Kas Viešpaties bijo − gimdytojus gerbia
Vaikams Dievas liepė godot savo tėvą ir motinos nuomonę reikiamai gerbti.
Kas tėvą godoja – sau nuodėmes dildo.
Kas motiną gerbia, tas lobį sau krauna.
Kas tėvą godoja – vaikais savo džiaugsis; kada besimelstų, jis bus išklausytas.
Štai mergelė pradės
Prabilęs Viešpats per pranašą kalbėjo Achazui: „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, sau ženklo – arba apačioje iš žemybių, arba viršuje iš aukštybių.“ Achazas atsakė: „Aš nieko neprašysiu ir Viešpaties nebandysiu“. Tuomet Izaijas prabilo:
Teisingai jis teis mažuosius
Iš Jesės kelmo išaugs atauga, iš jo šaknies išdygs atžala. Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir supratimo dvasia, patarimo ir tvirtumo dvasia, pažinimo ir maldingumo dvasia. Jis bus kupinas Viešpaties baimės dvasios. Jisai ne pagal išorę teis, ne pagal nuogirdas spręs. Teisingai jis teis mažuosius, nešališkai spręs šalies vargdienių bylas. Savo lūpų lazda jis ištiks smurtininką, burnos kvėpimu užmuš piktadarį. Teisingumas – jo klubų diržas, ištikimybė – jo strėnų juosta. Tuomet šalia vilko patilps ėriukas, leopardas gulės prie ožiuko. Drauge ganysis veršis ir liūtas, juos sergėti galės mažas vaikas. Karvė draugaus su loke, kartu atsiguls jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus, kaip jautis. Kūdikis žais prie žalčio lindynės, vaikas galės kišti ranką į gyvatės urvą.
Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi
Visų Izraelio giminių atstovai nuvyko Hebronan pas Dovydą ir pareiškė: „Mes gi esame tavojo kūno ir kraujo. Jau anksčiau, kai mūsų karaliumi buvo dar Saulius, tu gi vesdavai Izraelį į mūšį ir vėl jį namo parvesdavai. Ir Viešpats yra tau pasakęs: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi Izraelio vadovas’“. Daugiau
Jums užtekės teisingumo saulė
„Ateis štai diena, karšta tartum krosnis; visi didžiuokliai ir nedorėliai pavirs tada į šiaudus, ir diena, kuri ateis, juos nedegins, – sako kareivijų Viešpats. – Nei šaknies, nei šakos nepaliks jiems. O jums, kurie bijotės manojo vardo, užtekės teisingumo saulė“ (Mal 3, 19–20).
Pasaulio Karalius prikels mus amžinajam gyvenimui
Nutiko, kad buvo suimta septyni broliai su jų motina. Karalius (Antiochas), norėdamas juos priversti, nepaisant Dievo įstatymo, valgyti kiaulės mėsą, įsakė juos plakti diržais bei rimbais. Bet vienas iš jų, prabilęs pirmuoju, pasakė: „Ko tu iš mūsų nori išklausti ir ką sužinoti? Mes pasiryžę verčiau numirti, nekaip tėvų įstatymus peržengti!“ Daugiau
Spalio 30 d. prieš Visus Šventuosius ir Vėlines buvo pagerbtas žuvusių Laisvės gynėjų atminimas.
Vinco Kubiliaus (Aikštės TV) reportažas iš šio minėjimo.
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė:
„Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti.
Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti.
Varguolio maldavimas debesis skrodžia
Teisėjas bešalis yra Viešpats Dievas:
asmens jis nežiūri, lengvatų neteikia.
Nėra nusistatęs prieš vargšą, beturtį –
išklauso, kai kreipias į jį skriaudžiamasis.
Išgirsta našlaičio pagalbos šaukimą,
našlės dejones ir skundus sielvartingus.
Tada pasibaigia vargai spaudžiamųjų,
nutyla, nurimsta šauksmai engiamųjų.
Varguolio maldavimas debesis skrodžia ir tol nenutyla, kol tikslą pasiekia.
Jis tol nepaliauja, kol Dievas išklauso
ir atkuria teisę, atstato teisybę. (Sir 35, 15b–17. 20–22a)
* * *
Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai
Atėjus Amalekui stoti į mūšį su izraelitais Refidime, Mozė paliepė Jozuei: „Išsirink vyrų ir trauk į kovą prieš Amaleką! Rytoj, pasiėmęs Dievo lazdą, aš atsistosiu ant kalvos viršūnės“. Jozuė taip ir padarė, kaip Mozė jam liepė, ir stojo į mūšį su amalekiečiais. Tuo tarpu Mozė, Aaronas ir Huras užlipo ant kalvos viršūnės. Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai; bet kai tik rankas jis nuleisdavo, persvarą įgydavo amalekiečiai.