Angelas sargas

Nusileido Angelas iš Dausų ir pagarbiai sustingo pamary Drąsiaus Kedžio mirties vietoje. Nusileido su aiškiu visų persekiojamųjų palaiminimu ir nuoroda į pomirtinę Dangaus Karalystę…

Labiausiai Angelu džiaugėsi mažoji Kedytė – dabar ne tik ji viena turi Sargą, bet ir tėvelis taip pat! Svarbiausia – tėvelio Angelą visi mato. Iki šiolei tik su ja viena vienuže Angelas kalbėjo, žaidė ir sergėjo, tačiau kiti jo nematė.

Tik jam vienam mažoji visas paslaptis patikėjo, tik jam visas nuoskaudas atšnekėjo, nebijodama, kad už tai pikti dėdės jį, kaip ir tėvelį, nuskriaus… Tik su juo vienu skraidė padebesiais, bėginėjo pamariais, suposi supynėse, žaidė slėpynėmis, nes…

Nes tikrovėje pikti dėdės neleidžia jos net pas močiutę į sodą, draudžia eiti pas dieduką į dirbtuves… Tie patys piktieji, juodai apsirengę, spokso į ją susitikimuose su mamyte ir vietoj gražių sparnų turi šaunikus!

Ir ko jie bijo?
Jei Angelo, tai jis nematomas visiems – tik mažoji su juo draugauja!
Jei tėvelio – tai gal nežino, kad jį paguldė gilion gilion duobėn ir žemėmis užbėrė?
Tai tikriausiai bijo žmonių prie vartų, nes ir jie, kaip mažoj,i Angelą mato, bei suklaupę meldžia jo pagalbos?!

Temdo susitikimus su mama ne vien „pikti juodieji“, bet ir teta iš vaikų apsaugos. Ji visą laiką klausinėja ir klausinėja… Bet blogiausia, kad visą laiką ir viską atvirkščiai! Maišo Ūsą su tėveliu, o močiutę su mama ir jai reikia pastoviai viską aiškinti. Kad tai močiutė kepa blynus su obuoliais, o mamytė – ne! Tai tėvelis nešiojo ant pečių po zoologijos sodą, o Ūsas – vonioje žuvytėm žaidė… Tai teta Neringa kaseles pina, o mama susitikimuose išrengia nuogai, net batelius numauna ir blusų ar blakių ieško…

Bet blogiausia, kai mama stipriai stipriai apkabina ir taip suspaudžia, kad pajudėti negali bei vis liepia žiūrėti multipukus… Aišku, teletabiai – visada smagu, bet tik tada, kai kartu su jais bėgioji, šokinėji ir dainuoji! O suspausta mamos, nė pajudėti negali… Maža to, ji vis dar sako – susikaupk ir įdėmiai žiūrėk! Lyg nežinotum kas toliau bus? Kai 10 kartų žiūri tai ir užsimerkusi viską matai…

O čia dar Angelas vis sparnu per veidą paglosto ir ne tik paglosto, bet ir paaiškina, kad sparnas geriau nei 25 kadras!

Nesuprantama, kas tas 25 kadras, bet Angelo sparnas labai malonus ir verčia užsimerkus šypsotis. Mamai tai nepatinka, ji purto ir reikalauja neužmigti…

Pramerkus akies plyšelį matosi Angelo basos kojos. O jis, pastebėjęs, kad žiūrinėjo jo pėdas, šelmiškai sukryžiuoja pirštus ir priverčia kvatotis… Ir vėl užsimerkus, vietoj 25 kadro gaudymo…

Mama supyksta nejuokais ir išjungia TV. Prasideda pati nuobodžiausia pasimatymo dalis – kortavimas. Ir kodėl suaugusiems taip patinka? Juk daug įdomiau paveiksliukų dėlionė arba LEGO!

Tai ne – kortavimas…
Bet pati nemaloniausia – tai mamos pamokymų virtinė – nesakyk, nekalbėk, patylėk… O juk ir taip viskas nutylima, kad tik daugiau nei vieno neužkastų giliai giliai duobėje, kad tik nenuskriaustų ir nepatektų į ligoninę nei vienas…

Juk viskas pasakojama tik Angelui, kurio nepagaus, nes jis nematomas. Visos ašaros liejamos tik ant Angelo peties, nes jo širdelė dar nestreikuoja ir jam nereikia „greitosios“. Ir visų patarimų klausiama tik Angelo, nes jis supranta vaikiškai ir neieško batuose blusų su blakėmis, o teletabiuose – 25 kadro… Su juo lengva ir smagu, nes visus žaidimus moka ir žaidžia, visus linksmumus žino ir juokina, visas svajones atspėja ir kaipmat įvykdo!
Be to jis turi du sparnus, kaip gulbės baltus, o ne du šaunikus ir juodas kaukes. Angelas apsirengęs baltai baltai, kaip jaunoji, o ne su juoda liemene ir džinsais. Angelas bėginėja basas, o ne su branavykais.

Svarbiausia – Angelas niekad nepyksta. Jam patinka ir močiutės blyneliai ir dieduko obuoliai. Jis nežaidžia kortom, o mielai dėlioja LEGO! Jis viską žino ir nieko jam nereikia aškinti! Ir neliepia tylėti, nesakyti, o atvirkčiai – klauso kas pasakojama, giria visus piešinius, dėlioja visus paveikslėlius ir dainuoja kartu. Ir visai nebara už šėlimą ar kvatojimą! Jis tikras draugas – tas Angelas Sargas.

Suaugusieji šneka, kad tėvelio Angelą Sargą pikti dėdės nori iš pakrantės išvaryti, todėl patylom svajoja mažoji, kad tada jį, tą tėvelio Angelą Sargą, gal būtų galima atsivežti ir pastatyti tetos Neringos kiemelyje? Gal tada ir tėvelio Angelui būtų linksmiau ir mažąjai dvigubai saugiau? Juk tada būtų jie visi trys geri bičiuliai – mažoji su dviem Angelais Sargais, – drauge! O šalimais – teta Neringa su broliuku, močiutė su dieduku ir suklaupę žmonės prie vartų!

Tegul visi pikti juodieji renkasi pas mamą, nes ji visko bijo ir niekas jos nemyli…