Jėzus bylojo apaštalams:

„Nebijokite žmonių. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.

Daugiau →

Broliai! Mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo.
Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

Daugiau →

Mylimieji! Ženkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Todėl Rašte pasakyta: „Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas“.
Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems „tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu“, „suklupimo akmeniu ir pasipiktinimo uola“.
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. (1 Pt 2, 4–9) Daugiau →

Tikrai, Viešpats Dievas nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo saviesiems tarnams-pranašams. (Am 3, 7).

1981-ųjų gegužės 13-ąją turkas Mehmetas Ali Agdža Šv. Petro aikštėje Romoje šovė į popiežių Joną Paulių II. Tą akimirką Šventasis Tėvas kaip tik pasilenkė, kad patyrinėtų mažos mergaitės pasikabintą Fatimos Dievo Motinos medalikėlį, ir kaip tik tai išgelbėjo jį nuo mirtinų kulkų, nutaikytų į galvą ir krūtinę. Daugiau →

  Atėję į vietą, vadinamą Golgotą (tai yra: „Kaukolės vieta“), davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą; ir ten pat susėdę sergėjo jį. Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“. Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės. Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! jei tu esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ […]

Daugiau →

Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo. Seserys nusiuntė jam žinią: „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!“ Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, – kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus“. Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. Vis dėlto, išgirdęs, kad tasai serga, jis dar dvi dienas užtruko ten, kur viešėjo, ir tik tada pasakė mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“ Mokiniai jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmušti tave akmenimis, o tu vėl ten eini?“ Jėzus tarė: „Argi ne dvylika valandų turi diena?! Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą. O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jam trūksta šviesos“. Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet aš eisiu jo pažadinti“.

Daugiau →

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju.
Lietuvos vyskupai 2016 m. gruodžio 24 d. ganytojišku  laišku, 2017 metus paskelbė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkis – „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).  Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dvasinę didybę ir meilę Lietuvai parodo jo ganytojiškas laiškas APIE KOVĄ SU GIRTAVIMU, pasirašytas 1944 m. gegužės 28 dieną. Daugiau →

Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“

Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“.

Daugiau →

[…] Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Daugiau →

Liepos 12 dieną mažumų teisių organizacija „Minority Rights Group International“ išplatino kasmetinę ataskaitą, kurioje įvertinta dabartinė etninių ir religinių mažumų situacija pasaulyje. Tarp skirtingų kontinentų ypač didelį spaudimą patiria Arabų pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje gyvenančios mažumos, tarp jų ir krikščionys.

Irakas. Devyni iš dešimties krikščionių turėjo bėgti Daugiau →