Prieš devynerius metus belaukiant galutinio gydytojų verdikto tuometiniame Onkologijos instituto konsultacinės poliklinikos laukiamajame, akis užkliuvo už didžiulės plastikinės lentos. Ji buvo išrašyta žmonių, kurie čia išgirdo galutinę vėžio diagnozę, mintimis. Tarp įvairiaspalvių užrašų visam gyvenimai įsirėžė šis: KAS ARTIMA, YRA ARTI.
Kai tave nutvilko mintis, jog gali netekti mylimo žmogaus, pradedi kitaip suvokti jo artumo vertę. Banali tiesa – žmogus artumą vienas kitam labiausiai išjaučia ne per buvimą kartu, o per atsiskyrimą.
Keistas demokratijos supratimas Lietuvoje. Už “žmogaus teises” laisvai judėti tokiu metu, kai plinta korono virusas garsiai šaukia net lietuviška inteligentija, vadinamasis elitas, ir ne vienas jų net iki kovo vidurio leido sau pramogauti po užsienį, dėti nuotraukas į feisbuką savo niekuo nepasvertais tikinimais , kad užsikrėsti galimybė labai maža, kad galima keliauti, burtis, kelti balius, linksmintis ir t.t. 
2016 m. sausio 9 d. susikūręs Vilniaus forumas skelbė, kad tai yra nepartinis politinis judėjimas, siekiantis ugdyti valstybinį politinį mąstymą visuomenėje ir sutelkęs įvairių kartų Lietuvos likimui neabejingus mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. 
Lietuvai žengiant per Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio slenkstį, Prezidentas Gitanas Nausėda šventinių pusryčių pakvietė Kovo 11-osios akto signatarus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Antradienio rytą Prezidentūros Baltojoje salėje susirinko daugiau nei 100 svečių.