Algimantas RUSTEIKA: Konservatoriai turės privačią kariuomenę?

Lietuvos politiniame fronte nieko naujo – karo pretekstu valdžia toliau stiprina visuomenės kontrolę, priiminėja žmonėms nepriimtinus įstatymus ir likviduoja demokratijos likučius. Susipažinkim su naujuoju bukalaurų planu. Seime konservatoriai patyliukais įregistravo Šaulių sąjungos, Karo tarnybos ir Vidaus tarnybos statuto įstatymų pakeitimus. Visada, kada keičiamas įstatymas, Seimo duomenų bazėje būna pateikiamas palyginamasis variantas, t.y. atskirame dokumente nurodoma, kas keičiama, kad piliečiai galėtų žinoti apie planuojamas permainas.

Daugiau

Arvydas Damijonaitis. Dėl Birželio 23 Didžiojo Sukilimo istorinės atminties

ARVYDAS DAMIJONAITIS,
Kalvarijų g.,27 -5A, LT- 09313 Vilnius,
    Lietuvos Respublikos Seimui,

  Lietuvos Respublikos  Vyriausybei
                                  PAREIŠKIMAS                                                                                2022.06.17
, Vilnius Dėl Birželio 23 Sukilimo istorinės atminties  

   TŪKSTANČIAI SUŠALUSIŲ Į LEDĄ LIETUVIŲ TREMTINIŲ LAVONAI

 1.Gyvuliniuose traukinių vagonuose – tūkstančiai sušalusių į ledą lietuvių tremtinių lavonai…1941 birželio 14 d. buvo šio masinio lietuvių žudymo akcijos pradžia. Lietuvos okupantai, Kremliaus komisarai žydai ir vietiniai “stukačiai” zingeriai suvarė nekaltus lietuvius žemdirbius į geležimi kaustytus, sandariai uždarytus ir užplombuotus gyvuliams pervežti skirtus vagonus velniškam tikslui – juos numarinti lėta bado, troškulio ir šalčio mirtimi.

Daugiau

Lidija Veličkaitė. Prof. Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta minint Sąjūdžio įkūrimo 34-ąsias metines

  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, profesoriaus, Nacionalinio Susivienijimo pirmininko Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta 2022 metų birželio 3 dieną Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, paminint Sąjūdžio įkūrimo 34 metų sukaktį

    Istorijos ratas dar kartą apsisuko. Šio mūsų susitikimo pradžioje nuskambėjo gal būt svarbiausia Lietuvai mintis, kurią Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime  pasakė poetas Justinas Marcinkevičius. Ta mintis buvo viso jo sąmoningo gyvenimo savastis. Iš tikrųjų tada jis pakartojo  tai, ką sakė ir savo didžiosiose dramose. Būtent jose, o ypač „Mindauge“ buvo nuolatos pabrėžiama ir primenama kiekvienam lietuviui – statyti Lietuvą yra nepabaigiamas darbas. Jis suprato, kad kartą pastatyta Lietuva vis dėlto nėra amžina.

Daugiau

APLEISTAS LIETUVOS  KARALYSTĖS  PAMINKLAS NORMAINIŲ  KAIME 

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai 

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA 

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui

Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui 

Arkivyskupui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Jo Ekscelencijai Apaštaliniam Nuncijui Arkivyskupui Petarui Rajičiui

LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Daugiau

Vytautas RADŽVILAS: „Švelniosios denacifikacijos“ grėsmės

Rusijos įvykdytas Ukrainos užpuolimas ne tik negrįžtamai pakeitė geopolitinę ir saugumo padėtį visame pasaulyje. Nėra abejonių, kad globalizmo era baigiasi.

Ateina regioninių galios centrų laikas. Kokia bus nauja geopolitinė pasaulio sankloda ir galios centrų konfigūracija – paaiškės dar negreitai. ES taip pat nebebus tokia, kokia buvo iki šiol: ilgametis Prancūzijos ir Vokietijos dvilypumas ir veidmainystė de facto kuriant karinę ir politinę sąjungą su Rusija, kaip ir akivaizdus mėginimas drauge su ja sunaikinti Ukrainos valstybę per Minsko susitarimus, o dabar iš esmės sabotuojant karinę pagalbą, niekada nebus pamiršti. Lietuvai teks ieškoti kuo saugesnės vietos būsimojoje tarptautinėje geopolitinėje ir saugumo sistemoje. Taip pat iš naujo apsibrėžti santykius su ES. Tačiau tą vietą įmanoma sėkmingai surasti, o minėtus santykius tinkamai apsibrėžti tik atsakingai apmąsčius per tris dešimtmečius nueitą kelią ir išmokus kai kurias pamokas.

Daugiau

Gediminas Jakavonis. Pavojus lietuviškam žodžiui neišnyko ir po šimto metų

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui prieš caro valdžią, Lietuva keturis dešimtmečius buvo priversta oficialiai gyventi spaudos draudimo sąlygomis, lietuviškus žodžius buvo leidžiama rašyti ir skaityti tik mums svetima kirilica. Iki pat 1904 metų, kai pagaliau lietuviškos spaudos draudimas buvo panaikintas, laisvą nuo suvaržymų žodį rizikuodami gyvybėmis tuomet į Tėvynę nešė knygnešiai. Ar kas galėjo pagalvoti, kad, praėjus daugiau kaip šimtui metų, vėl teks kalbėti apie pavojus laisvam žodžiui ir valstybinės kalbos likimui?

Daugiau

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie pokyčius

Šią savaitę po labai ilgos pertraukos aplankiau vietą savo gimtajame mieste, kurioje pusryčiaudavau ištisus 15 metų. Tai buvo vieta, į kurią visada norėdavosi sugrįžti. Ir ne tik dėl skanaus maisto ir nuostabių tortų. Ši vieta buvo tapusi savotišku tam tikros Kauno senamiesčio gyventojų dalies pusryčių klubu. Malonios padavėjos taip gerai pažinojo mus, savo klientus, kad meniu mums jau net nenešdavo. O mes pažinojome vienas kitą ir žinodavome, kas ir kada čia ateina. Ir ypač žavėjo ta su niekuo nepalyginama aplinka: senoviškas medinis baras viduryje patalpos, retro stiliaus baldai ir neįtikėtinai skoningai parinkti ir puikiai prie interjero priderinti autoriniai paveikslai.

Daugiau

DĖL LIETUVOS KARALYSTĖS ATMINIMO NIEKINIMO

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai 

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA 

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui

Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui 

Arkivyskupui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Jo Ekscelencijai Apaštaliniam Nuncijui Arkivyskupui Petarui Rajičiui

Daugiau