Dievo išmintis apsigyveno išrinktojoje tautoje
Aukštai Išmintis savo prigimtį kelia
ir girias, puikuojas prieš savąją tautą.
Bendrijoj Aukščiausiojo burną atvėrus,
ji šitaip didžiuojas prieš jo kareiviją:
„Visatos Kūrėjas ir mano Leidėjas pastovią buveinę man teikės nurodyt.
Jie tesišaukia mano vardo, ir aš juos palaiminsiu
Viešpats kalbėjo į Mozę: „Pasakyk Aaronui ir jojo sūnums: štai kaip jūs laiminsite izraelitus, štai kaip sakysite jiems: ‘Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! Tešviečia tau Viešpats savo veidu, tebūna jis tau maloningas! Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę’. Jie taip tesišaukia mano vardo izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“ (Sk 6, 22–27).
Tas, kuris kils iš tavojo kūno, bus tavo paveldėtojas
Per vieną regėjimą pasigirdo Abramui Viešpaties žodis:
„Tu nesibaimink, Abramai! Aš – tavo skydas; tavasis atlygis bus labai didis“.
Abramas atsiliepė: „Viešpatie, ak, mano Viešpatie, ką gi galėtum man duoti, jeigu aš mirsiu bevaikis…“
Abramas pridūrė: „Juk man tu nedavei palikuonio; dabar mano įpėdiniu taps Eliezeras Damaskietis, mano vergas“.
Daugiau
Dovydo valdžią Viešpats sutvirtins
Dovydas gyveno savo rūmuose, ir Viešpats jam teikė ramybę su visais jo priešais aplinkui. Taigi karalius ir tarė pranašui Natanui: „Aš gyvenu kedriniuose rūmuose, o Dievo skrynia palapinėje stovi“. Natanas karaliui atsakė: „Visa, ką ketini, ir daryk, nes Viešpats su tavimi“.
Širdingai aš džiaugsiuosi Viešpačiu
Pranašas sako: „Dievo dvasia ant manęs, kadangi mane yra Viešpats patepęs. Jisai mane pasiuntė nešti džiugiosios naujienos vargdieniams, gydyti tų, kuriems skauda širdį, skelbti belaisvių išvadavimo, kalinių paleidimo, pagarsinti Viešpaties malonės metų.
O, kad perplėštum dangų ir žemėn nužengtum!
Viešpatie, tu – mūsų tėvas; „Mūsų Vaduotojas“ – toks tavo vardas nuo seno. Kodėl gi, Viešpatie, leidi nuo tavo kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savo tarnų, dėl genčių, kurios – tavoji nuosavybė!
O, kad perplėštum dangų ir žemėn nužengtum,– kalnai prieš tave sudrebėtų!
Nuo amžių nėra kas patyręs,– ausis negirdėjo, akis neregėjo,– kad būtų, be tavęs, koks dievas, kuris tiek padėtų juo pasikliaujantiems. Tu rodai palankumą tiems, kurie vykdo teisybę ir tavo kelių neužmiršta.
Jūs, mano kaimene, man rūpi ganomųjų teisingumas
Štai ką sako Viešpats Dievas: „Surinksiu savąsias avis ir pats jomis rūpinsiuos. Kaip kerdžiui rūpi nuklydę bandos gyvuliai, taip aš pasirūpinsiu savo avimis ir grąžinsiu jas iš visų vietų, kur jos pasklido tamsią, apsiniaukusią dieną. Nuvesiu į ganiavą savo avis ir duosiu joms pailsėti – Viešpaties Dievo žodis.
Sumanios jos rankos nestovi be darbo
Ji daug vertingesnė už perlą brangiausią. Pilnai pasikliauti ja gali jos vyras:
dėlei jos darbštumo jo turtai gausėja. Jam gera – ne bloga – ji stengias daryti diena iš dienos per gyvenimą visą.
Kas išminties ieško – lengvai ją suranda
Spindėt išmintis niekada nepaliauja.
Kas išmintį mėgsta – ją greitai išvysta,
ir kas jos paieško – lengvai ją suranda.
Visiems, kur jos trokšta, – pati apsireiškia.
Kas ieško jos rytą – be vargo mažiausio
atranda ją sėdint prie pat savo durų.
Jūs patys iškrypote iš kelio ir daugelį suvedžiojote savo nurodymu
„Aš – didis karalius, – sako kareivijų Viešpats, – ir mano vardas tautose kelia baimę. Bet jūs to neimate į širdį ir neteikiate garbės mano vardui.