Lietuvos politiniame fronte nieko naujo – karo pretekstu valdžia toliau stiprina visuomenės kontrolę, priiminėja žmonėms nepriimtinus įstatymus ir likviduoja demokratijos likučius. Susipažinkim su naujuoju bukalaurų planu. Seime konservatoriai patyliukais įregistravo Šaulių sąjungos, Karo tarnybos ir Vidaus tarnybos statuto įstatymų pakeitimus. Visada, kada keičiamas įstatymas, Seimo duomenų bazėje būna pateikiamas palyginamasis variantas, t.y. atskirame dokumente nurodoma, kas keičiama, kad piliečiai galėtų žinoti apie planuojamas permainas.
Tėvynė mūsų
Arvydas Damijonaitis. Dėl Birželio 23 Didžiojo Sukilimo istorinės atminties
ARVYDAS DAMIJONAITIS,
Kalvarijų g.,27 -5A, LT- 09313 Vilnius,
Lietuvos Respublikos Seimui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
PAREIŠKIMAS 2022.06.17, Vilnius Dėl Birželio 23 Sukilimo istorinės atminties
TŪKSTANČIAI SUŠALUSIŲ Į LEDĄ LIETUVIŲ TREMTINIŲ LAVONAI
1.Gyvuliniuose traukinių vagonuose – tūkstančiai sušalusių į ledą lietuvių tremtinių lavonai…1941 birželio 14 d. buvo šio masinio lietuvių žudymo akcijos pradžia. Lietuvos okupantai, Kremliaus komisarai žydai ir vietiniai “stukačiai” zingeriai suvarė nekaltus lietuvius žemdirbius į geležimi kaustytus, sandariai uždarytus ir užplombuotus gyvuliams pervežti skirtus vagonus velniškam tikslui – juos numarinti lėta bado, troškulio ir šalčio mirtimi.
Raimundas Kaminskas. Apie prof. J. P. Aleksos atminties įamžinimą Kaune
Lidija Veličkaitė. Prof. Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta minint Sąjūdžio įkūrimo 34-ąsias metines
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, profesoriaus, Nacionalinio Susivienijimo pirmininko Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta 2022 metų birželio 3 dieną Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, paminint Sąjūdžio įkūrimo 34 metų sukaktį
Istorijos ratas dar kartą apsisuko. Šio mūsų susitikimo pradžioje nuskambėjo gal būt svarbiausia Lietuvai mintis, kurią Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime pasakė poetas Justinas Marcinkevičius. Ta mintis buvo viso jo sąmoningo gyvenimo savastis. Iš tikrųjų tada jis pakartojo tai, ką sakė ir savo didžiosiose dramose. Būtent jose, o ypač „Mindauge“ buvo nuolatos pabrėžiama ir primenama kiekvienam lietuviui – statyti Lietuvą yra nepabaigiamas darbas. Jis suprato, kad kartą pastatyta Lietuva vis dėlto nėra amžina.
APLEISTAS LIETUVOS KARALYSTĖS PAMINKLAS NORMAINIŲ KAIME
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui
Arkivyskupui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui
Jo Ekscelencijai Apaštaliniam Nuncijui Arkivyskupui Petarui Rajičiui
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Janina Survilaitė. Teisingumo pozicijos ieškojimai
Poetas Liudvikas Jakimavičius sako, kad žodis „sudygsta iš sėklos, iš kurios Dievas sutvėrė pasaulį“ (alkas.lt, 2021). Pasidžiaugdamas 2022-ųjų metų Maironio premija, Laureatas nusilenkė lietuviško dvasingumo didybei – Maironiui. Suklupo prie Poeto Maironio portreto.
Vytautas RADŽVILAS: „Švelniosios denacifikacijos“ grėsmės
Rusijos įvykdytas Ukrainos užpuolimas ne tik negrįžtamai pakeitė geopolitinę ir saugumo padėtį visame pasaulyje. Nėra abejonių, kad globalizmo era baigiasi.
Ateina regioninių galios centrų laikas. Kokia bus nauja geopolitinė pasaulio sankloda ir galios centrų konfigūracija – paaiškės dar negreitai. ES taip pat nebebus tokia, kokia buvo iki šiol: ilgametis Prancūzijos ir Vokietijos dvilypumas ir veidmainystė de facto kuriant karinę ir politinę sąjungą su Rusija, kaip ir akivaizdus mėginimas drauge su ja sunaikinti Ukrainos valstybę per Minsko susitarimus, o dabar iš esmės sabotuojant karinę pagalbą, niekada nebus pamiršti. Lietuvai teks ieškoti kuo saugesnės vietos būsimojoje tarptautinėje geopolitinėje ir saugumo sistemoje. Taip pat iš naujo apsibrėžti santykius su ES. Tačiau tą vietą įmanoma sėkmingai surasti, o minėtus santykius tinkamai apsibrėžti tik atsakingai apmąsčius per tris dešimtmečius nueitą kelią ir išmokus kai kurias pamokas.
Gediminas Jakavonis. Pavojus lietuviškam žodžiui neišnyko ir po šimto metų
Pralaimėjus 1863 m. sukilimui prieš caro valdžią, Lietuva keturis dešimtmečius buvo priversta oficialiai gyventi spaudos draudimo sąlygomis, lietuviškus žodžius buvo leidžiama rašyti ir skaityti tik mums svetima kirilica. Iki pat 1904 metų, kai pagaliau lietuviškos spaudos draudimas buvo panaikintas, laisvą nuo suvaržymų žodį rizikuodami gyvybėmis tuomet į Tėvynę nešė knygnešiai. Ar kas galėjo pagalvoti, kad, praėjus daugiau kaip šimtui metų, vėl teks kalbėti apie pavojus laisvam žodžiui ir valstybinės kalbos likimui?
Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie pokyčius
Šią savaitę po labai ilgos pertraukos aplankiau vietą savo gimtajame mieste, kurioje pusryčiaudavau ištisus 15 metų. Tai buvo vieta, į kurią visada norėdavosi sugrįžti. Ir ne tik dėl skanaus maisto ir nuostabių tortų. Ši vieta buvo tapusi savotišku tam tikros Kauno senamiesčio gyventojų dalies pusryčių klubu. Malonios padavėjos taip gerai pažinojo mus, savo klientus, kad meniu mums jau net nenešdavo. O mes pažinojome vienas kitą ir žinodavome, kas ir kada čia ateina. Ir ypač žavėjo ta su niekuo nepalyginama aplinka: senoviškas medinis baras viduryje patalpos, retro stiliaus baldai ir neįtikėtinai skoningai parinkti ir puikiai prie interjero priderinti autoriniai paveikslai.
DĖL LIETUVOS KARALYSTĖS ATMINIMO NIEKINIMO
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui
Arkivyskupui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui
Jo Ekscelencijai Apaštaliniam Nuncijui Arkivyskupui Petarui Rajičiui