Dalius Stancikas. Vaiko teisės

Atrodytų, nebetoli tas metas, kai nesustojamai plečiamos vaiko teisės leis jam pačiam nuspręsti, kokioje šeimoje jis nori gyventi, kokią tautybę, rasę ar tėvynę pasirinkti.

„Žinot, mama ir tėti, atsibodo man tie amžini nurodymai – nežaisk kompiuteriu, ruošk pamokas, grįžk iki dvyliktos – skrendu gyventi pas facebooko draugą į Olandją.“

Skamba kiek makabriškai, bet jei vaikai skatinami kuo anksčiau apsispręsti dėl savo įsivaizduojamos lyties (tuo klausimu priiminėjamos rezoliucijos Europos Parlamente, įvestas naujas terminas „juvenalinė justicija“, pradinukams organizuojamos lytinio švietimo pamokos, naujasis sveikatos apsaugos ministras deda milžiniškas pastangas, kad už lyties keitimo operacijas Lietuvoje mokėtų visi mokesčių mokėtojai), tai ar ne vaiko teisių pažeidimas yra privalomybė gyventi ten, kur gimei, o ne ten, kur nori ir su kuo nori? Juk pagal šiuolaikinę pozityvistinę psichologiją bet koks vaiko suvaržymas ir yra visų negatyvių jausmų (pykčio, pavydo,agresijos, baimės ir t. t.) priežastis. Daugiau

Kodėl XXI amžiuje nebeaišku, kas yra šeima?

Nuo civilizacijos atsiradimo žmonija puikiausiai suvokė, kas yra šeima. Dabar nebesuvokia. Pageidaujama, kad tai būtų moksliškai, teisiškai apibrėžta. Lietuvoje siekiama šeimos apibrėžimą įrašyti net į Konstituciją.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas Krescencijus STOŠKUS, teisininkas filosofas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytojas Saulius ARLAUSKAS, Laisvosios visuomenės instituto direktorė Kristina ZAMARYTĖ-SAKAVIČIENĖ, Seimo narys Povilas URBŠYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS. Daugiau

Šokiruojantys popiežiaus pareiškimai: „Dauguma katalikiškų santuokų yra negaliojančios“

Regis, pop. Pranciškus rimtai nusiteikęs kurstyti sumaištį Bažnyčioje, nes kiekvieną savaitę masinę žiniasklaidą apskrieja vis labiau su katalikų mokymu nesuderinami jo pareiškimai.

Štai kad ir birželio 16 d., ketvirtadienį, vykusiame Romos vyskupijos suvažiavime, skirtame posinodiniam paraginimui „Amoris laetitia“, popiežius Pranciškus be kitų keistų dalykų sakė, jog šiomis dienomis dauguma sakramentinių santuokų yra negaliojančios, nes poros tuokiasi nesuprasdamos, kas iš tiesų yra pastovumas ir įsipareigojimas. Antra vertus, jisteigė, kad kai kurios nesusituokusios, bet kartu gyvenančios poros turi santuokinę sakramentinę malonę. Daugiau

Verta prisiminti. Dalius Stancikas. Kaip mus apgaudinėja įteisinant gėjų „šeimas“

Aktyvioji mažuma ir toliau brutaliai stumia Lietuvą į oficialų gėjų „šeimų“ įteisinimą, tad turim suprasti, jog tuomet ateis ir jų teisė įsivaikinti.

Kadangi absoliuti dauguma Lietuvos piliečių tam nepritaria, šis procesas vykdomas apgaulės būdu, atvirai laužant pamatinį piliečių susitarimą – Konstituciją ir jos svarbiausią principą: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Savo suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2 ir 4 Konstitucijos straipsniai). Daugiau

Iš arti. Kaip Seimas svarstė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą

Kaip jau skelbėme, Seimas po pirmojo svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima kyla ir iš motinystės bei tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šis įstatymo projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete yra vilkinamas jau daugiau nei dvejus metus.

Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217 (pirmasis svarstymas) Daugiau

Justina Gafurova. Šeimą griauna Julius Sabatauskas

sabatauskas  Vakar Seimas po daugiau kaip dvejų metų pagaliau posėdžių salėje ėmėsi šeimos sąvokos apibrėžimo Konstitucijoje. Deja, siūlymas šeimą kildinti iš santuokos tarp vyro ir moters vakar vėl sukėlė aršias diskusijas ir konfliktus. Daugiau kaip dvejus metus ant Teisės ir teisėtvarkos komiteto stalo gulėjęs projektas Seimo posėdyje buvo pristatytas su siūlymu nepritarti tokiai šeimos sąvokai. Pasirodo, tokią komiteto poziciją galėjo lemti ne tik įsitikinimai, bet ir asmeniniai interesai. Daugiau

J. Ramonienė. Ar mums tikrai reikia 30 šeimos apibrėžimų?

Vakar Seimo plenariniame posėdyje numatytas pirmasis Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, kuriuo būtų įtvirtinti šeimos atsiradimo pagrindai – santuoka ir motinystė bei tėvystė. Po daugiau negu dvejus metus trukusio svarstymų vilkinimo gegužės 19 d. pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (pirm. J. Sabatauskas) priėmė sprendimą atmestį šį projektą.

Priminsime, kad Konstitucijos pataisa turi būti svarstoma ir dėl jos balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 (94) visų Seimo narių. Daugiau

Vygantas Malinauskas. Šeima kuriama ne dėl emocijų, bet dėl viešo moralinio įsipareigojimo

LR Konstitucinis Teismas 2011 m. išaiškino, kad „šeimos konstitucinė samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Taip pat, kad ir nesusituokę asmenys Konstitucijos prasme gali būti laikomi šeima. Pasak kai kurių komentatorių, galima džiaugtis, kad Lietuva pagerino savo „įvaizdį“ ir nebeatrodys „konservatyvi ir atsilikusi“. Tačiau ką iš tiesų duoda visuomenei ir šeimai šis Konstitucinio Teismo nutarimas?

Vienas iš dažnai kartotų Valstybinės šeimos politikos koncepcijos oponentų argumentų buvo priekaištas, kad valstybė, apibrėždama, kas yra šeima, kišasi į privatų šeimos ir asmenų gyvenimą. Pasak prof. V. Mikelėno, „yra šiek tiek kvaila, kai valstybė su teisės pagalba bando pasakyti, kad jūs esate šeima arba jūs nesate šeima“. Iš tiesų Valstybinės šeimos politikos oponentų lūkesčiai atrodo buvo patenkinti su kaupu. Konstitucinis Teismas faktiškai pasakė, kad santuoka tėra šeimos „santykių išraiškos forma“, kuri „konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Daugiau