lietuviams, ji nieko nedubliuoja ir netrukdo kitoms peticijoms. Pasirašykime už save, vaikus ir vaikaičius.

Politika visais amžiais buvo ir bus mūsų reikalas – norime to ar ne!

Daugiau

Nežinoma išeivijos veiklos istorija

 Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nedaug kas buvo girdėjęs apie pasaulyje išsisklaidžiusių lietuvių gyvenimą, politinę veiklą ir jų tiesioginį įnašą į Lietuvos Laisvės bylą. Tokios radijo stotys, kaip ,,Amerikos balsas”, ,,Vatikano radijas”, ,,Laisvoji Europa” buvo sunkiai girdimos, daugeliui nė neprieinamos dėl gyvenimo bendrabutinio tipo namuose (visi girdi kai kaimynas nusičiausti…), dėl baimės būti įskųstiems ar pan., todėl Daugiau

Devintieji ,,Bičiulystės” metai

Pasitikę naujuosius, 2008-uosius metus, trumpam grįžtelėjome atgal, susimąstėme – ką gero nuveikėme, laimėjome, kur klydome, ar suspėjome pasitaisyti, o gal – neišnaudojome palankių progų. Arba… Gal buvome nepelnytai pažeminti, apvilti, nesuprasti. Kai kuriems pasisekė pasimaudyti šlovės spinduliuose, išsikapstyti iš slegiančių skolų, pakilti karjeros laipteliais. Vieniems įveikta smulki kliūtis – įkvėpimas kūrybai, pasididžiavimas, kiti vis kremtasi dėl nebaigtų ,,sušluoti“ milijonų. Bet mes tokie jau esame, nors, rodos kasmet padarę išvadas, vėl klystame. Nepasimokome nei iš savo, nei svetimų klaidų. Juk be teigiamų ar neigiamų bangavimų, ,,štormų“ ar sentimentalių, romantiškų atsipalaidavimų kasdienybėje, gyvenimas prarastų spalvas, būtų nykus, gal net atgrąsus, monotoniškas. Nejaukus – lyg stovintis vanduo.

Mūsų laikraštis – ,,Bičiulystė“ pradėjo devintuosius metus. Nė nepajutome, kaip greitai jie praskriejo. Skaitytojai puikiai prisimena, kad jo pradžia buvo kiek kuklesnė – vis dėl vietos stokos. Nors jo redaktorė Ligija Tautkuvienė turėjo marias energijos. Bet tada reikėjo tenkintis priedo teisėmis prie seniausiojo išeivijos lietuvių dienraščio ,,Draugas“. Malonu prisiminti tuometinį skaitytojų aktyvumą. Dar maloniau, kad jų ratas išaugo ,,Bičiulystei“ išsiplėtus į savarankišką, keliskart didesnį leidinį. Šiandieną jau galima teigti, kad išliko nemažai mūsų skaitytojų-veteranų, nuo pirmojo – iki paskutinio numerio.

Kartu su savo bendradarbiais, rėmėjais, skaitytojais, mums rašančiaisiais, prijaučiančiais, išgyvenome visko: linksmų, kartais ir sunkesnių dienų, kūrybinio įkvėpimo protrūkių, pagyrimų ir kritikos. Bet mes atsparūs, žinome, kad sveika kritika veda prie tobulesnių siekių. Be to, ką čia slėpti – mūsų puslapiuose kai kam kliuvo ir pylos. Visai ne dėl kokių sąskaitų suvedinėjimo, o tik – norėjimo atskleisti, paviešinti blogybes, neteisybę. Buvo vienas kitas ir toks mūsų laikraščio ,,personažas“, kuris iki šio nesisveikina.

Tekdavo kartais ir ilgokai pavakaroti, panaktinėti, kad suspėtume tuoj pat, parbėgus iš vėlyvo vakarėlio ar įdomaus susitikimo perteikti šviežius įspūdžius savo skaitytojams. Nemažai žmonių padėkojo už teisybę ir padrąsino būti ir toliau atviriems, teisingiems. Ačiū visiems, nuoširdžiai su mumis bendradarbiavusiems per tuos aštuonerius metus.

Kviečiame visus skaityti laikraštį ,,Bičiulystę” internetu.

Tai bus mūsų pirmasis greitosios išraiškos formos (internetu) laikraštis vis gausėjančioje Amerikos lietuvių periodinės spaudos rinkoje.

Jau po septynerių veiklos metų, pradėjome mąstyti apie kitokį ,,Bičiulystės” kelią. Skaičius ,,septyni“ jau antikos laikais buvo laikomas magišku. Ir Rytų išminčiai pastebėdavo, patardavo, kad perėjęs septynerių metų ribą arba tokį tarpsnį, kinta ir pats žmogus, dažnai – jo mąstysena, atsakomybė… Neretai tada būna pats laikas ir keisti savo darbo stilių, imtis rimtų užmojų. Gal todėl keičiasi ir ,,Bičiulystė“.

Laikas, tikimės, parodys ir mums, kaip seksis. Ta pačia proga kviečiame ne tik skaityti mus kitame lygmenyje, bet ir – aktyviai bendradarbiauti: rašyti, diskutuoti, patarti, siūlyti, jei reikia – ir pakritikuoti, kartu pasidžiaugti, kartais ir – paliūdėti, ieškoti bendrai išeičių iš ne visada sėkmingai susiklosčiusių situacijų.

Linkime mieliems skaitytojams ir visiems tautiečiams, esantiems toli nuo savo Tėvynės, santarvės jūsų šeimose, sveikatos, stiprybės, geranoriškumo, kantrybės, tarpusavio supratimo ir vilties. Jeigu praėję Kiaulės metai nebuvo visiems palankūs, tikėkimės atėję 2008-ieji, Geltonosios Žiurkės – bus dosnesni ne tik materialiai, bet ir – dvasiškai, palankesni mūsų tautos bendruomenei dirbti, ilsėtis, džiaugtis, kurti, mylėti.

 

Daugiau

NAUJI METAI – NAUJI LAPAI

Naujieji 2008-ieji metai prasidėjo įvairiausiais horoskopų pažadais: mūsų laukia ilgas ir laimingas gyvenimas, daug šypsenų, kelionių, naujų ir įdomių pažinčių, o kišenės bus pilnos pinigų… Tai visų norima, laukiama vizija. Tačiau gyvenimas bus toks, kokį jį padiktuos laikas, aplinkybės, nepriklausomai nuo žaidimų horoskopais. Beveik toks, koks ir praėjusiais metais, tik… žymiai brangesnis. JAV pabrango spaudos, pašto išlaidos, dujos, nafta, grūdai, Lietuvoje — pieno, duonos gaminiai, dujos… Daug kas. Tiesa, JAV gyvenamieji namai atpigo iki 12 procentų, bet du milijonai namų savininkų patyrė bankrotą.

Irake ir toliau žūsta sąjungininkų kariai. Ir Irake, ir Pakistane vyksta konkurencinė kova, kuriai neretai tarnauja tokia keista ir savimyliška religija, skatinti savižudžius ne tik nusižudyti, bet kartu naikinti kitus, nesvarbu – jaunus ar senus. Sausio pirmoje pusėje į Afganistaną, stiprinti kovą su Talibano kovotojais išvyko papildomai dar 3200 amerikiečių marinų (karių). Ir, nors pranašaujamas padėties pagerėjimas, bet ramybės ten dar ilgai nebus.

Prasidėjo naujas priešrinkiminis prezidentinis maratonas, sukeldamas galvos ir širdies skausmą ne vienam kandidatui, retsykiais išspausdamas netikėtą (gal ir surežisuotą?!) jo ašarą, o fortūna, smagiai pasijuokdama iš visų, tai vieną, tai kitą pametėja aukštyn, nežadėdama ten jo ilgai išlaikyti.

XXI amžius pilnas įvairiausių sprendimų, naujausios technologijos įdiegimo. Las Vegas’e vykstančioje tarptautinėje elektronikos parodoje demonstruojamos neįtikėtinos žmogaus proto galimybės. Tęsiami nepagydomų ar sunkiai gydomų ligų tyrimai – ieškoma kelių žmogaus gyvenimui pratęsti. Štai žiurkių širdys mokslininkams suteikia naują viltį – jei ne dabar, gal po dešimtmečių bus galima sėkmingiau gydyti širdies susirgimus.

Tačiau ir naujųjų technologijų laikais daugelis dalykų priklauso nuo vieno ar kito žmogaus. Kaip ir laikraščiai — nuo žurnalistų sugebėjimų, atsakomybės, pašto, paštininko, brangstančio popieriaus…

Sausio 13-oji, mūsų Tėvynės Laisvės diena, Čikagoje buvo paminėta tik vienintelėje Brighton Parko parapijoje. Kiti, atrodo, pamiršo, o gal sąmoningai nenorėjo prisiminti ar priminti, nors Lietuvių bendruomenėms vadovauja ne vienas trečiabangis. Matyt, nebuvo jiems ta naktis tokia svarbi, kokia buvo tiems, tą naktį budėjusiems prie Aukščiausiosios Tarybos, TV bokšto ar LRTV komiteto. Keturiolikai iš jų laikrodis sustojo amžinai. Kokia skaudi Laisvės kaina!

,,Bičiulystėje” — nauji lapai. Ilgai svarstę, nutarėme žengti su laiku — nuo šiol skaitykite JAV lietuvių laikraštį ,,Bičiulystė” internetu: www.biciulyste.com Pasirinkę naują kelią, laikraštį internetu, sumažinsime gamtos taršą. Ar ne puiku?! Kviečiame visus bendradarbiauti. Nuo šiol jūs turite galimybę savo laiškus, straipsnius perskaityti internete labai greitai. Viena kita sekundė ir informacija jau pateikta. ,,Bičiulystė” stengsis neatsilikti nuo laiko, įvykių tėkmės. Dirbsime jums ir su jumis.

DĖMESIO! Visi skelbimai (asmeniniai, pranešimai apie mirtį, darbo pasiūlymai ir jo paieškos, transportas, nekilnojamas turtas ir kt.) spausdinamos nemokamai.

Reklamuokitės ,,Bičiulystėje” – jūsų reklamą skaitys ir matys tūkstančiai!

Ligija Tautkuvienė,
vyr. redaktorė
Daugiau