Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Įsigykite duonos ir valgykite!

„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Teateina ir tie, kurie pinigų neturi! Įsigykite duonos ir valgykite! Ateikite, įsigykite vyno ir pieno – veltui, be sidabro! Kodėl sidabru jūs mokate už tai, kas nepamaitina, ir savo uždarbiu – kas nepasotina? Todėl jūs manęs paklausykite – ir valgysite geriausią maistą, gardžiuositės skaniausiais valgiais! Ateikite pas mane, ausis ištempę klausykitės – ir jūs gyvensite. Aš amžiną sandorą su jumis sudarysiu, remdamasis malone, parodyta Dovydui“ (Iz 55, 1–3). Daugiau

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Štai pas tave atkeliauja tavo karalius

Džiaugsmingai šūkauk, Siono dukra!
Džiūgauk, Jeruzalės dukra: štai pas tave atkeliauja tavo karalius.
Jisai teisingas, padės tau, kuklus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio.
Tuomet sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus; bus perlaužtas kariškas lankas.
Jisai skelbs taiką tautoms, ir jo valdžia sieks nuo Jūros lig Jūros, nuo Eufrato ligi žemės pakraščių (Zch 9, 9–10).

Daugiau

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Dievas gelbi varguolio gyvybę iš nedorėlių rankų

Girdėjau daugelį šnabždant – vien siaubas aplinkui: „Įduokite jį, ir mes jį apskųsime!“ Artimiausi mano pažįstami laukia, kad aš pargriūčiau: „Galbūt jis duosis apgauti: tada mes prie jo prieitume ir jam atsikeršytume“. Bet Viešpats su manim tartum tvirtas kariūnas. Todėl mano persekiotojai klumpa ir nepakyla. Jie žlugs negarbingai, nieko nepešę, užsitraukę vien amžiną, neužmirštamą gėdą. Bet tu, kareivijų Viešpatie, ištiri teisųjį, permatai vidų ir širdį. Tegul aš regėsiu tavo jiems kerštą, nes tau patikėjau savąją bylą. Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Viešpatį! Jis gelbi varguolio gyvybę iš nedorėlių rankų (Jer 20, 10–13).

Daugiau

Geroji Naujiena: Esame išgelbėti, ne pasmerkti

Geroji Naujiena: Esame išgelbėti, ne pasmerktiJahvė yra palankus ir atjaučiantis Dievas

Pakilęs dar ankstų rytą, Mozė, kaip Viešpats jam buvo paliepęs, užlipo ant Sinajaus kalno, abiem akmens plokštėm nešinas. Kai Viešpats nusileido debesyje ant žemės, Mozė tenai atsistojo šalia ir ištarė Jahvės vardą. Pro šalį praeidamas, Jahvė sušuko: „Jahvė yra palankus ir atjaučiantis Dievas, kantrus, maloningas, teisingas“. Nedelsdamas Mozė parpuolė ant žemės ir kniūpsčias ėmė maldauti: „Jei aš, mano Viešpatie, radau tavyje palankumą, tegu mano Viešpats su mumis keliauja. Tiesa, tai kietasprandė tauta, tačiau dovanok mums kaltę bei nuodėmę ir leisk mums būti tava nuosavybe!“ (34, 4b–6. 8–9)

Daugiau