Neseniai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ne vienas klausėme savęs, kodėl šios tautos istorija tokia tragiška? Prieš keletą metų, dalyvaudamas seminare apie holokaustą, vieno žinomo istoriko klausiau, kodėl žydai, dievo išrinktoji tauta, persekiojami jau du tūkstančius metų. Jis mane pataisė: ne du, o penkis tūkstančius. Tik tiek.
Lietuvoje į šį klausimą bandė atsakyti gal tik rašytojas Jonas Mikelinskas (Kada kodėl taps todėl? Holokaustas be politikos ir komercijos –Vilnius, 2004). Filosofas L. Donskis pavadino jo knygą gebelsiškos propagandos perlu. Kita vertus, šiandieninėje mūsų žiniasklaidoje toliau akcentuojamas ne atskirų asmenų ar grupių, o veikiau tautos ir valstybės kaltė, net ignoruojant tai neigiančius akivaizdžius faktus ir, iš esmės, skatinant buitinį antisemitizmą. Daugiau
Švedijos parlamentas pritarė prieglobsčio teisės sugriežtinimui. Ateinančius trejus metus tarnybos išduos tik ribotus leidimus gyventi šalyje. Be to, bus apribota teisė į šeimų susijungimą. 
„Mes atėjome čia paskelbti, kad jūs nebeturite įgaliojimų vadinti mus nesveikais ir psichikos ligoniais. Mums, homoseksualams, jūsų profesija yra baisiausias priešas. Mes reikalaujame, kad psichiatrai elgtųsi su mumis kaip su žmonėmis, o ne kaip su pacientais, kuriuos reikia gydyti!“