„Respublikos“ akiratyje – šokis su kardais aplink Teisingumo ministeriją. Ir kova tarp Dalios Grybauskaitės ir Sauliaus Skvernelio – atiduok Mildą (Vainiutę – aut. past.) – ne, neatiduosiu. Kol galiausiai pati M.Vainiutė neatlaikė. Atsistatydino. Savaitė taip pat pažymėta premjero patarėjo, entuziastingojo Skirmanto Malinausko kritimu, bet neiškritimu. Vyko žaidimai ir nežaidimai principais, įsitikinimais, patikinimais ir t.t.
Tėvynė mūsų
Vytautas Rubavičius: išgyvenu, kad Sąjūdžio dvasia seniai išblėso
Birutė Vyšniauskaitė | LRT.lt | 2018 m. kovo 11 d.
„Žmonės, kurie dar Sąjūdžio laikais stojo piestu prieš sovietinę valdžią, patys, vos patekę į kokius nors postus, tuoj pat nėrė į tas pačias privilegijas – buvo dalijamasi geresniais butais, automobiliais ar siekiama portfelių, kuriuos turint galima jau kažką skirstyti, kažkam pavadovauti ir, liaudiškai tariant, veržtis prie lovio“, – Kovo 11-osios išvakarėse pamąstymais apie nueitą Lietuvos kelią per dvidešimt aštuonerius nepriklausomybės metus su LRT.lt dalijosi poetas, publicistas, kultūrologas ir vertėjas Vytautas Rubavičius.
Buvusio Lietuvos kardinolo V. Sladkevičiaus kanclerio Atviras laiškas Karoliui
Mielas Karoli, Ačiū tau, kad gini savo mamytę ir kreipiesi pagalbos į padorius pasaulio žmones. Mamytė teisingai pasielgė išvykdama su tavimi į Ameriką, kur yra tikimybė surasti tiesą ir apsaugoti tavo ir mamytės gyvybę, nes Lietuvoje tos visos žudynės, prokurorų buvo įvardintos kaip „BYLA ŽUDIKĖ“ Tad tikėtis kokio nors teisingo teisingumo Lietuvoje manau ir nebuvo galima. Daugiau
Algimantas Rusteika. Permainų dvelksmas
Tai, ko bijo ir stengiasi nutylėti, yra svarbu ir tikra, ir vis daugiau tą žmonių supranta. Todėl Jie nori, kad niekas garsiai kaip nereikia nekalbėtų, viešai kur nereikia nevaikščiotų, kad mylinčių savo kraštą, dar gyvų žmonių niekas nepamatytų. Baimė ir tylėjimas yra tiesos ženklas.
V.Tomkus: Dar kartą apie pavogtą Sąjūdžio „Respublikos“ laikraštį
Nuotr.: Vitas Lingys, Vitas Tomkus ir Rytis Taraila
Po mano pasakos apie dar senesnį senelį profesorių tarp daugybės komentarų pastebėjau piktą iš Panevėžio. Buvusi „Respublikos“ skaitytoja skundėsi, kad panevėžiečiai aukojo pinigus Sąjūdžio dienraščiui, todėl jiems labai apmaudu, kad „Respublikos“ dienraštis tapo kažkieno privačia nuosavybe. Daugiau
Verta prisiminti. Šv. Kazimieras ir jo Polocko stebuklas: „Šit pasirodė jaunas raitelis baltu apsiaustu ant balto žirgo…“
Kovo 4-ąją Katalikų Bažnyčia mini šventąjį Kazimierą – karalaitį, kurį ruošė tapti žemiškuoju Lietuvos valdovu ir… tapusį jos dangiškuoju globėju.
Nors dabar šv. Kazimieras dažnai pristatomas kaip skaistumo ir nuolankumo pavyzdys, bet iškart po jo paskelbimo šventuoju jis pirmiausia buvo suvokiamas kaip valstybės globėjas, saugantis „nuo karo, nuo vidaus ir išorės priešų, nuo maro“. Daugiau
Dalius Stancikas. Kalnai: neakivaizdus dialogas
Žurnalas „Miškai“
…stovi tartum obelis be vaisių
Lietuva, nepakelianti Lietuvos.
Just. Marcinkevičius
Kaip paaiškinti tą nuolatinį autoritetų juodinimą, Lietuvos žmonių pjudymą ir skaldymą? Dviejų didžiai gerbiamų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio viešą apšmeižimą, neva jie bendradarbiavo su KGB? Kad jie nebendradarbiavo su KGB, esu tikras. O kad pasirašė kažkokį popiergalį, nes norėjo išvykti į užsienį, dar nieko nereiškia.
Ką pasveikins šv.Kazimieras?
Žiemos galybė griuvo… Atrodo, kad kove jau turime teisę tarti tokius žodžius. Tačiau dabar tą daryti gal ir ankstoka: kol kas kovo pradžią tenka priskirti tikrai žiemai. Ir nors ji ne visur vienoda, nors kai kur sniego yra visai negausiai, tačiau dar tebegyvename žiemoje. Jūs sakysite – o kalendorius? Tačiau tikėti reikia savo akimis ir kitomis juslėmis, bet ne kalendoriumi! Daugiau
Valius Aleksa. Šaukštas deguto medaus statinėje
Lietuvos vėliavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasiligojęs tautos patriarchas Atkurtosios Valstybės 100-čio jubiliejaus progai skirtoje kalboje pakvietė tautą pasveikti. Paradoksalu. Tačiau likimo metafora tarp žodžių ir darbų keistu būdu įsiterpė, nors gal ne laiku, nederančia forma, tačiau – ne visada teisinga būtų nutylėti šiuos paradoksus, juolab, kai jie turi gilesnę reikšmę nei užstalės tostas. Taip jau skirta tautų valdytojams, kad jų nuopelnai ilgainiui gali būti ir dešimt kartų padauginami, bet jų nuopuoliai dėl to netampa mažesni. Daugiau
In memoriam. Vytautas Ambrazas
1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje
Vasario 23 d. Vilniuje mirė žymiausias istorinės lietuvių kalbos sintaksės tyrėjas, baltistas, vienas pagrindinių akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ autorių, lietuvių kalbos mokslinių gramatikų rusų, anglų kalba ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ vienas autorių bei atsakingasis redaktorius, ilgametis Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, buvęs Gramatikos skyriaus vadovas, poetas, savo kūrybą skelbęs Vytauto Dubindrio slapyvardžiu, profesorius habilituotas daktaras Vytautas Ambrazas.