Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai
Atėjus Amalekui stoti į mūšį su izraelitais Refidime, Mozė paliepė Jozuei: „Išsirink vyrų ir trauk į kovą prieš Amaleką! Rytoj, pasiėmęs Dievo lazdą, aš atsistosiu ant kalvos viršūnės“. Jozuė taip ir padarė, kaip Mozė jam liepė, ir stojo į mūšį su amalekiečiais. Tuo tarpu Mozė, Aaronas ir Huras užlipo ant kalvos viršūnės. Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai; bet kai tik rankas jis nuleisdavo, persvarą įgydavo amalekiečiai.
Sugrįžęs pas Dievo žmogų, Naamanas išpažino Viešpatį
Naamanas nuėjo žemyn prie Jordano ir septynis kartus pasinėrė, kaip buvo jam liepęs Dievo žmogus Eliziejus. Tada jo kūnas pasveiko ir tapo kaip kūdikio kūnas: jis tapo švarus nuo raupsų.
Teisusis liks gyvas dėl ištikimybės
Lig kolei, Viešpatie, reiks man dar šaukti, ir tu manęs neišgirsi? Lig kolei tau rėksiu: „Pagalbos, čia smurtas!“, o tu nepadėsi? Kodėl gi man leidi patirti piktybes, kodėl gi žiūri į engimą? Prieš mano akis vien žiaurybės ir smurtas, iškyla vaidai ir eina kivirčai.
Lėbautojai eisite dabar į tremtį
Vargas be rūpesčių gyvenantiems Sione ir saugiai besijaučiantiems Samarijos kalne! Jūs gulite drambliakaulio lovose ir drybsote ant savo pagalvių. Jūs valgyti imatės iš bandos avinėlių, iš tvarto nupenėtų veršelių. Jūs rėkaujate skambindami arfomis, manydami sudedą kaip Dovydas giesmes. Jūs geriate vyną iš didelių taurių, tepatės geriausiu aliejumi ir nesisielojate dėl Juozapo žlugimo. Todėl jūs išeisite dabar į tremtį visų tremtinių priekyje. Pasibaigė dykaduonių siautimas. (Am 6, 1a. 4–7) Daugiau
Palendrių šv. Benedikto vienuolynas | Šilinė
Jonas Damaskietis nuostabiai apibūdino šios šventės pobūdį sakydamas, kad tai „visuotinio džiaugsmo gimimo diena“. Mergelės Marijos gimimas žmonėms yra tarsi skaisti aušra, nešanti savyje būsimo atpirkimo pažadus. Istoriškai, t. y. pagal mūsų laiko skaičiavimą, šis minėjimas nusako pradžią. Antai, Bizantijos tradicijoje ši šventė pradeda liturginius metus, nes šių apeigų krikščionys liturginių metų šventimą pradeda rugsėjo 1 dieną.
Šį savaitgalį Lietuvą pasiekė džiugi žinia: popiežiaus Pranciškaus sprendimu per spalio 5 dieną šaukiamą konsistoriją kardinolo titulas bus suteiktas ir Kauno arkivyskupui metropolitui emeritui Sigitui Tamkevičiui – kaip pabaigusiam aktyvią ganytojo tarnystę „už nuopelnus tarnaujant Bažnyčiai“.
Moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis
Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša.
Kokia gi tad žmogui nauda iš jo triūso?
Tuštybių tuštybė, – taip sako Galvočius, –
tuštybių tuštybė, gi viskas – tuštybė.
Žmogus savo turtą, įgytą taip sunkiai,
žiniom, išmintim ir gabumais pasiektą,
palieka kaip dalį tokiam paveldėti,
kuris prie jo niekuo nėra prisidėjęs.
Viešpatie, neaplenk savo tarno!
Prie Mamrės giraitės Viešpats atėjo pas Abraomą, kai tas per patį vidudienio karštį sėdėjo savo palapinės angoje.
Pakėlęs akis, Abraomas pamatė priešais save štai stovinčius tris vyrus. Juos išvydęs, išbėgo jiems priešais iš palapinės angos, parpuolė ant žemės ir tarė: „Viešpatie, jei esu radęs tavo malonę, neaplenk savo tarno! Paduos jums vandens. Nusiplaukite kojas ir po medžiu patogiai įsitaisykite. O aš jums atnešiu užkąsti ir, kiek pasistiprinę, galėsite keliauti toliau; juk to ir užėjote pas savo tarną“.
Jie atsiliepė: „Daryk, kaip kalbėjai!“
* * *
Tas žodis visai tau arti: tu gali jo laikytis
Mozė bylojo visam Izraeliui: „Klausyk Viešpaties, savo Dievo, balso, laikykis jo įsakymų bei nuostatų. Visa širdimi, visa siela sugrįžk prie Viešpaties, savo Dievo. Įsakymas, kurį tau šiandien užkraunu, neviršija tavo jėgų ir nėra tau tolimas. Jis ne aukštai danguje, kad tau reikėtų bėdoti: ‘Kas gi įkops mums į dangų parnešti jo žemėn ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Jis ir ne anapus jūros, kad tau reikėtų dejuoti: ‘Kas gi mums perplauks per jūrą jo pargabenti ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Ne, tas žodis visai tau arti: jisai tavo lūpose, tavo širdyje, – tu gali jo laikytis“. (Įst 30, 10–14) Daugiau