„O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia. Visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išganymą“ (Iz 52, 7.10), – pranašas Izaijas džiūgauja, aprašydamas Izraelio tautos grįžimą iš Babilono tremties. Į tėvynę grįžtančių tremtinių džiaugsmas yra tarsi aidas Kalėdų džiaugsmo: gimsta Dievo Sūnus, kuris mus ves į amžinąją tėvynę.
Mičigano (JAV) katalikų vyskupija nurodė savo kunigams neteikti sakramentų, tokių kaip krikštas ir Komunija, translyčiams ar nebinariniams asmenims, jei jie neatgailauja dėl savo biologinės lyties atmetimo.
Nespėjo kauniečiai pasidžiaugti gražia Kalėdų egle, kai kažkoks vyras ją padegė. Padegta eglė simbolizuoja dabarties žmonių susipriešinimą, kuris yra labai didelis mūsų dienų iššūkis. Koks turėtų būti tikinčių žmonių atsakymas?
Jonas Krikštytojas skelbė žinią apie ateisiantį Mesiją ir ragino žmones atgailos ženklan pasikrikštyti. Klausytojai daug ko nesuprato; kai kurie iš jų mąstė, kad Jono skelbiamas mesijas bus tautos vadas, kuris išvaduos iš nekenčiamų engėjų ir atkurs Izraelio karalystę. Daug ko nesuprasdami žmonės klausė: „Tai ką gi mums daryti?!“ (Lk 3, 10) Jonas nekvietė ginkluotis, bet ragino nieko neskriausti, padėti vargšams ir teisingai elgtis.
Jau įpusėjo Adventas, todėl laikas pasitikrinti, kaip ruošiamės sutikti pas mus ateinantį Viešpatį. Į klausimą „Ką gi mums daryti?“ yra vienareikšmis atsakymas: reikia mylėti ir ta meilė turi reikštis ne žodžiais, bet darbais. Daugiau
Apsaugos kamerų įrašuose matyti, kaip vienas vyras puola Fatimos Dievo Motinos statulą, nupjauna jai rankas ir daužo veidą, – sakoma Nacionalinės Nekaltojo Prasidėjimo šventovės bazilikos Vašingtone pareiškime.
Evangelistas Lukas, papasakojęs apie Jėzaus gimimą ir jaunystę, toliau pasakoja apie Jono Krikštytojo veiklą. Jonas vaikšto Pajordanėje, kviečia žmones daryti atgailą ir rengia juos Mesijo atėjimui. Evangelistas Jono Krikštytojo misiją apibūdina pranašo Izaijo žodžiais, skirtais iš Babilono nelaisvės į tėvynę grįžtantiems izraelitams: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“ (Lk 3, 4–6)
Liturginius metus pradedame pirmuoju Advento sekmadieniu. Keturias savaites ruošimės paminėti patį brangiausią istorinį įvykį – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą Betliejuje.
Pirmojo Advento sekmadienio Mišių Evangelija piešia apokaliptinę pasaulio pabaigos sceną: „Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe“ (Lk 21, 26–27).
Apie Kristų – Visatos valdovą pranašas Danielius šiandien mums sako: „Jo viešpatavimas – amžinas… Jo karalystė niekad nežlugs!“
Pasaulis nukankino milijonus Jo išpažinėjų, bet Jo karalystės nenugalėjo. Šiandien gerbiame jų atminimą visur, visur – visame pasaulyje.
Baigiantis liturginiams metams Mišiose skaitomas Dievo žodis pasakoja apie laikų pabaigą. Pranašo Danielio knygoje rašoma: „Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 2–3).
Pirmasis Jėzaus palaiminimas skelbia: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3). Apie ką čia kalbama?
Vargdienio dvasią turi tas, kuris Dievą brangina labiau už viską, kuris nesiremia nei turtu, nei savo sugebėjimais, nei žmonių galia, bet visiškai pasitiki Dievu ir leidžiasi jo vedamas visose gyvenimo situacijose: ir kai saulė šviečia, ir kai dangumi plaukia niūrūs debesys. Geros draugystės su Dievu svarbiausi ženklai yra didžiadvasiškumas, paprastumas ir visiškas juo pasitikėjimas.
Straipsnis perskelbiamas iš Katalikų Tradicijos Contribee platformos, kurioje kasdien skelbiamas katalikiškas turinys ir renkama paramą tinklapio http://www.katalikutradicija.lt paleidimui.
Spalio 7 d. minime 450-ąsias žymiosios jungtinio katalikų laivyno pergalės prieš turkų laivyną prie Lepanto metines. Lepanto mūšis krikščioniškai Europai tapo civilizacijos gynimo simboliu, įkvėpusiu daugybę krikščionių kartų.