Balandžio 27-28 dienomis jau 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai vėl švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai š visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti savo didžiosios pavasario šventės – Jorę. Daugiau
Tėvynė mūsų
Justina Andriuškevičiūtė. Emigrantų sėkmės istorija
„Amerikietiška svajonė“ išsipildė tik sugrįžus į Lietuvą
Gyvendama Čikagoje, ji dažnai sapnuodavo siaurutes Vilniaus gatveles. Ir prabusdavo ant šlapios nuo ašarų pagalvės. Paradoksas, bet ti k su šeima sugrįžusi atgal – į Lietuvą – susikūrė savo „amerikietišką svajonę“ – „rožinį“ verslą, kuris padeda sveikiau gyventi tūkstančiams moterų visame pasaulyje. Daugiau
Irena Vasinauskaitė. Ramintą Baltuškienę – dorą pilietę ir valstybės tarnautoją – „šluba teisėsauga“ įrašė į „Garliavos perversmininkų“ gretas?
Buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja-sekretorė Raminta Baltuškienė – tremtinių vaikas, dora sąjūdininkė, aktyvi įvairių pilietinių akcijų dalyvė, mūsų valstybės vadovų ar institucijų pagerbta dešimtimis apdovanojimų (pastarieji yra pridėti ir prie jos bylos, kuri baigiama nagrinėti Šiaulių Apygardos teisme]. Tačiau „šluba Lietuvos teisėsauga“, Rūtos Janutienės žodžiais tariant, be jokių skrupulų ir ją įrašė į vadinamąją Garliavos „perversmininkų“ sąrašą.
Jurgita ŽEMAITYTĖ. Dvi Lietuvos. Kardinaliai skirtingos
Šią savaitę už praeitų metų darbus atsiskaitinėjo premjeras Saulius Skvernelis. Klausantis jo kalbų, tikrai atrodo, jog jau gyvename puikiai. Ir kolega bendražygis Karbauskis Vyriausybei už darbą suraitė devynetuką. Vargu ar žmonės bent apverstą devynetą parašytų…
Visgi girtis būdinga visiems. Juk ir ataskaita skirta tam, kad papasakotum, ką padarei. O ne priešingai – ko nedarei ir nedarysi. Kiek turėjome premjerų, prezidentų – visi gyrėsi, daugiau mažiau, savo nuodėmių nematydami. Daugiau
Algimantas Zolubas. Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai
Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu, neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tokią medžioklę regime įvairiose šalyse, o greta jos – ir brakonieriavimą.
Gintaras Aleknonis. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų – iš valdžios
Visi šių metų Lietuvos rinkimai – jau pasibaigę savivaldybių ir jų merų ar artėjantys prezidento ir Europos Parlamento – tik dar kartą primena svarbiausiąjį dabartinės mūsų politikos ilgesį – asmenybių ilgesį. Kai politinių partijų vadovai skundžiasi, jog visuomeniniai rinkimų komitetai tik griauna Lietuvos politinę sistemą ir skatina populizmą, jie painioja priežastis su pasekmėmis. Asmenybėms dažnai ankšta mūsų politinėse partijose, o politikos nykštukai tik spardosi tarpusavyje ir dar taikosi įspirti didesniems į kulkšnis, nes aukščiau nepasiekia.
2019 METAI PREZIDENTO JONO ŽEMAIČIO METAI
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 11 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S Dėl Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto 110 – ųjų gimimo ir
1949.02.16 Deklaracijos pasirašymo 70 – ųjų metinių paminėjimo
J.Kadžionis-Bėda: „Sakykime tiesą, tiesoje gyvenkime, tiesą ginkime – tai vienintelis ginklas išsivaduoti ir išbristi iš okupacinių raistų ir sutemų“
Jūsų dėmesiui siūlome partizano Jono Kadžionio-Bėdos kalbą, pasakytą Seime kovo 29-ąją, per Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio surengtą spaudos konferenciją „Ar Lietuvoje visiems galioja Konstitucijos 25, Baudžiamojo kodekso 170, 170(2), 226 ir 313 straipsniai?“
Kad okupacijos metais buvo niekinami partizanai, tai buvo suprantama – Lietuva buvo okupuota. Ir buvo okupuota ne blogio imperijos, o tiesiog šėtono imperijos. Ir žmonės su partizanais darė neįsivaizduojamus dalykus – tai buvo velnio apsėstų žmonių darbas. Buvo niekinami jie, ant jų šlapinamasi, išrengiami nuogai, ant mergaitės paguldomi vyrai, žodžiu, siautėjo kaip išmanydami.
Ona Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas Daugiau
Algimantas Rusteika. Priešrinkiminis, arba Kaip miršta valstybės
Kai iš rūbinės pasigirsta klyksmai, supranti, kad vėl pavasaris. Žmonos ir šiaip visokios moterys, prišlepsėjusios be kelnių prie pritutintos skudurų spintos griūna nuomariu: aš neturiu kuo apsirengti! Kas nežino – patylėt išmintinga, pabandau užpakalį į baltąsias kelnes ir taip pat nustembu – taigi susitraukė! Viskas, nuo pirmadienio mažiau alaus, susijaudinęs atsikemšu skardinę, tas šventas garsas: trakšt pišššš…. Daugiau