Geroji Naujiena: Kad taptume tuo, kas esame

Geroji Naujiena: Kad taptume tuo, kas esameFariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jėzų sugauti kalboje.  Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, neatsižvelgi į asmenis. Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“
Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą.
Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.
(Mt 22, 15–21)

Daugiau

Popiežiaus Pranciškaus homilija: Apie valdančiųjų ir pavaldinių maldą

 Šio pirmadienio, rugsėjo 18 dienos ryto, Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tam tikrą maldos atmainą: apie maldą tų, kurie valdo, ir tų, kurie yra jiems pavaldūs.

Šventasis Tėvas pakomentavo Bažnyčios liturginio kalendoriaus numatytus pirmadienio skaitinius iš Šventojo Rašto: apaštalas Paulius patarė Timotiejui melstis už „už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“, o Evangelijos pagal Luką epizodas papasakojo apie romėnų šimtininką, kuris paprašo Jėzaus išgydyti jo branginamą tarną. Šį prašymą perdavę jo draugai žydai pažymi, kad jis myli jų tautą. Šimtininkas įsitikinęs, kad Jėzus gali tarti tarnui išgyti taip, kaip jis gali nurodyti savo pavaldiniui ką daryti. „Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių“, – sako šimtininkas. Daugiau

Geroji Žolinės Naujiena: Laiminga įtikėjusi

zolines puokste  Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. Daugiau

Geroji Naujiena: Atiduokite Jam visa, ką turite, kad įgytumėte karalystės perlą

Jėzus bylojo minioms: „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.

„Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų tarpo ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“. Daugiau

Geroji Naujiena: Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną

Sekmines_250_177Broliai! Mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo.
Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

Daugiau

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Mylimieji! Ženkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Todėl Rašte pasakyta: „Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas“.
Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems „tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu“, „suklupimo akmeniu ir pasipiktinimo uola“.
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. (1 Pt 2, 4–9) Daugiau

Šimtametė Fatimos žinia pasauliui: Motina Marija sergsti savuosius

Tikrai, Viešpats Dievas nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo saviesiems tarnams-pranašams. (Am 3, 7).

1981-ųjų gegužės 13-ąją turkas Mehmetas Ali Agdža Šv. Petro aikštėje Romoje šovė į popiežių Joną Paulių II. Tą akimirką Šventasis Tėvas kaip tik pasilenkė, kad patyrinėtų mažos mergaitės pasikabintą Fatimos Dievo Motinos medalikėlį, ir kaip tik tai išgelbėjo jį nuo mirtinų kulkų, nutaikytų į galvą ir krūtinę. Daugiau

Geroji Naujiena: „Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie tavo valia!“ (Mt 26, 12)

verbu sekmadieniui  Atėję į vietą, vadinamą Golgotą (tai yra: „Kaukolės vieta“), davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą; ir ten pat susėdę sergėjo jį. Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“. Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės. Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! jei tu esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ […]

Daugiau