Vilniuje prasideda bado akcija už teisingumą Lietuvoje

2017-08-16 d. 11 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija SeimeVilniuje prasideda bado akcija už teisingumą Lietuvoje“. Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos žmogaus teisių sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas, Lietuvos piliečių tarybos pirmininkė Scholestika Katavičienė, advokatas Jonas Ivoška ir Kazys Serbenta.

Pranešėjai pristatys š.m. rugpjūčio 21 d. Daukanto aikštėje Vilniuje prasidedančią akciją dėl teisingumo Lietuvoje, jos tikslus ir visiškai nepatenkinamą padėtį, susiklosčiusią dėl teisingumo vykdymo Lietuvoje. Daugiau

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai. Daugiau

Vytautas Radžvilas. Mankurtizmo spąstai

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį  „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis. Daugiau

A. Lapinskas. Seimo nariai – dykaduoniai!

LRS | Alkas.lt koliažas

LRS | Alkas.lt koliažas

Taip, seimūnai dykaduoniai. Tokią jų „darbo“ formą, matyt, nulėmė daugelio Seimo narių ankstesnio darbo „patirtis“, tačiau nemažiau tam padeda ir teisės aktai: Seimo statutas ir, nepatikėsite, Lietuvos Konstitucija.

Pradėkime nuo Seimo narių asmeniško požiūrio į darbą Seime. Matyt, daugumos jų iš anksčiau susiformavęs požiūris buvo tik darbo imitacija, o ne realus jo procesas, siekiant kuo geresnio rezultato.

Daugiau

Vida Tavorienė. Valdininkai ištrina Lietuvos kaimus

Almanis Vytas V. Almanis užsispyrė prisiregistruoti išnykusiame Viešučių kaime, kad šis nebūtų ištrintas iš žemėlapio.

Šiemet emigracija paspartėjo, tad dar labiau ištuštės miestai ir miesteliai, dar ne viename kaime neliks nė gyvos dvasios. Kartu su paskutiniais senoliais miršta ir kaimų bei viensėdžių pavadinimai. Mokslininkams ir visuomenininkams subruzdus pavyko kiek pristabdyti vietovardžių naikinimą. Tačiau šimtai jų jau ištrinta iš žemėlapio. Daugiau

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis: „Turtingųjų pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą“

Saulius_Skvernelis  Veidaknygė

Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Daugiau

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Europa dabar galvoja, kas ji ir kokia bus. Tautose ir alubariuose diskusijos, kur eiti, kokia Europos Sąjunga turi būti, visi tik pliekiasi kaip išprotėję. Nes žiauriai svarbu – dabar lūžio momentas, kai sprendžiasi ateitis dešimtmečiams.

Mums tai nesvarbu, mes nuolankūs. Didžiausia Lietuvos Respublikos paslaptis – užsienio politika. Du šimtmečius kiekviena kartą turėjome po sukilimą, karą, rezistenciją ar okupaciją. Atkakliųjų ir užsispyrėlių teliko kaulai. Mes – išlikusiųjų palikuonys.

Pas mus diskusijų nėra. Lygiuot, ramiai, klausyt, kaip Briuselio pijokėlis pasakys! Kas duos pinigų, tam atsiduosim, juk mes – pozityvūs patriotai. Svarbiausia – pinigų klausimas, o pinigų už dyką duoda nuolankiesiems. Daugiau

Atsakas pokario istorijos klastotojams: žiauri tiesa apie partizanų gyvenimą ir mirtį

„Tokios knygos dar nebūta. Dėl pribloškiančios išskirtinių įvykių ir faktų gausos ji tarsi susintetintas grynuolis“, – ką tik išleistos Vlado Terlecko knygos „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovės“ anonse savo įspūdžiais dalijasi LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas. Ir priduria: „Naujoji knyga – protestas prieš partizanų atminties niekinimą, jiems priskiriamų aukų skaičiaus klastotes, tikrųjų žudikų slėpimą, apie ginkluotą ir neginkluotą tautos būtinąją gintį.“ Daugiau

Zigmantas Šegžda. Kodėl norima bet kokia kaina atimti protą iš Lietuvos vaikų

Kišeninė žiniasklaida itin skausmingai ištransliavo žinią apie tai, kad Plungės rajono jaunimo delegacija esą pateko į Rusijos Federacijos gerai suplanuotus „smegenų plovimo“ gniaužtus. 2017-07-19 Plungės rajono meras A.Klišonis išplatino tokio pobūdžio pareiškimą: „Atsiprašau dėl to, kad Plungės vaikai ir jų vasaros atostogos buvo įveltos į aiškius propagandinius požymius turintį renginį. Su mūsų vaikais pagal mainų programą į Krasnogorską vyko savivaldybės atstovai, kurie turėjo prižiūrėti, kad vaikų atostogos nebūtų politizuojamos. Deja, taip nebuvo. Įvyko klaida, dėl kurios nevalia ieškoti pasiteisinimų. Tai bus įvertinta nedelsiant.“ Daugiau

Zigmas Vaišvila. Užduotis Vytauto Radžvilo studentams – pranešėjams

Nevertinsiu prof. Vytauto Radžvilo skaitomo paskaitų kurso. Kurso neklausiau. Pažįstu Vytautą ne tik iš jo straipsnių, kalbų, bet nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pradžios ir veiklos. Ir tai, vaikučiai – Vytauto studentai – mums svarbiausia. Patyrėme su juo ir šilto, ir šalto.

Pasakysiu keletą minčių apie studentus ir šių dienų moralę.

1979 m. baigiau, ir neblogai baigiau Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko vardo Fizikos fakulteto studijas. Mums, fakulteto auklėtiniams, buvo tikra ir nuoširdi garbė mokytis šiame fakultete. Ir dėl dėstytojų, ir dėl laisvos atmosferos, studentiškos savigarbos, dėstytojų ir studentų tarpusavio pagarbos ir supratimo. Turbūt todėl mes buvo tikrai laisvi studentai – gerbėme ir save, ir dėstytojus už jų žinias, humoro jausmą, šilumą. Ir pažiūras.

Daugiau