Savaitė, skirta neblėstančiai Vasario 16-osios šlovei. Diena, kai dažniausiai minimas Jono Basanavičiaus vardas. Pridurmui valstybės ir miesto galvoms padėsime gėlių prie skulptoriaus Gedimino Piekuro paminklo Tautos patriarchui, apsimesdami, kad nematome dar vienos architektūrinės katastrofos. Daugiau
Tėvynė mūsų
Kęstutis Navakas. IN MEMORIAM… LAIMINGA MERGAITĖ IR AŠTUONIOS RANKOS
1964. 02. 24. – 2020. 02. 16.
IŠĖJO NEGRĮŽTAMAI KĘSTUTIS NAVAKAS – žinomas Lietuvos poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas. Lietuvos nacionalinės premijos (2006 m.), ,,Poezijos pavasario” (2014 m.), Vyriausybės Kultūros ir meno premijos (2019 m.) laureatas.
Kęstutis Navakas neliko abejingu 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos įvykiams. Gal ne veltui LR prezidentas Gitanas Nausėda prezidentūros pranešime teigia: „Rašytojo balsas buvo aktualus ir savitas nepriklausomos Lietuvos literatūroje“.
Pirmadienį, vasario 17d. 12 val., prie prezidentūros ir vėl rinksis Lietuvos žmonės su vienintėliu klausimu: AR DAR GYVA DEIMANTĖ?
Raimondas Navickas. Vasario 16 – toji
Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją kartu!
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos vidurdienį šalies vadovas pasveikins tautą trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje. Kaip ir kasmet giedosime ir klausysimės visų trijų valstybių himnų, švenčiančią tautą džiugins Garbės sargybos kuopos stilizuotos šūvių salvės, ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos kariuomenės orkestras, NATO oro pajėgų sveikinimo skrydis.
Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą
Pro Patria jaunimas kviečia:
„Šią Vasario 16-ąją jau trečiąkart degsim deglus ir lietuvių širdis švęsdami Lietuvos nacionalinės valstybės gimtadienį!
Sakoma, kad svarbiausios metų šventės – šeimos šventės, o kuri gi šventė labiau šeimos nei Vasario 16-oji, kai visa tauta yra viena šeima? Tikros vienybės dvasią pajusk šventėje, kurią kuria pati tauta, o ne biurokratai!
Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką
„Vastiečių laikraštis“
„Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip mokysimės kartu gyventi savo gimtinėje, kaip mokysimės ją puoselėti“, – sakė poetas, publicistas, filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius, perspėjęs, kad gyvename tautai ir valstybei tragišku laikotarpiu.
Janina Survilaitė. «Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje“
Biografinė apybraiža „Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje“, (2019, Leidykla homo liber ) gražiai įsipina į visą žinomo istoriko publicisto Juozo Brazausko knygų vainiką, atgaivinantį sovietinio režimo iš tautos istorijos išstumtus Lietuvos kultūros/politikos veikėjų vardus.
Visi pasaulio filosofai patvirtina, kad tautų istorijas kuria asmenybės. Ne modernūs sporto stadionai, ne asfaltuoti keliukai nulėmė ir nulems Tautos istorijos veidą, o asmenybės! Pirmame knygos puslapyje, tarp finansiškai jos gimimą parėmusių vardų, dominuoja ir Raseinių rajono savivaldybė. Džiugu, kad savo žemietį ariogališkį, jaunos nepriklausomos Lietuvos valstybės patikėtinį talentingą diplomatą pagerbia jo gimtasis kraštas! Daugiau
Zigmas Vaišvila. Mes eiliniai
2020 m. vasario 9 d. Delfi.lt paskelbė straipsnį „Leningrado bėda yra ta, kad blokados nebuvo“ (https://www.delfi.lt/news/daily/world/rusu-istorikas-markas-soloninas-leningrado-beda-yra-ta-kad-blokados-nebuvo.d?id=83472145). Su įdomumu perskačiau šį informatyvų interviu su Rusijos istoriku Marku Soloninu apie II-ąjį pasaulinį karą, Leningrado blokadą, hitlerinės Vokietijos karinius veiksmus prieš Tarybų Sąjungą, TSRS vadovybės veiksmus po to, kai Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą ir vėlesnius veiksmus matant, kad Leningradą gali pavykti apginti. Daugiau
Leonas Kerosierius. PRASIDĖJO SKALPŲ NUĖMINĖJIMO METAS
2020-01-25 išplatinau laišką „KAS NUSKALPUOS K. MAŽEIKĄ???“ (laišką pridedu).
Dėl šio laiško esu gavęs eilę atsiliepimų ir kritikos. Kai kas aiškina, kad negalima ant K. Mažeikos pulti nepateikus faktų. Kai kas siūlė, kad tekste neturėtų būti vartojami įžeidžiantys garbę ir orumą išsireiškimai. Kad laiške kalbama apie daug tiesiog nesusijusių dėl aplinkosaugos žmonių.
Sutinku su priekaištais. Todėl pabandysiu pateikti kai kurią informaciją susietą su Kuršių marių, Priekrantės, Baltijos jūros ir kitų vandens telkinių teršimu. Daugiau
Algimantas Matulevičius: Skurdo ištakos
Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį, labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“